- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-16913-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10088-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“
- Atsakovas
- A. R.
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį pareikštą atsakovui A. R. (A. R.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo A. R. (A. R.) (toliau – atsakovas) priteisti 7 148,38 Eur skolą, 6 855,06 Eur palūkanas, 3,93 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 315,00 Eur žyminį mokestį. Prašo priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei per teismo nustatytą terminą atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė Kredito išdavimo sutartį Nr. REF-2vgkjszz, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio vartojimą kreditą, o atsakovas, laikantis sudarytos sutarties sąlygų, įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį UAB „BnP Finance“ ir kreditą grąžinti 2023 m. rugsėjo 18 d. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl UAB „BnP Finance“ 2019 m. balandžio 21 d. ją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visas mokėtinas sumas pagal sutartį. 2019 m. gegužės 31 d. ieškovė ir UAB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019/0531/19-50-04, pagal kurią UAB „BnP Finance“ perleido, o naujoji kreditorė (ieškovė) įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal sutartį. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Ieškovės reikalavimas yra: skolos suma – 7 148,38 Eur; palūkanos – 6 855,06 Eur (31,00 proc. palūkanos, paskaičiuotos remiantis sutarties 6.1 p. iki sutarties nutraukimo ir nesumokėtos palūkanos remiantis sutarties 8.6 p.); skolos išieškojimo išlaidos – 3,93 Eur (patirtos pranešimų siuntimo išlaidos). Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2020 m. liepos 23 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalimi – atsakovui asmeniškai pasirašant. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-2vgkjszz, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 7 199,76 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo iki 2023 m. rugsėjo 18 d. kreditą grąžinti bei sumokėti vartojimo kredito mokestį (metinė palūkanų norma 31 proc., bendros kredito kainos metinė norma 35,81 proc.). Atsakovui nevykdant vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, vartojimo kredito sutartis 2019 m. balandžio 21 d. pradinės kreditorės iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta. Pagal 2019 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartį pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo vardu pagal vartojimo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimą perleido ieškovei.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 148,38 Eur skolą. Ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais – vartojimo kredito sutartimi, raginimu, pranešimu apie sutarties nutraukimą, pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, mokėjimo nurodymais, bylų priėmimo–perdavimo aktu, todėl atsakovui nepateikus teismui atsiliepimo dėl ieškovės reikalavimų ir duomenų apie tai, kad įvykdė prievolę grąžinti visą kreditą ieškovei, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 148,38 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis ir 6.870 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 6 855,06 Eur palūkanų – 31 proc. palūkanų, paskaičiuotų, remiantis sutarties 6.1. p. iki sutarties nutraukimo (tai yra reikalavimo perleidimo sutartimi perleistų 855,06 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų) ir nesumokėtų palūkanų, remiantis sutarties 8.6 p.
Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimą, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Be to, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutartis nutraukta, sutartyje nebuvo aptarta, jog po sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo kredito davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos (kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį), ieškovė turi teisę į 5 proc. dydžio metines palūkanas, numatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo, o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, todėl ieškovės reikalavimas dėl 6 855,06 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 855,06 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos (7 148,38 Eur), t. y. 357,41 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. (CK 1.5 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-740-560-2020).
Ieškovės prašomos priteisti 3,93 Eur išieškojimo išlaidas sudaro išlaidos pašto paslaugoms siunčiant laiškus atsakovui, yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos šios išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 59,71 proc., iš atsakovo ieškovei priteistinos 188,08 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GELVORA“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas, 7 148,38 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 38 ct) skolą, 1 212,47 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvylikos eurų 47 ct) palūkanas, 3,93 Eur (trijų eurų 93 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 188,08 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidos.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.