Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - 7 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 22 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Praeityje buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kartojosi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, eilę kartų baustas administracine tvarka. Finansinius įsipareigojimus dengia minimaliomis pastangomis. Pasižymi impulsyviu, rizikingu elgesiu. Linkęs minimalizuoti savo nusikaltimus, jų nesureikšmina. Stebimas silpnas atsakomybės jausmas, linkęs minimizuoti savo nusikaltimus, jų nesureikšmina. Nuteistojo asmenybė - nebrandi, stokojanti socialinių, prognostinių įgūdžių, atsakomybės, empatijos jausmas- silpnas, vyrauja - pažeminta savivertė, jos kėlimas per asocialų elgesį, pasidavimas kitų įtakai. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis viešose vietose užpuolant ir žalojant asmenis. Todėl ypač svarbu, įvertinti, ar daroma akivaizdi pažanga valdant rizikos veiksnius, susijusius su smurtiniu nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, bet šios problemos jis nepripažįsta ir tikslinėse intervencinėse priemonėse nedalyvauja. Nuteistasis susiduria su mąstymo ir elgesio problemomis (pvz., impulsyvumas, smurtinis elgesys nekontroliuojamoje aplinkoje), tačiau vėlgi tikslinėse intervencinėse priemonėse nebuvo dalyvauta. Nuteistasis nesistengia savanoriškai atlyginti žalos nukentėjusiesiems, nors bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir dirbdamas tokią galimybę turi. Atlikdamas bausmę išskirtinai nepriekaištingu elgesiu nepasižymėjo, yra padaręs drausminių pažeidimų. Tai rodo, tam tikrą neigiamą požiūrį tiek į padarytą nusikaltimą ir jo padarinius, tiek į bausmę ir jos metu vykdomą priežiūrą. Abejonių kelia ir nuteistojo motyvacija darbui - per gana trumpą laikotarpį atliekant laisvės atėmimo bausmę atviro režimo sąlygomis buvo pakeistos kelios darbovietės. Nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, trūksta resocializacijos programų, intervencinių priemonių taikymo dirbant ir valdant dinaminius veiksnius, kurie šiai dienai yra išlikę aktualūs. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Visa tai neleidžia teigti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų; linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys. Iš bylos duomenų matyti, kad skiriant bausmes už atskirus nusikaltimus ir subendrintą bausmę M. K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis du tyčinius - labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus padarė bausmės, paskirtos už plėšimą, vykdymo atidėjimo metu, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka (už važiavimą miesto maršrutiniu autobusu be bilieto, žvejybą neturint leidimo, viešosios tvarkos trikdymą, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, eismo įvykio sukėlimą, girtavimą viešoje vietoje, smulkias vagystes). Praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus - plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos sutrikdymą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, bei laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas BK 92 straipsnio pagrindu, skiriant įpareigojimus, tačiau akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jo priešingo teisei elgesio nepakeitė, todėl M. K. už abi jam inkriminuojamas veikas skirtinos įstatyme numatytos griežčiausios - laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant tai, kad M. K. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė ir į tai, kad jis yra anksčiau teistas eilę kartų, tame tarpe ir už iš esmės analogišką nusikaltimą, yra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, slėpsis nuo bausmės atlikimo bei darys naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės suponuoja prielaidą apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis teisės normų, bet ir nepakankamą gebėjimą riboti savo elgesio vardan kitų asmenų teisių. Atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad M. K. dirba, jau 5 metus neturi nuobaudų, dalyvauja socialinėse veiklose, sporto būrelyje, dalyvauja motyvaciniuose pokalbiuose, siekia tobulėti, pakeitė gyvenamąją vieta, kad išvengti nusikalstamos aplinkos bei galėtų geriau integruotis į visuomenę, iš gaunamo atlyginimo pagal išgales dengia antstoliams skolas, turi didelę motyvaciją dirbti ir užsidirbti, bendrauja su artimaisiais, šiuo metu širdies draugė laukiasi, todėl reikia pasirūpinti tiek drauge, tiek netrukus gimsiančiu kūdikiu. Visgi, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pozityvus elgesys, pastangos jau buvo įvertintos kalėjimo administracijos – nuo 2024 m. kovo 6 d. M. K. buvo perkeltas bausmę tęsti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, be to vyksta trumpalaikių išvykų namo.

Pažymėtina, kad vis tik teismas negali nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo bausmės atlikimo metu, nes nuteistasis įkalinimo įstaigoje 2020 m. gegužės 19 d. buvo baustas drausmine tvarka už administracijos nurodymų nevykdymą, bei 2020 m. spalio 8 d. baustas už uždraustų daiktų turėjimą. Visa tai leidžia teigti, jog nuteistasis nelinkęs mokytis iš savo klaidų, keisti gyvenimo būdą ir laikytis nustatytos tvarkos nors nuo 2020 metų naujų teisės pažeidimų nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamumui, tačiau M. K. alkoholio vartojimo problemas, smurtinį elgesį apsvaigimo metu neigia, nureikšmina., teigia, laisvėje vartodavęs alkoholį, tačiau priklausomybės jam neturi. Su alkoholio vartojimu susijęs ir smurtinis elgesys, tačiau fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, nuteistasis neigia. Nemano, kad alkoholis problema. Nuteistasis įkalinimo įstaigoje dalyvavo programose, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, lankė pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“, tačiau alkoholio vartojimo problemos - nepripažįsta. Nuteistojo polinkis pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nesuvokiant nusikalstamo elgesio pasekmių bei kartojant tas pačias klaidas siejosi su jo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Interviu metu nuteistasis neįvardina savo neigiamų asmeninių savybių, kurias norėtų koreguoti, save vertina kaip teigiamą asmenį, t .y turi tam tikrų sunkumų dėl savivaizdžio adekvatumo, kritinio požiūrio į save, nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmes. Nuteistasis sunkiau suvokia visas savo probleminio elgesio priežastis, sunkiai sekas spręsti problemas tiesiogiai. Nors asmuo identifikuoja tam tikras problemines sritis - draugų įtaką, su kuriomis susiduria, teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai. Asmenybė - nebrandi, stokojanti socialinių, prognostinių įgūdžių, atsakomybės, empatijos jausmas-silpnas, atsakomybės, vyrauja -pažeminta savivertė, jos kėlimas per asocialų elgesį, pasidavimas kitų įtakai. Nuteistojo gyvenimiški tikslai ateičiai - labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo M. K. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo M. K. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. kovo 5 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.