Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kuri atsirado dėl to, jog pareiškėjui atvykus 2019-02-12 į pataisos namus jis apie 3 val. buvo laikomas lauke, kol buvo atliktos visų atvykusių nuteistųjų registravimo procedūros.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nuteistųjų priėmimo pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 54 punkte numatyta, jog konvojaus pareigūnų pristatyti į pataisos įstaigą nuteistieji priimami pagal asmens bylos dokumentus patikrinus atvykusio nuteistojo tapatybę. Taisyklių 57 punktas numato, jog priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jų medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros rezultatai įrašomi į Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją (statistinės apskaitos forma Nr. 025/a). Esant poreikiui, atvykę į pataisos įstaigas nuteistieji higieniškai švarinami, sudaroma galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jų rūbai. Po medicininės apžiūros ir, jei reikia, asmens higienos procedūrų nuteistieji uždaromi į karantino patalpas, o kalėjime – į kameras. (Taisyklių 62 p.). Su naujai atvykusiais nuteistaisiais karantino patalpose pataisos įstaigos darbuotojai dirba tiriamąjį aiškinamąjį darbą, siekdami užtikrinti nuteistojo adaptaciją pataisos įstaigoje ir sudaryti individualų socialinės reabilitacijos planą. (Taisyklių 64 p.).

Pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (Taisyklių 65 p.).

Marijampolės PN saugumo valdybos skyriaus vyriausiasis specialistas tarnybiniame pranešime (b. l. 26) nurodė, jog 2019-02-12 apie 14.50 val. buvo atvežta 27 nuteistieji, kuriems paskirta bausmę atlikti kalėjimo režimu. Atvykus Viešojo saugumo konvojaus transportui į pataisos namų teritoriją, naujai atvykę nuteistieji, išlipę iš konvojaus automobilių, buvo išrikiuoti lauke prie įėjimo. Sutikrinus naujai atvykusius nuteistuosius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto po patikrinimo buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją, po kurios nuteistieji buvo patalpinti į jiems paskirtas kameras. Nuteistųjų priėmimo į pataisos namus ir jų paskirstymo į kameras procedūra truko iki 16.50 val. Priėmimo ir paskirstymo metu, nusiskundimų iš nuteistųjų dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti tualetu nebuvo gauta.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į atsakovo pateiktą medžiagą, spręstina, jog atsakovas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūros reikalavimų, t. y. sutikrinus naujai atvykusius nuteistuosius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją. Teisės aktai nenumato, jog naujai atvykę nuteistieji turi būti patalpinami į paskirstymo kameros. Paskirstymo į kameras procedūra truko apie 2 val.

Pareiškėjas skunde teigia, jog buvo laikomas lauke 2-3 val., tačiau šių savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė asmenų, kurie patvirtintų skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo vedamas į tualetą taipogi atmestini, kadangi kaip nurodo atsakovas skundų dėl to nebuvo gauta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu 2019-02-12 ar per ilgo laikymo lauke būtų reiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai, Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams, ar kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas, o institucijos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl per ilgo laikymo lauke bei negalėjimo pasinaudoti tualetu bei tuo sukeltų neigiamų išgyvenimų atliekant bausmę Marijampolės PN laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjas dėl minėtų įvykių į teismą kreipėsi tik 2019-05-20, t. y. beveik po trijų mėnesių.

Dėl filmuotos medžiagos pateikimo, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015-10-09 įsakymu Nr. 4/07-211 patvirtintos Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos (b. l. 34–36) 3.1 punkte numatyta, jog vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne trumpiau kaip septynias paras. Išimtinais atvejais atskiri vaizdo stebėjimo duomenys gali būti saugomi ir ilgiau, jei tokie duomenys reikalingi kaip įrodomoji medžiaga panaudoti ikiteisminiame ar kitame tyrime. Šiuo atveju pareiškėjas dėl vaizdo įrašų iš karto po įvykių nesikreipė į administraciją dėl jų išsaugojimo, o tokių duomenų teismas net ir negali reikalauti, kadangi kaip nurodo atsakovas jie nėra išlikę.

Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. EŽTT 1967-07-11 sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007-12-04 sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namų veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.