- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-1197-271/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- N. S.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis, Valdas Burneikis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N.S., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas (2016-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės už veikas pagal BK 178 str. 1 d. ir 140 str. 3 d., remiantis BK 38 str., atleistas),
kaltinamas nusikaltimais pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis N. S. 2016 m. birželio 27 d.,laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 23 val. 45 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.97 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, asmeninio konflikto metu vieną kartą kakta sudavė sugyventinei S. K. į kaktos sritį, tuo nukentėjusiajai S. K. padarydamas muštinę kaktos žaizdą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu;
Jis gi, 2016 m. birželio 27 d.,laikotarpiu nuo 23.30 val. apie 23 val. 45 min.,apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, asmeninio konflikto metu, bandydamas suimti sugyventinei S. K. už pečių ir tempti pastarąją link balkono, grasino išmesti S. K. iš ketvirtame aukšte esančio buto balkono, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti S. K. sveikatą, sudarydamas nukentėjusiajai S. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarosios sveikatą gali būti realiai įvykdyti;
Jis gi, 2016 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 23 val. 45 min., apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, virtuvėje, ant viryklės padegė sugyventinės S. K. pinigus (banknotus) : 7 (septynis) dvidešimties eurų banknotus, 3 (tris) penkiasdešimties eurų banknotus ir taip pasikėsino sunaikinti nukentėjusios S. K. 290 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusiajai pavyko patraukti pinigus nuo viryklės ir užgesinti.Iš sugadintų ir padegusių pinigų 60 eurų banko buvo pripažinti nekeistinais.
Kaltinamasis N. S. nusikalstamų veikų padarymo faktą teisiamajame posėdyje pripažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajai į kaktą, dėl pinigų prisipažįsta taip pat, nežinojo, kad tokia suma sudegė. Dėl grasinimo nužudyti nesutinka. Su nukentėjusiąja S. K. pažįstamas nuo 2015 m. pabaigos. 2016 m. balandžio mėn. iš Klaipėdos persikraustė gyventi į Vilnių. Kartu su S. nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. Įvykio dieną S. skambino pažįstamas, vakare su S. bei jos pažįstamu buvo miesto centre, kartu išgėrė alaus. Paskui visi nuėjo į mokytojų kiemelį, ten vyko koncertas, ten jis dar išgėrė alaus. Juto nuovargį, nes buvo po darbo. Prašė S. grįžti namo, ji sutiko, nors buvo nepatenkinta. Einant namo ji priekaištavo jam dėl to. Tačiau palikti jos vienos nenorėjo. Grįžo namo, atsigulė į lovą. Paskui jai vėl pradėjo skambinti draugas, nukentėjusioji atsiliepė, kalbėjo su draugu. Jam nelabai sekėsi užmigti, sukilo nervai. Atsikėlė iš lovos, griebė iš jos telefoną, numetė ant lovos. Paskui prisėdo prie jos, prašė liautis, eiti miegoti, apkabino ją ir netyčia kažkaip kakta atsitrenkė į jos kaktą. Pamatė, kad S. bėga kraujas. Išsigando, paskambino greitajai pagalbai, kur jo paklausė, ar reikalinga policija. Pasimetė, numetė ragelį. Nuėjo pas ją, sutarė, kad policijos nekvies, tuomet jis vėl skambino, perdavė ragelį S.. Jis gi nuėjo, paėmė nukentėjusiosios pinigų krūvelę, padėjo ant ugnies, pradėjo deginti. Pribėgo S., patraukė pinigus, paskui atvažiavo greitoji ir policija. Pareigūnas klausė, kas įvyko, pripažino, kad trenkė sugyventinei. Greitoji medicinos pagalba išvežė S., o jį - policija. Neneigia, kad alkoholis galėjo įtakoti jo veiksmus. Turi problemą dėl alkoholio vartojimo: savaitę gali negerti, tačiau kitą savaitę - geria. Sutiktų gydytis, neneigia, kad jam reikalinga pagalba. Kas dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo, tai padarė tai netyčia. Jam atrodo, kad trumpam buvo praradęs sąmonę, buvo užsimerkęs prie sėdinčios S. ir tiksliai negali atpasakoti mechanizmo, kaip atsitrenkė galva į jos kaktą. Sužaloti jos tikrai nenorėjo. Nužudyti ją, išmesti pro balkoną negrasino. 2016 metų pradžioje buvo padaręs jai sužalojimus, tačiau jie susitaikė ir teismas bylą nutraukė. Dėl pinigų sunaikinimo padegant kaltę pripažįsta, nukentėjusioji šiuos pinigus gavo iš draudimo. Mano, kad dabar ji kaltina jį būtent turėdama motyvą iš jo pasipelnyti. Su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų dalimis jai sumokėti iki 1500 eurų.
2016 m. birželio 28 d., asmens blaivumo testo Nr. 19996 metu kaltinamajam N. S. buvo nustatytas 0,97 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b.l. 115).
Nukentėjusioji S. K. proceso teisme metu parodė, kad su N. S. gyveno kaip sugyventiniai, juos siejo romantiški jausmai, vedė bendrą ūkį, dalinosi buities darbais. Viskas būdavo gerai, kol pastarasis neišgerdavo. Išgėręs kaltinamasis pasidaro agresyvus, dėl jo smurto jau buvo atliktas ir anksčiau tyrimas, tačiau vėliau teisme jie susitaikė. Dabar vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl eilinio smurto prieš ją. Labai gailisi, kad atleido kaltininkui pirmą kartą, nes, kaip paaiškėjo vėliau, jo smurtas kartojasi. Neblaivus jis tampa pavojingas, išsiblaivęs linkęs neatsiminti įvykių ir viską neigti. Po to jis gailisi, prašo atleidimo iki sekančio atvejo. Žongliruoja meilės sąvoka, nors, pagal jos suvokimą, meilė ir smurtas - nesuderinami dalykai. Įvykio dienos vakare su N. buvo miesto centre, kur jis vartojo alkoholį,kartu su draugu buvo koncerte. Ji alkoholio vartojo nedaug. Grįžo namo. Naktį jai paskambino draugas. Ji atsikėlė, atsisėdo į fotelį. Skambutis N. sukėlė pavydą. Jis pašoko nuo lovos, griebė jos telefoną, numetė. Po to kaltinamasis pradėjo jai grasinti, aiškino, kad nubaus, jo žodžiai buvo visokiausi, skirti ją įbauginti. Skarele bandė ją smaugti, surišti jai rankas. Aiškino, kad paims jos pinigus ir išeis. Ji nesileido surišti jai rankų, todėl to padaryti jam nepavyko. Po to ji ištrūko į koridorių, kur jis sučiupo ją, grasino išmesti ją pro balkoną, pradėjo tempti į balkoną, norėjo netgi pakelti ir nešti. Matėsi, kad jis yra apimtas pykčio, kad tokios būsenos galėjo įgyvendinti grasinimus, buvo baisu. Tuo labiau, kad dar iki tol jis smurtavo jos atžvilgiu, padarė jai sužalojimus.Jai trūko oro, priešinosi, muistėsi. Pavyko išsilaisvinti. Kaltinamasis pradėjo deginti jos pinigus, jai pavyko ištraukti pinigus, užgesinti, dalis jų - 290 eurų buvo jau apdegę. Iš baimės pakeitė taktiką, atsisėdo ant fotelio ir bandė jį žodžiais raminti. Netgi apkabino jį. Jau atrodė, kad jis nusiramino, tačiau vienu momentu jis atsilenkė nuo jos ir jėga trenkė jai galva į kaktą bei sužalojo ją. Tai buvo stiprus smūgis jai į kaktą. Buvo šoko būsenoje. N. prašė nekviesti policijos, tačiau ji nepaklausė jo. Mano, kad už savo veiksmus jis turi atsakyti. Atvyko greitoji, policija. Ligoninėje jai susiuvo žaizdą kaktoje, liko randas. Kaltinamasis teigia, kad neprisimena įvykių, kad negrasino jai, tačiau jai akivaizdu, kad jis apimtas pykčio norėjo atkeršyti jai, grasino išmesti pro balkoną, degino pinigus, trenkė į kaktą. Bankas pakeitė jai pinigus, išskyrus 60 eurų pinigų iš bendro 290 eurų apgadintų pinigų kiekio. Turtinei žalai atlyginti prašo priteisti 60 eurų, sutinka mažinti neturtinei žalai priteistinos kompensacijos dydį iki 1500 eurų, t.y. iki tos sumos, kurią jai sutinka atlyginti kaltininkas. Dėl sužalojimų, grasinimų labai išgyveno, yra liekamųjų reiškinių po įvykio - randas, jis dabar yra mažesnis, tačiau tuo metu buvo apie 3 cm. Dirba architekte, turi bendrauti su žmonėmis, ilgą laiką dėl savo išvaizdos negalėjo susitikinėti su klientais. Jaučia dvasinį diskomfortą, negali be vaistų užmigti. Anksčiau už smurtinius veiksmus buvo jam atleidusi, bet tai nesiliovė.
Liudytojas G. J., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo gautas iškvietimas į Naujininkų rajoną. Buvo tamsus paros metas. Pranešta apie konfliktą. Atvykus į vietą juos pasitiko vyriškis, paskui priėjo moteriškė, neatsimena dabar, ar ji buvo sužalota, tačiau atsimena, jog vyriškis pripažino, jog sudavė jai. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
2016 m. rugpjūčio 19 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2292/2016(01) konstatuota, kad S. K. 2016-06-28 VUL Žalgirio klinikoje nustatyta muštinė (apie 1,5 cm) kaktos žaizda, kuri padaryta smūginiu kieto buko ar panašaus daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per kaktą ar kakta atsitrenkiant į nurodytų savybių daiktą. Sužalojimas - muštinė žaizda padaryta ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (smūgiu) (b. l. 47).
2016 m. birželio 28 d. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4 - ojo būrio vyr. patrulio E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 28 d. apie 00 val. 05 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliais R. O., G. J. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, sugyventinis sumušė sugyventinę. Įvykio vietoje jie nustatė, kad policiją kvietė S. K., kuri paaiškino, kad įvykus konfliktui su sugyventiniu N. S., pastarasis smogė iš galvos S. K. į kaktą, taip ją praskeldamas. Ant S. K. kaktos matėsi kirstinė žaizda. S. K. buvo pristatyta į Žalgirio ligoninę. N. S. neneigė smogęs S. K. (b.l. 5-6).
2016 m. birželio 28 d., nukentėjusiosios S. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 28 d., draugas N. S. trenkė kakta jai į kaktą bei sudegino pareiškėjos pinigus (b.l. 7).
2016 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta: apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame kaltinamasis N. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, grasino pastarąją nužudyti, degino pinigus. Užfiksuoti apdegę pinigai (b.l. 27-28).
2016 m. rugpjūčio 10 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad nukentėjusioji S. K. savanoriškai pateikė Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2016-08-04 rašto Nr. S2016/(24.53-2402)-53-110 „ Dėl eurų banknoto ekspertizės" kopiją bei voką (b.l. 59-60).
2016 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2016-08-04 rašte Nr. S2016/(24.53-2402)-53-110 "Dėl eurų banknoto ekspertizės" teigiama, kad 2016 m. liepos 20 d., Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniame skyriuje buvo gautas nukentėjusiosios S. K. prašymas ištirti - 3 (tris) 50 (penkiasdešimties) eurų ir - 5 (penkis) 20 (dvidešimties) eurų nominalo banknotus. Visi tyrimui pateikti banknotai apdegę. 3 (trys) 50 (penkiasdešimties) ir - 4 (keturi) 20 (dvidešimties) eurų nominalo banknotai buvo pripažinti pakeistais ir S. K. kompensuota pakeistų banknotų vertė, t.y. 230 eurų. Ekspertizės metu papildomai rasti - 2 (du) 20 (dvidešimties) eurų nominalo banknotai. 1 (vieno) 20 (dvidešimties) eurų nominalo banknoto Nr. X39265406705, ir - 2 (dviejų) 20 (dvidešimties) eurų nominalo banknotų be Nr., yra išlikę mažiau nei 1/2 vientiso banknoto ploto, todėl banknotai pripažinti nekeičiamais ir pastarųjų vertė nekompensuojama ir jie grąžinti nukentėjusiajai S. K. (b.l. 61).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
Iš bylos duomenų, kaltinamojo bei nukentėjusiosios aiškinimų matyti, kad nusikalstamos veikos metu jie gyveno kartu, nuomojosi butą, vedė bendrą ūkį.
Nors kaltinamasis N. S. pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą iš dalies ir teigia, kad po įvykusio konflikto su nukentėjusiąja jis norėjo ją pritraukti prie savęs ir apkabinti, tuomet ir atsitrenkė netyčia kakta į jos kaktą bei sužalojo, teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, kitų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis 2016-06-27, būdamas neblaivus, kas įtakojo jo veiksmus, konflikto metu, vieną kartą sudavė kakta sugyventinei S. K. į kaktą ir padarė tai sąmoningai,tyčia, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta kaktos žaizda, kas specialistų vertinama nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.
Nuo pat pradžių nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad namuose buvo sumušta sugyventinio N. S.:
atvykusiems policijos pareigūnams ji teigė, kad „įvykus konfliktui su sugyventiniu šis iš galvos smogė jai į kaktą“ (b.l. 5);apie tai ji nurodė medicinos personalui būdama pristatyta į Greitosios pagalbos ligoninę,kuomet aiškino,jog „sumušė sugyventinis“ (b.l. 4);2016-06-28 pareiškime policijai ji nurodė, kad ...< „N. S., mano draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 24.30 val. trenkė man kakta į kaktą..>“ (b.l. 7);2016-06-28 apklausos metu ikiteisminio tyrimo eigoje nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu N. S. ...<“ savo kakta trenkė man į kaktą, taip sukeldamas man fizinį skausmą“ (b.l. 32);
Apie tai, kad kaltinamasis tyčia atsilenkė ir trenkė jai galva į kaktą, nukentėjusioji parodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad nukentėjusiajai nustatyta muštinė kaktos žaizda, padaryta suduodant kietu daiktu ar atsitrekiant į tokį (b.l. 47).
Kaip matyti iš liudytojo G. J., policijos pareigūno, parodymų, atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad pareigūnams surašant tarnybinį pranešimą dėl smurto artimojoje aplinkoje N. S. nurodė, kad ....< „įvykus konfliktui galva smūgiavo S. K. į galvą“> (b.l. 5-6).
Tokiu būdu, tyrimo pradžioje kaltinamasis nekėlė versijos, jog nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas ir aplinkybės būtų kitos, nei jo tyčinis veiksmas, t.y. smūgio jai į kaktą sudavimas galva.
Įvertinus šias aplinkybes kaltinamojo S. N. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ar sveikatai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nustatyta, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010,2K-12/2011). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).
Nors kaltinamasis aiškina, kad nei žodžiu, nei veiksmais 2016-06-27 jis negrasino sugyventinei S. K., neturėjo tikslo išmesti jos iš 4 aukšto buto balkono, pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi, kadangi yra nustatyta, kad tyčios apkalbėti jį ji neturėjo: tuo metu vyko kitas teismo procesas, kuriame N. S. buvo kaltinamas jos turto pagrobimu, smurto naudojimu kankinant ją ir kuriame ji atleido jam už 2016-02-18 įvykdytas veikas, taigi ji nesiekė keršto jam (b.l. 69-71). Nors 2016-06-28 trumpame pareiškime policijai nukentėjusioji nurodo, kad jai trenkė į kaktą ir sudegino jos pinigus ir nenurodo, kad ją buvo grasinama nužudyti, tos pačios dienos apklausos metu ji jau nurodo ir detalizuoja įvykdytus kaltinamojo veiksmus, t.y. ne tik smurtą jos atžvilgiu, tačiau ir grasinimą ją išmesti iš 4 aukšto (b.l. 32), apklausta papildomai 2016-08-10 nukentėjusioji duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnui dar detalesnius parodymus, aiškindama, dėl ko įvyko konfliktas, kaip jis smurtavo, kaip grasino, bandė tempti į balkoną, aiškindamas, kad taip „nubaus ją išmesdamas iš balkono“ (b.l.37). Pastarosios apklausos metu S. K. nurodė ir apie tai, kad sugyventinis skara norėjo surišti jai rankas, užkimšti jai burną (b.l. 37), jai teko priešintis, apie tokius veiksmus ji nurodė ir teismo proceso metu (teismas nagrinėja bylą tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, BPK 255 str.1d.). Taigi, darytina išvada, kad minėtos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodo ne tai, kad jos parodymai yra nenuoseklūs, tačiau tai, kad tyrimo eigoje kiekvienu atveju pareigūnas (tyrėjas) nustatydavo ribas, kiek informacijos apklausos metu jam pakanka gauti apie įvykį iš nukentėjusiosios: 2016-06-28 apklausos metu nėra konkretizuojama, kiek gi pinigų buvo sugadinta padegimo būdu, nėra pasakyta apie tai, kad sugyventiniai su trečiuoju asmeniu buvo mieste (b.l.32), 2016-08-10 atlikta žymiai detalesnė nukentėjusiosios apklausa (b.l.37).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, rašytinius bylos įrodymus (nukentėjusiosios pareiškimą policijai, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje medžiagą) konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie įrodo, jog kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Pastarajai buvo pakankamas pagrindas bijoti, jog grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, kadangi nukentėjusioji nurodo, kad ir iki tos dienos neblaivus kaltinamasis buvo agresyvus, smurtavo jos atžvilgiu, dėl ko jai buvo padaryti kūno sužalojimai ir buvo netgi priimtas teismo nuosprendis dėl smurto kankinant ją (b.l. 69-71).
Kaltinamojo N. S. išreikšti žodžiu grasinimai išmeti nukentėjusiąją iš balkono, jo veiksmai, kuomet kaltinamasis bandė surišti S. K. rankas, tempti besipriešinančią nukentėjusiąją link balkono, ankstesnis smurto vartojimas jos atžvilgiu, sužalojimų sukėlimas byloja apie grasinimų realumą, paveikė nukentėjusios psichinę būseną. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei ir sveikatai, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę ir nervinę įtampą. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., sudėtį.
Dėl veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t.y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.
Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pagal naująjį teisinį reguliavimą BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,30 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. K. parodymų, kaltinamojo prisipažinimo bandymu sudeginti nukentėjusiosios pinigus, įvykio vietos apžiūros rezultatų (b.l. 27-28), Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento ekspertizės akto Nr.S2016/(24.53-2402)-53-110, kaltinamasis virtuvėje ant viryklės degino nukentėjusiosios pinigus, darė tai tyčia, tačiau nukentėjusioji patraukė pinigus, užgesino. Visi 290 eurų vertės banknotai - apdegę. Trys 50 eurų nominalo banknotai ir keturi 20 eurų banknotai pripažinti pakeistinais ir pakeisti. 3 banknotai po 20 eurų pripažinti netinkamais ir nepakeisti.
Popieriniai pinigai (banknotai) yra fizinė pinigų forma, už juos galima įsigyti prekių, valstybės pripažįsta juos įstatymine mokėjimo priemone. Banknotai vykdo mainų funkcijas, yra mokėjimo priemonė, vertybių laikymo, apskaitos vienetas ir vertės matas. Taigi, kaltinamojo įvykdytas tyčinis padegimas nukentėjusiosios banknotų - 290 eurų - yra bandymas sunaikinti nukentėjusiosios tokios vertės turtą. Jeigu būtų buvę sunaikinti visi banknotai ir jų nebegalėtų pakeisti bankas, nukentėjusiajai būtų buvusi padaryta atitinkama banknotų ekvivalentui žala, nes ji būtų netekusi galimybės turėti, disponuoti tokio dydžio lėšomis. Nukentėjusiajai pavyko užgesinti pinigus ir išsaugoti 230 eurų, todėl kaltinamojo veiksmai teismo perkvalifikuojamai iš BK 187 str.1 d. į BK 22 str. 1 d. 187 str. 1 d. (pasikėsinimas), kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia ir kaltinamajam veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą.
Bausmės skyrimas
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam N. S. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadijas, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis N. S. teistumo neturi. Įvykdė tris tyčines nusikalstamas veikas. Visos veikos priskiriamos įstatymo prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.). Viena iš veikų pasibaigė pasikėsinimo stadijoje. 2016-07-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. kaltinamasis buvo atleistas BK 38 str. pagrindu - jam ir nukentėjusiajai S. K. susitaikius.
Lengvinančių kaltinamojo N. S. atsakomybę aplinkybių nėra.
Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamas veikas jis vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui, ką pripažino posėdyje ir pats kaltinamasis (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.75-85). Priklausomas nuo alkoholio, sutinka gydytis. Šiuo metu registruotas darbo biržoje, yra tik iš dalies darbingas (darbingumo lygis 55 procentai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, N. S. asmenybę, kuris yra neįgalus ir sutinka gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, atlyginti padarytą žalą, kaltinamajam už nusikaltimus skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimas įstatymo numatytam už padarytas veikas vidurkiui. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir 6 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30,79 eurų dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą įrodytas ir tenkintinas, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos apmokėjo 30,79 eurų (b.l. 51-56).
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo eigoje prašė priteisti iš kaltininko 5000 eurų neturtinei žalai bei 60 eurų turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu ji sumažino neturtinės žalos reikalavimą ir iš kaltininko prašo priteisti 1500 eurų.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.
Dėl kaltinamojo N. S. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, išgąstį, kai jai buvo grasinama išmesti pro 4 aukšto balkoną. Patirtą moralinę žalą, jos dydį nukentėjusioji motyvavo tuo, kad dėl N. S. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dėl kaktos sužalojimo ir žaizdos susiuvimo atsirado randas, teko vartoti vaistus, be to dėl smurto ir grasinimų ji patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraudama su klientais, nes dirba architekte. Įvertindama neturinę žalą nukentėjusioji atsižvelgia ir į tai, kad ir anksčiau kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, dėl ko jam atleido, tačiau smurtas vėl kartojosi ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.
Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai, grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą sukėlė jai skausmą ir nemalonius išgyvenimus, nepatogumus darbinėje veikloje.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį, kuris registruotas darbo biržoje, tik iš dalies darbingas (darbingumas 55 procentai), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau buvo susiūta žaizda kaktoje, kuriam laikui liko randas, vėliau turėjo riboti bendravimą, vartoti vaistus ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktika tokiose bylose, daro išvadą, kad 1000 eurų piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajai jos patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi,kad priteisiamas dydis atitinka teismų praktikoje dėl nežymių sveikatos sutrikdymų, grasinimų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51/2010, 2K-92/2014, 2K-261/2014).
Nukentėjusiosios pateiktas ieškinys dėl 60 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis sugadino (sudegino) nukentėjusiosios 60 eurų, kurie Lietuvos banko nebuvo jai pakeisti ir ji patyrė tokio dydžio žalą. Šioje dalyje ieškinio neginčija ir kaltinamasis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-308 str.str., teismas
NUSPRENDĖ:
N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme.
N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 187 str. 1 d., perkvalifikavus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo (BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.) bei dalinio sudėjimo su bausme pagal BK 22 str. 1 d. 187 str. 1 d. būdu, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 2 mėnesius laisvės apribojimo.
Nuteistasis privalo bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio;
Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį perdavus vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo S. K. naudai turtinei žalai atlyginti 60 eurų, neturtinei žalai atlyginti – 1000 eurų.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 30,79 eurų ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 30,79 eurų.
Daiktinius įrodymus-apdegusius banknotus-laikyti voke prie bylos medžiagos.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.