Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2025 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SD-1-3178 „Dėl prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį P. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VDI 2025 m. liepos 11 d. išvadą Nr. 1VD-108 „Dėl prašymo suteikti sutikimą atleisti iš darbo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį P. P.“ (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2025 m. liepos 11 d. laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas D. L. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VVT, Bendrovė) prašymas suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, VVT (duomenys neskelbtini), VVT profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) tarybos nariu. Sprendimas grindžiamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus specialistų atlikto tyrimo išvadomis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 168 straipsnio 3 dalimi.

2.2. Teisinį vertinimą dėl darbdavio sprendimo atleisti pareiškėją iš darbo atsakovas atliko nesilaikydamas DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik teisės aktų pagrindu priimti administraciniai sprendimai. Kadangi Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatą, Sprendimas negali būti laikomas privalomu ir turėtų būti panaikintas.

2.3. Byloje nėra teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų duomenų, kad laikinai vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas asmuo D. L. turi teisę priimti Sprendimą ir įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką (procedūrą). Byloje neaišku, dėl kokių priežasčių teritorinio skyriaus vadovas negalėjo vadovauti skyriui, dėl kokių priežasčių teritorinio skyriaus vadovas DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka negalėjo atlikti pareigų ir funkcijų pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. D. L. veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus) todėl, kad neturėjo nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 straipsnio nuostatas atitinkančio įgaliojimo įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalies procedūrą, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas atitinkančio įgaliojimo. DK ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme nenustatyta, kad įgaliojimų neturintis subjektas turi teisę įgyvendinti DK 168 straipsnio 3 dalies procedūrą ir priimti sprendimą. Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys VAĮ nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Kadangi D. L. neturėjo įstatymų nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų, ji veikė neteisėtai, tai Sprendimas buvo priimtas nesant tokiam veiksmui atlikti reikalingų įgaliojimų.

2.4. Nei VAĮ, nei DK nenumato asmens nekaltumo prezumpciją pažeidžiančios formuluotės, todėl Sprendimo formuluotė „<...> atleisti iš darbo pagal DK 58 str. 3 d. 4 p., bendrovės darbuotoją P. P.“ yra nepagrįsta, Sprendimas yra neproporcingas pagal teisinę hierarchiją aukštesniam teisės aktui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies prasme asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Skundžiamu neproporcingu Sprendimu iš esmės yra pažeidžiamas konstitucinis visuotinai pripažįstamas nekaltumo prezumpcijos principas. Sprendimas neatitinka DK, VAĮ ir konstitucinių principų.

2.5. Sprendime ir VDI Išvadoje nepasisakyta dėl profesinės sąjungos nurodytos pažeistos DK 58 straipsnio 6 dalies nuostatos, tai yra, praleistas 1 mėnesio terminas atleisti iš darbo. Su darbdavio atstovais diskutuojant šiuo klausimu buvo pasisakyta, kad jie, pasikonsultavę su savo teisininkais, terminą skaičiavo nuo komisijos darbo pabaigos. Toks skaičiavimas galimas, tačiau Sprendime reikia pateikti motyvus, paaiškinančius kodėl komisijai pritrūko laiko, koks turi būti praleisto termino teisinis vertinimas ir panašiai. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra motyvų, kurie leistų pareiškėjui suprasti, kodėl buvo praleistas DK nustatytas imperatyvus terminas.