- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-332-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15685-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-22380-734/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys yra B. K., J. K., antstolis M. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimu prašė nustatyti, kad: skolininkui J. K. priklauso: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 48,99 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 2) 1/10 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 888,40 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 3) 0,5323 dalis prekybinių patalpų, (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 56,48 kv. m; unikalus (duomenys neskelbtini)); 4) garažas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 18,55 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 5) garažas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 16,09 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 6) automobilis VW Golf, 1984 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, o jo sutuoktinei B. K. priklauso: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 65,74 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 2) 0,4677 dalis prekybinių patalpų, (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 56,48 kv. m.; unikalus (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog antstolis M. D. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6475 dėl 24 564,74 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. valstybės naudai. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2013-04-16 gavo antstolio M. D. 2013-04-09 raštą Nr. 0028/10/05786, kuriame siūloma per 20 dienų nuo siūlymo gavimo dienos išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko J. K. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. D. su pareiškimu sutiko, nurodė, jog vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6475, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus Nr. (8.5)7-10-71647, (8.5)7-10-5054, (8.5)7-10-77587 dėl bendros 48 095,50 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. K. mokesčių administratorių naudai. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkas asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, neturi. Kadangi paaiškėjo, kad skolininkui bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine B. K. priklauso turtas, 2013-04-09 išieškotojams pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nurodė, jog jeigu bus nustatyta pareiškėjo pareiškime nurodyta turto padalijimo tvarka, tai iš taip nustatytos skolininko turto dalies bus galima išieškoti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjo prašymu sutiko.
Suinteresuoti asmenys B. K. ir J. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkino. Nustatė, kad skolininkui J. K. nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 48,99 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 1/10 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 888,40 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 0,5323 dalis prekybinių patalpų, (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 56,48 kv. m.; unikalus (duomenys neskelbtini)); garažas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 18,55 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); garažas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 16,09 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); automobilis VW Golf, 1984 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui B. K. nuosavybės teise priklauso: butas, esantis (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 65,74 kv. m.; (duomenys neskelbtini)); 0,4677 dalis prekybinių patalpų, (duomenys neskelbtini)(bendras plotas 56,48 kv. m.; unikalus (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prekybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini)ir automobilis VW Golf, 1984 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. ir B. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytina lygių dalių bendrame turte prezumpcija. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, todėl atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniams tenka vienodos vertės turtas, turtą tarp jų padalino lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, teismas nepatikrino skolos dydžio, nustatyto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pagrįstumo. Antra, pareiškimą teismas išnagrinėjo nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. K. ir B. K., nors byloje sprendžiamas ypatingos reikšmės klausimas – nuosavybės padalijimas. Trečia, teismas neatsižvelgė į tai, kad lizingo mokėjimai turi prioritetinį statusą pareiškėjo atžvilgiu. Ketvirta, išieškotojui kilęs klausimas dėl prievolės pobūdžio, todėl skolininko sutuoktinio teisės ir pareigos gali būti nustatomos tik išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą atskiroje byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad tiksli vykdymo išlaidų suma bus žinoma tik visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus. Pažymi, kad suinteresuoti asmenys J. K. ir B. K. 2013-10-16 teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau visi procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai jiems yra įteikti tinkamai. Taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad mokėjimai lizingo bendrovei turi prioritetinį statusą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str., kiti mokėjimai atliekami tik sumokėjus privalomus mokesčius į valstybės bei valstybinio socialinio draudimo biudžetus.
Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto skola yra asmeninė, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto ir turimos turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes suinteresuotiems asmenis J. K. ir B. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Pažymi, jog lizinginių įsiskolinimų tenkinimo klausimas yra vykdymo, o ne šios bylos dalykas, todėl teisinės reikšmės jis neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis M. D. vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-27 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-6475 dėl 24 564,74 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (vykd. b. Nr. 0028/12/01620 b.l. 1), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-10-24 sprendimą Nr. (8.5)7-10-71647 dėl 916 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (vykd. b. Nr. 0028/13/01591 b.l. 1), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-11-05 sprendimą Nr. (8.5)7-10-77587 dėl 22 688,15 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (vykd. b. Nr. 0028/13/01590 b.l. 1), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-09-13 sprendimą Nr. (8.5)7-10-5054 dėl 11 298,36 Lt išieškojimo iš skolininko J. K. (vykd. b. Nr. 0028/10/05786 b.l. 1).
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas nepatikrino skolos dydžio, nustatyto Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos CPK 650 str. 2 d. nustatyta, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdyti dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šio dokumento teisingumą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012-01-27 sprendime Nr. (23.17-08)-320-6475 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš bylos ir jos priedų medžiagos matyti, kad skolininkas J. K. minėto VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto neskundė. Todėl priešingai nei nurodo apeliantas, teismui nagrinėjant klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nebuvo teisinio pagrindo vertinti skolos pagrįstumo ar jos dydžio.
Apeliantas, skųsdamas nutarties pagrįstumą, nurodė, jog pareiškimą teismas išnagrinėjo suinteresuotiems asmenims J. K. ir B. K. nedalyvaujant, nors buvo sprendžiamas ypatingos reikšmės klausimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotieji asmenys (įskaitant ir apeliantą) teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, nedalyvavo (b.l. 67-68), tačiau teismo šaukimais apie 2013 m. spalio 16 d. teismo posėdį apeliantai buvo informuoti tinkamai (b.l. 58, 62). Taip pat pažymėtina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo įteikti tinkamai (b.l. 40, 54). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui bei pateikti savo atsikirtimus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, jog lizingo mokėjimai turi prioritetinį statusą pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl teismas dėl trečiųjų asmenų – kitų kreditorių teisių ir pareigų nepasisakė, todėl minėtas argumentas neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog skolininko sutuoktinio teisės ir pareigos gali būti nustatomos tik išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą atskiroje byloje. Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. l d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. l d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Todėl teismas daro išvadą, kad iš mokestinių teisinių santykių kilusios J. K. prievolės yra asmeninės jo prievolės. Nurodyti sprendimai buvo priimti tik J. K. atžvilgiu, todėl jie negali sukurti pareigų jo sutuoktinei B. K.. Siekiant įrodyti, jog sutuoktinių prievolė yra solidari, turi būti reiškiamas ieškinys bendra tvarka, kadangi solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.).
Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.