- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-2411-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05239-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- NEB „Juodasis gandras“
- Advokatai
- Inga Balynienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Namų eksploatavimo bendrijos „Juodasis gandras“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja NEB „Juodasis gandras“ (toliau – Bendrija) su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2021-11-30 sprendimą „Įpareigojimas neteisėtiems veiksmams nutraukti“ Nr. A33 (1)-10416, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad 2021-11-30 gavo Administracijos sprendimą „Įpareigojimas neteisėtiems veiksmams nutraukti“ Nr. A33 (1)-10416, kuriuo Bendrijos pirmininkas buvo įpareigotas nedelsiant imtis veiksmų ir iki 2021-12-20 pašalinti esamą vamzdį, tokiu būdu užtikrinant, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį ir apie atliktus veiksmus informuoti savivaldybę.
Pareiškėja dėsto teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykį, nuostatas ir teigia, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina faktinę aplinkybę, kad Bendrija valyta buitines nuotekas į melioracijos griovį išleidžia teisėtai, tam turėdama išduotą ir galiojantį Taršos leidimą ir Aplinkos apsaugos leidimą leisti nuotekas į minėtą vietą, taip pat turėdama Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą rekonstrukcijos projektui.
Pareiškėja paaiškina, kad dar prieš gaunant Taršos leidimą, teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliota institucija patikrino, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Kadangi eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko, dėl šios priežasties Bendrijai buvo išduotas Taršos leidimas, kuriuo leista valytas buitines nuotekas išleisti į atsakovės nurodytą melioracijos griovį, kuris susisiekia su Riešės upe.
Pareiškėja mano, kad Administracija nepagrįstai teigia, kad NEB „Juodasis gandras“ elgiasi neteisėtai, išleisdama valytas nuotekas į melioracijos griovį. Priešingai nei teigia atsakovė, Bendrija elgiasi teisėtai, veikdama jai išduoto Taršos leidimo pagrindu, todėl atsakovės sprendimas įpareigoti NEB „Juodasis gandras“ atlikti veiksmus, t. y. pašalinti esamą vamzdį į melioracijos griovį, yra neteisėtas.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė priimdama aukščiau nurodytą įpareigojimą, pažeidė NEB „Juodasis gandras“ teises į teisėtumo principą ir teisės į gerą viešąjį administravimą imperatyvą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje nustatytais principais, nagrinėjamu atveju – objektyvumo, efektyvumo bei proporcingumo.
Atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė turi teisę veikti viešosios teisės srityje, tačiau atsakovė nenurodė būtent kokiu teisiniu pagrindu veikdama ji turi teisę įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su nuotekų tvarkymu. Pareiškėja mano, kad kvestionuoti turimą Taršos leidimą, taip pat įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su nuotekų tvarkymu gali tik Aplinkos apsaugos agentūra.
Motyvuojamoji dalis
Kita vertus, Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 28 p. ir 30 p.). Savivaldybių institucijos savo veikloje vadovaujasi net tik pagrindiniu šalies įstatymu Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, kaip esminiu, reguliuojančiu vietos savivaldos klausimus, bet ir kitais teisės aktais, tokiais kaip Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, kurio 4 straipsnio 6 punktas nustato, kad nuotekų tvarkymą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybių institucijos; 1 ir 12 straipsniai įpareigoja savivaldybes užtikrinti nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, taip užtikrinant viešąjį interesą; 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje organizuoja savivaldybių institucijos. Taigi, tai kad NEB „Juodasis gandras“ iki šiolei nėra prisijungusi prie centralizuotų nuotekos tinklų, kuriuos neabejotinai turėjo išvystyti atsakovė, yra jos atsakomybė, kurią atsakovė šiuo atveju nepagrįstai siekia perkelti Bendrijai.
Pareiškėja pažymi, kad Bendrija 2021-11-29 kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl galimybės prisijungti prie centralizuotai tiekiamo vandens ir kanalizacijos ir 2021-12-16 pateikė prašymą prisijungimo sąlygoms gauti.
Pareiškėjos teigimu, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių atsakovės priimtas sprendimas įpareigoti Bendrovę atlikti veiksmus - pašalinti vamzdį, tokiu būdu užtikrinant, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį ir apie atliktus veiksmus informuoti savivaldybę - yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovė Administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.
Pažymi, kad Administracija vertina ar nuotekų šalinimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra įsitikinusi, kad pareiškėja akivaizdžiai painioja melioracijos griovį su kelio Nr. 5214 Bukiškis – Maišiagala grioviu.
Pažymi, kad dar nagrinėjant bylą pirmos instancijos bendros kompetencijos teisme Administracija 2019-06-26 raštu Nr. A33(1)-4215-(7.2) informavo Vilniaus miesto apylinkės teismą, tame tarpe ir pareiškėją, kuri byloje buvo trečiuoju asmeniu, kad melioraciją įrenginėjo valstybė tam, kad žemės ūkio sklypai būtų tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti. Įprastai valstybė melioraciją nurašinėjo prasidėjus žemės sklypų paskirties keitimui į gyvenamąją paskirtį ir pasibaigus atitinkamos teritorijos urbanizacijos procesui. Šioje vietoje ne Administracija, o valstybė įrengė melioraciją, o paskui ir valstybė ją išregistravo 2014-01-22. Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 65. Pridedama VĮ Registrų centro išrašą Nr. 44/407495 – aktualus 9.1 punktas dėl melioracijos išregistravimo J. ir L. G. sklype Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2016-12-28 sprendimu Nr. 48SK-4061-(14.48.111).
Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad šioje vietoje melioracijos griovio nėra, kadangi melioracijos sistemos nurašytos. TIPK leidimo, išduoto 2011 metais, sąlygų 12 punkte nurodoma, kad leidimas turi būti koreguojamas, jei leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos įsipareigojimų. Kiekvienais metais peržiūrėti leidimo sąlygas ir gamybos apimtis, joms pasikeitus koreguoti leidimą. Pareiškėja puikiai žinodama apie melioracijos sistemų nurašymą ginčo teritorijoje, ir toliau ne tik nesiėmė veiksmų koreguoti TIPK leidimo, bet ir toliau sąmoningai vykdė aplinkos teršimą nuotekomis į kelio griovį.
Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK leidimas), išduoto 2011 metais 25 lentelėje nurodoma, kad nuotekas numatoma išleisti į melioracijos griovį, kuris įteka į Riešės upę (nurodytas nuotekų išleistuvo vietos atstumas iki Riešės upės žiočių – 17,58 km (28 leidimo lentelė)), taip pat, kad 26 lentelė apie nuotekų išleidimo vietą/priimtuvą nepildoma, nes nuotekos išleidžiamos į paviršinį vandens telkinį. Bendrija, kuriai išduotas prevencijos ir kontrolės leidimas, gali vykdyti savo veiklą tik įvykdžiusi šiame leidime keliamus aplinkosauginius reikalavimus.
Pažymi, kad Statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje (2011 m) 4.2 punkte Nuotekų tvarkymo dalyje nurodoma: „Po buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos (valymo įrenginių veikimo principas aprašytas technologinių procesų skyriuje) valytos buitinės nuotekos vamzdžiu bus nevedamos į esamą pralaidą diametru 0.80 po Senuoju Ukmergės keliu kur, kitoje kelio pusėje, jau esamu požeminiu vamzdžiu diametru 0,30 m pateks į melioracijos griovį, kuris įteka į Riešės upę. Nei į VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priklausantį pakelės griovį, nei į kitoje kelio pusėje esančia užlietą pievą NEB „Klevinė-2“ valytos buitinės nuotekos nepateks“.
Tą nuostatą paneigia ir atsiliepime minėtų teismų sprendimai ir 2021-10-28 atlikto patikrinimo metu užfiksuotos aplinkybės. Taip pat Administracijos specialistai pakartotinai apsilankė 2022-01-12 vietoje ir nustatė, kad pareiškėjos buitinės nuotekos ir toliau pilamos į kelio griovį. Nuotraukose aiškiai matosi skirtumas kaip teka buitinės nuotekos ir jų kiekis. Nors patikrinimo metu oro temperatūra buvo -15 laipsnių, nuotekos buvo neužšalusios, garavo, turėjo tėkmę. Tuo tarpu paviršinės nuotekos tarp Ateities ir Samanynės g. Bendodrių k. neteka, yra užšalusios.
Pareiškėjos pateiktuose teismui dokumentuose Statinio projekto aplinkos apsaugos dalyje (2011 m) Valymo įrenginių eksploatacijos taisyklių 8 punkte nurodoma, kad susidaręs paviršinių nuotekų kiekis po numatomų objektų ūkinės veiklos pakeitimų nepasikeis ir sudarys 4629,73 m³ per metus. Tuo tarpo pareiškėja skunde nurodo, kad buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių našumas – 13687,5 m3/per metus, 37,5 m3 /parą. Akivaizdu, kad buitinių nuotekų kiekis trigubas palyginus su paviršinėmis nuotekomis, kas akivaizdžiai matosi pridedamose nuotraukose.
Svarbiu įrodymu, kad pareiškėja nesilaiko TIPK sąlygose nustatytų reikalavimų yra Aplinkos apsaugos departamento 2022-01-11 raštas Nr. (18.2)-AD5-494. Aplinkos apsaugos departamento atstovas yra įtrauktas į 2021-10-15 įsakymu Nr. A27(1)-2664 sudarytą Komisija ir taip pat 2021-10-28 apsilankė vietoje. Savo atsakyme Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad patikrinimo metu 2021-10-28 nustatyta, kad nuotekos po valymo įrenginiuose išleidžiamos į Senojo Ukmergės kelio, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., griovį (netoli Ateities g. ir Senojo Ukmergės kelio, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., sankirtos). Tuo tarpu Taršos leidimo Bendrosios dalies 1.1 papunktyje nurodyta, kad įrenginiuose išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį, kuris susisiekia su Riešės upe. Atstumas iki Riešės upės žiočių – 17,58 km, dešinysis krantas. Taršos leidimo Specialiosios leidimo dalies 1 lentelėje nurodyta, kad nuotekų išleidimo vieta/priimtuvas yra melioracijos griovys, upė Riešė (kodas 12010380), GPS koordinatės: 576896, 6073715 LKS-94 (past. - upelio koordinatės).
Atsakovė teigia, kad Bendrija neužtikrino, kad eksploatuojant įrenginius, nebūtų pažeistos Taršos leidime nustatytos sąlygos, t. y. nuotekos po valymo nebūtų išleidžiamos ne Taršos leidime nurodytoje vietoje, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Minėto patikrinimo metu 2021-10-28 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Rytų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus (toliau – Skyrius) specialistai paėmė išleidžiamų nuotekų į aplinką mėginius laboratoriniams tyrimams iš įrenginių. Tyrimų rezultatai užfiksuoti Skyriaus 2021-11-15 tyrimų protokole Nr. P-113-2021-342/1. Atlikus paimtų mėginių tyrimus nustatytas biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras leistinos taršos normatyvo viršijimas (nustatyta 83±15 mg/l O?, kai Taršos leidime nustatytas normatyvas 34 mg/l O?). Pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Skyriaus specialistai 2021-12-14 pakartotinai paėmė išleidžiamų nuotekų į aplinką mėginius laboratoriniams tyrimams iš įrenginių. Tyrimų rezultatai užfiksuoti Skyriaus 2021-12-23 tyrimų protokole Nr. P-113-2021-469/1. Atlikus paimtų mėginių tyrimus nustatytas biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras leistinos taršos normatyvo viršijimas (nustatyta 94±17 mg/l O?, kai Taršos leidime nustatytas normatyvas 34 mg/l O?). Pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsakovė mano, kad šioje byloje surinkti neabejotini įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos buitinių nuotekų išleidimą į kelio griovį, užpilant kitoje kelio pusėje privačius sklypus ir teršiant aplinką nuotekomis.
Atsakovė dėsto teisės aktų nuostatas ir teigia, kad Administracija yra atsakinga, kad būtų tinkamai organizuojamas ir kontroliuojamas nuotekų tvarkymas ginčo teritorijoje, būtų užtikrinta, kad projektuojamos ir statomos individualios ir grupinės nuotekų tvarkymo sistemos atitiktų teisės aktų reikalavimus, t. y. nesant galimybių pagal reikalavimus įrengti nuotekų valymo įrenginių ir išleisti nuotekų į aplinką, t. y. nesant tinkamo nuotekų priimtuvo (paviršinio vandens telkinio) ir dėl grunto struktūros nesant galimai valytų nuotekų infiltracijai į gruntą, kas yra šiuo atveju, ginčo teritorijoje būtų projektuojamos ir statomos tik atskirosios (individualios) ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos su reikalavimus atitinkančiais nuotekų kaupimo rezervuarais ir nuotekos nebūtų išleidžiamos į aplinką. Toks tinkamas nuotekų tvarkymo organizavimo ir kontrolės vykdymas užtikrintų, kad nuotekos nepatektų į aplinką, įskaitant ir į Kelio griovius, bei aplinką teršiančiomis buitinėmis nuotekomis netvindytų sklypų.
Atsakovė pažymi, kad Administracijos įpareigojimas pareiškėjai imtis veiksmų pašalinti esamą vamzdį, tokiu būdu užtikrinant, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį, yra teisėtas, atitinkantis teisinį reglamentavimą ir neviršijant Administracijos diskrecijos nuotekų tvarkymo kontrolės srityje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2021-11-30 sprendimo Nr. A33 (1)-10416, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota imtis veiksmų pašalinti esamą vamzdį, tokiu būdu užtikrinti, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja aptarnauja Vilniaus r. Bendorių k., Ateities g. esančius namus (numeriai nuo 1 iki 72C išskyrus 14A, 14B, 14C, 14D, 28A, 28B, 34A, 34B,34C namus) ir eksploatuoja vandens gręžinius, vandentiekį, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklus, gatvę, gatvės apšvietimą, kitas komunikacijas bei įrenginius.
Pareiškėja visus įrenginius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perėmė iš NEB „Klevinė-2“ 2016 metais pagal pasirašytas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto sutartis.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas valymo įrenginių eksploatavimui NEB „Klevinė-2“ išdavė TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-107.
2011 m. buvo parengtas NEB „Klevinė-2“ buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos į biologinio valymo įrenginius (Bendroių k., Avižienių sen., Vilniaus r.) projektas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Po buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos valytos buitinės nuotekos vamzdžiu bus nuvedamos į esamą pralaidą po Senuoju Ukmergės keliu, kur kitoje kelio pusėje, jau esamu požeminiu vamzdžiu pateks į melioracijos griovį, kuris įteka į Riešės upę“.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2011-10-07 raštu „Dėl techninio projekto aplinkos apsaugos dalies“ Nr. VR-1.7-1673 nurodė, kad pritaria NEB „Klevinė-2“ buitinių nuotekų kaupimo rezervuarų rekonstrukcijos, įrengiant biologinio valymo įrenginius (Bendrorių k., Avižienių sen., Vilniaus r.) techninio projekto aplinkos apsaugos daliai ir jos sprendiniams.
Aplinkos apsaugos agentūra 2021-07-05 priėmė sprendimą „Dėl namų eksploatavimo bendrijos „Klevinė-2“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4, 7-V-02-V-107 rekvizitų tikslinimo ir pakeitimo į taršos leidimą“ Nr. (30.5)-A4E-8051, kuriuo buvo nuspręsta patikslinti TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-V-107 rekvizitus, pakeičiant veiklos vykdytojo pavadinimą ir adresą iš NEB „Klevinė-2“, Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r. į NEB „Juodasis gandras“, Ateities g. 72-1, Bendorių k., Vilniaus r. sav., ir ūkinės veiklos objekto pavadinimą iš NEB „Klevinė – 2“ į NEB „Juodasis gandras“. Leidimui suteiktas registracijos numeris Nr. VR-4.7-V-02-V-107/TL-V.8-80/2021.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2021-07-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l 663-661/2021 dėl vykstančio nuotekų tvarkymo sistemos naudojimo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus ir aplinkos teršimo nuotekomis iš Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bendorių k. ir Klevinės k. esančių žemės sklypų įpareigojo Savivaldybę imtis visų reikiamų teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl minėtų vietovių savininkų įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 Bukiškis - Maišiagala griovius.
Savivaldybė 2021-10-28 atlikto Bendrijos ir Senojo Ukmergės kelio 107 namo nuotekų valymo įrenginių (toliau - NVĮ) patikrinimą. Atlikto patikrinimo metu bei po patikrinimo gautų dokumentų (Taršos leidimas Nr. VR-4.7-V-02-V-107/TL-V.8-80/2021) ir pateiktos informacijos pagrindu nustatė, kad nuotekos iš Bendrijai priklausančių NVĮ, taip pat nuotekos iš Senojo Ukmergės kelio 107 namo NVĮ yra išleidžiamos neteisėtai (per išvestą vamzdį) į šalia esančio rajoninio kelio griovį (tarp Žirgyno g. - Senasis Ukmergės kelio ir Ateities g. - Senojo Ukmergės kelio sankirtų). Dėl tokiu būdu neteisėtai tyčia išleidžiamų nuotekų yra tvindomi už Senojo Ukmergės kelio esantys sklypai.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės įpareigojimu ir jame nurodyta informacija apie galimai atliekamus neteisėtus veiksmus. Teigia, kad Bendrija elgiasi teisėtai, veikdama jai išduoto Taršos leidimo pagrindu, todėl atsakovės sprendimas įpareigoti bendriją pašalinti esamą vamzdį į melioracijos griovį yra neteisėtas, atsakovė, priimdama įpareigojimą, pažeidė bendrijos teises į teisėtumo principą ir teisės į gerą viešąjį administravimą imperatyvą, grindžiamą VAĮ 3 straipsnyje nustatytais principais, nagrinėjamu atveju.
Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pažymėtina, kad motyvai turi būti išdėstyti administraciniame sprendime, o ne teismui adresuotame procesiniame dokumente, kadangi būtent administracinis sprendimas sukelia teisines pasekmes.
Kaip nustatyta byloje, Aplinkos apsaugos agentūros 2021-07-05 sprendimu „Dėl namų eksploatavimo bendrijos „Klevinė-2“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4, 7-V-02-V-107 rekvizitų tikslinimo ir pakeitimo į taršos leidimą“ Nr. (30.5)-A4E-8051“ buvo nuspręsta patikslinti TIPK leidimo Nr. VR-4, 7-V-02-V-107 rekvizitus ir išduoti pareiškėjai Taršos leidimą Nr. VR-4.7-V-02-V-107/TL-V.8-80/2021. Taršos leidimo Bendrosios dalies 1.1. punkte ir specialiojoje dalyje nurodyta, kad Bendrijos buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių našumas – 13 687,5 m3/per metus, 37,5 m3 /parą; valymo įrenginiai įrengti ir pradėti eksploatuoti 2011 m., rekonstruoti 2014 m.; Išvalytos nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį, kuris susisiekia su Riešės upe. Taršos leidimas galioja ir ginčo nagrinėjimo metu. Taigi, pareiškėja savo veiklą vykdė ir vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka, turėdama tokiai veiklai išduotą Taršos leidimą.
Atsakovė ginčijamą raštą grindžia aplinkybe, kad ji vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021-07-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-l 663-661/2021, kurioje Savivaldybė buvo įpareigota imtis visų reikiamų teisės aktuose nustatytų veiksmų dėl Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bendorių k. ir Klevinės k. vietovių savininkų įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus, kad nuotekos nepatektų į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 Bukiškis - Maišiagala griovius.
Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad joje nurodyta pašalinti padarytus pažeidimus statant nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus. Administracija, priimdama įpareigojimą neteisėtiems veiksmams nutraukti, rėmėsi tik 2021-10-28 atlikto Bendrijos ir Senojo Ukmergės kelio 107 namo nuotekų valymo įrenginių (toliau - NVĮ) patikrinimu, kurio metu nustatė, kad nuotekos iš Bendrijai priklausančių NVĮ, taip pat nuotekos iš Senojo Ukmergės kelio 107 namo NVĮ yra išleidžiamos neteisėtai (per išvestą vamzdį) į šalia esančio rajoninio kelio griovį (tarp Žirgyno g. - Senasis Ukmergės kelio ir Ateities g. - Senojo Ukmergės kelio sankirtų).
Tačiau, kaip minėta, Bendrija savo veiklą vykdo pagal jai išduoto ir galiojančio Taršos leidimo reikalavimus. Atsakovė ginčijamame rašte nenurodė kokiais teisės aktais vadovaudamasi priėmė ginčijamą raštą, kodėl esant galiojančiam taršos leidimui pareiškėja turi imtis veiksmų pašalinti vamzdį, kuriuo nuotekos patenka į valstybinės reikšmės rajoninio kelio griovius.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas) 30 punkte nustatyta, kad išduodant taršos leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis šio Reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos.
Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto Aplinkos ministro 2004-07-08 įsakymu Nr. D1-376, 78 punkte numatyta, kad nuotekas išleisti galima tiktai gavus rašytinį leidimą išleisti – aplinkosaugos organų sutikimą pilti valytas gamybines, paviršines arba mišrias nuotekas į nuotekų priimtuvą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja valytas buitines nuotekas į melioracijos griovį išleidžia teisėtai, tam turėdama išduotą ir galiojantį Taršos leidimą ir Aplinkos apsaugos leidimą leisti nuotekas į minėtą vietą, taip pat Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą rekonstrukcijos projektui.
Byloje aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai prieš gaunant Taršos leidimą, teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) patikrino ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Kadangi pareiškėjos eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko, pareiškėjai buvo išduotas Taršos leidimas, kuriuo pareiškėjai leista valytas buitines nuotekas išleisti į melioracijos griovį, kuris susisiekia su Riešės upe.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; 9 straipsnio 1 dalyje - savivaldybė administruoja ir užtikrina šių paslaugų teikimą gyventojams nustatydama jų teikimo būdą, įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę ir kt. Nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 28 p. ir 30 p.), tačiau pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėja valytas buitines nuotekas į melioracijos griovį išleidžia teisėtai, tam turėdama išduotą ir galiojantį Taršos leidimą ir Aplinkos apsaugos leidimą leisti nuotekas į minėtą vietą, taip pat turėdamas Aplinkos apsaugos agentūros pritarimą rekonstrukcijos projektui.
Kaip minėta, dar prieš pareiškėjai gaunant Taršos leidimą, teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos ministro įgaliota institucija patikrino ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Kadangi pareiškėjo eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitiko, dėl šios priežasties pareiškėjai buvo išduotas Taršos leidimas, kuriuo pareiškėjai leista valytas buitines nuotekas išleisti į nurodytą melioracijos griovį, kuris susisiekia su Riešės upe.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Bendrija 2021-11-29 kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl galimybės prisijungti prie centralizuotai tiekiamo vandens ir kanalizacijos, 2021-12-16 buvo pateiktas prašymas prisijungimo sąlygoms gauti. Teismo įsitikinimu, tai kad Bendrija iki šiol nėra prisijungusi prie centralizuotų nuotekos tinklų, kuriuos neabejotinai turėjo išvystyti atsakovė, yra būtent atsakovės atsakomybė, kurią nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai siekia perkelti pareiškėjai.
LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio (naujos redakcijos VAĮ 10 straipsnis) 1 ir 2 dalių nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. LVAT 2015-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015-08-02 administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015-07-03 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015-06-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).
Kaip jau minėta, Administracijos sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjos eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai neužtikrina, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį, todėl būtina pašalinti vamzdį. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų. Įvertinus byloje esančius dokumentus, šalių argumentus, darytina išvada, kad atsakovės priimtas sprendimas įpareigoti pareiškėją atlikti veiksmus – pašalinti vamzdį, tokiu būdu užtikrinant, kad nuotekos nepatektų į rajoninio kelio griovį ir apie atliktus veiksmus informuoti savivaldybę nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir dėl to neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas sprendimas priimtas viršijus kompetenciją, taip pat neatitinka viešajam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame iš esmės nėra pateiktos faktinės aplinkybės, nenurodytas aiškus teisinis reglamentavimas, motyvai nepagrįsti atliktu išsamiu pareiškėjos situacijos vertinimu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, sprendimas neatitinka VAĮ straipsniuose individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas yra tenkintinas.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad priimant Administracijos 2021-11-30 sprendimą Nr. A33 (1)-10416 „Įpareigojimas neteisėtiems veiksmams nutraukti“ buvo pažeistos esminės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti visų jo priėmimui aktualių objektyvių aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl Administracijos 2021-11-30 sprendimas Nr. A33 (1)-10416 yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).
Pareiškėja NEB „Juodasis gandras“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. skundo parengimo 600 Eur išlaidas ir 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Iš byloje esančios 2020-09-03 teisinių paslaugų teikimo sutarties ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad advokatei Ingai Balynienei, atstovaujančiai pareiškėją NEB „Juodasis gandras“, šioje administracinėje byloje buvo pavesta parengti skundą.
Pareiškėja taip pat pateikė 2022-01-14 banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad ji sumokėjo advokatei Ingai Balynienei 600 Eur. Taigi pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro jos realiai patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už skundo parengimą teismui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015-03-20 įsakymo redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), pagal kurių 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už skundo parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 2.5. Skundo pateikimo dieną galiojo 2021 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti maksimalus išlaidų už skundo parengimą dydis yra 3 916 Eur (1 566,40 Eur x 2,5).
Pareiškėjos prašoma už skundo parengimą prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, todėl ši suma jai priteistina.
Byloje pateiktas 2021-12-27 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės Administracijos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Namų eksploatavimo bendrijos „Juodasis gandras“ skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2021-11-30 sprendimą Nr. A33 (1)-10416 „Įpareigojimas neteisėtiems veiksmams nutraukti“.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Namų eksploatavimo bendrijos „Juodasis gandras“ naudai 622,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.