Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. birželio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 95-371 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 22 MGL bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 22 MGL bauda.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. M. priklauso aukštos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (123 balai pagal OASys metodiką), todėl teismas privalo kruopščiai patikrinti ir įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir konstatuoti, ar nuteistasis daro akivaizdžią, reikšmingą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

9. Teisėjų kolegija sutinka, jog pateiktoje medžiagoje yra teigiamų A. M. pataisos aspektų - šiuo metu jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas septynis kartus, šiuo metu jo požiūris į taikomą priežiūrą yra pozityvus, nuteistasis nuo 2017 m. vasario 13 d. iki šiol dirba VĮ „M. A.“, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, nuolat lankosi įvairiose paskaitose, skirtose propaguoti sveiką gyvenimo būdą, aktyviai sportuota, su pataisos namų administracijos atstovais yra mandagus ir taktiškas. Po galimo lygtinio paleidimo taip pat turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas, svarstydamas jo lygtinio paleidimo klausimą, neįvertino visų jį charakterizuojančių aplinkybių, prioritetą suteikė tik neigiamai jį charakterizuojantiems duomenims bei nepaisė jo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas vertino visą byloje esančią medžiagą, atkreipė dėmesį tiek į nuteistojo tinkamai koreguojamas sritis, tiek į aktualias elgesio bei mąstymo problemas. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ar veikė viršydamas turimus įgaliojimus. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesuteikė nė vienam duomeniui išskirtinumo ir visų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje A. M. buvo teistas vienuolika kartų, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą t. y. už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, tačiau asmuo padaryto nusikaltimo nepripažįsta. Be to, dabartinis teisės pažeidimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniu, o anksčiau taikytos griežčiausio pobūdžio bausmės ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas teigiamos įtakos A. M. elgesiui nepadarė, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.

13. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. kovo 27 d., tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, taip pat, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, administracijos reikalavimų nevykdymą. Paskutinė nuobauda gauta 2017 m. sausio 4 d., vadinasi, tik nuo 2018 m. sausio 4 d. nuteistasis nebeturi galiojančių nuobaudų. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, šiuo metu A. M. paskirtos nuobaudos nėra galiojančios, tačiau pats pataisos įstaigos taisyklių pažeidimo faktas neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį, kuris net struktūruotoje aplinkoje nesugeba laikytis rėžimo reikalavimų. Tai, jog A. M. elgesys pastaruoju metu keičiasi teigiama linkme, yra įvertinta pataisos įstaigos administracijos perkeliant jį iš paprastosios į lengvąją nuteistųjų grupę. Vis dėlto, šis perkėlimas įvyko 2018 m. spalio 4 d., todėl apie nuteistojo gebėjimą laikytis lengvesnių kalinimo sąlygų, suteikiančių daugiau laisvės, spręsti dar per anksti.

14. Nors skunde nuteistasis pabrėžia, kad jo darbinė motyvacija yra labai gera, jis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, išėjęs iš pataisos įstaigos ketina tęsti darbinę veiklą, už gerą darbą net 7 kartus yra skatintas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bausmę nuteistasis atlieka ne už turtinio pobūdžio nusikaltimus, todėl teigiama darbinė motyvacija ir suinteresuotumas dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui šiuo atveju nėra esminės aplinkybės lygtinio paleidimo taikymui. Kur kas svarbiau yra tai, ar A. M. kritiškai vertina savo priešingą teisei poelgį bei ar prisiima atsakomybę dėl savo veiksmais sukeltų neigiamų padarinių. Iš teismui pateiktos Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta, be to, nuteistasis neapgalvoja savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, yra linkęs save pateisinti. Nors nuteistasis teigia neturintis savikontrolės problemų, tačiau jam yra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Visos šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, jog bausmės atlikimas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, suteikiant galimybę nuteistajam sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, paliko socialinius ryšius su artimaisiais, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos administracija, nestebima jo kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, puoselėja ilgalaikius socialius ateities planus. Šios aplinkybės nėra kuo nors ypatingos ar lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.