- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- N-575-1938-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05727-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo J. A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu pripažino Joną A. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam subendrintą nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas J. A. Š. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 3 d., apie 17 val. 15 min., Savanorių prospekte, Kauno mieste, vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 405“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, atsitrenkė į stovinčią kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę „Honda Civic“, ją apgadino, be to, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 232 punktų reikalavimus. Nurodė, jog J. A. Š. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad pastebėjo, jog abiejų automobilių bamperiai buvo susilietę, tačiau atitraukęs savo automobilį ir pažiūrėjęs, kad bamperis be jokių apgadinimų, nuvažiavo. Pažymėjo, jog J. A. Š. kaltė taip pat buvo įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais. Pridūrė, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog automobilis „Honda Civic“ buvo apgadintas, be to, nors liudytojas G. K. ir nurodė, kad įbrėžimai ant automobilio „Peugeot 405“, buvo padaryti iki įvykio, tačiau nuotraukoje matomas ir įbrėžimas virš automobilio numerio. Konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų ir paties J. A. Š. paaiškinimų darytina išvada, kad jis suvokė ir suprato, kad įvyko eismo įvykis, pastebėjęs, kad automobiliai buvo susilietę, jis, atitraukęs savo automobilį, pažiūrėjo ar yra kokių apgadinimų, tačiau niekaip nesureagavo ir į nukentėjusiojo A. V. pretenzijas nekreipė dėmesio bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Sunkinančių ar lengvinančių J. A. Š. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė, tačiau skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad J. A. Š. aptariamus pažeidimus padarė pirmą kartą, savo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių gyvybei, sveikatai, nepadarė didelės turtinės žalos, be to, anksčiau nebuvo padaręs sunkių KET pažeidimų.
II.
J. A. Š., nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30 – 34), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba jam paskirtą administracinę nuobaudą švelninti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog žala nukentėjusiojo automobiliui „Honda Civic“ nebuvo padaryta, todėl eismo įvykio apskritai nebuvo. Mano, kad nustatinėjant eismo įvykio faktą byloje buvo atsižvelgta tik į tariamai nukentėjusio A. V. pareiškime policijai nurodytus teiginius. Pažymi, jog iš byloje esančių nuotraukų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matosi, jog žalos jis su savo „Peugeot 405“ automobiliu „Honda Civic“ automobiliui padaryti negalėjo, nes jo automobilio aukščiausia buferio vieta yra 54 centimetrų aukštyje, o automobiliui „Honda Civic“ padaryti apgadinimai užfiksuoti 59 centimetrų aukštyje. Teigia, jog tai, kad jo automobilio „Peugeot 405“ priekinis buferis ir valstybiniai numeriai yra sulankstyti, negali būti laikytini eismo įvykio įrodymu, nes jie jau buvo padaryti daug seniau nei užfiksuotas eismo įvykis, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K.. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilio „Peugeot 405“ valstybinių numerių apgadinimai yra 45-50 centimetrų aukštyje, tai yra daug žemiau negu automobilio „Honda Civic“ galiniame buferyje fiksuoti pažeidimai, be to, jie yra skirtingo pobūdžio. Pažymi, jog visų šių jo nurodytų aplinkybių nei policijos pareigūnai, nei teismas nenagrinėjo. Nurodo, jog teismo prašė išnagrinėti UAB „BTA draudimo“, į kurį kreipėsi A. V. dėl nuostolių atlyginimo, turimą medžiagą bei nuotraukas, tačiau teismas į šį jo prašymą neatsižvelgė, net neužfiksuodamas šių jo prašymų teismo posėdžio protokole. Pažymi, jog kadangi teismas jo prašymą išreikalauti UAB „BTA draudimo“ transporto priemonės apžiūros defektų aktą bei nuotraukas ignoravo, jis pats kreipėsi į minėtą draudimo bendrovę ir išrūpino medžiagą, iš kurios matyti, kad automobilio „Honda Civic“ apgadinimų praktiškai nesimato. Teigia, jog nesutinka su teismo įvertinimu, jog jis suvokė ir suprato, kad įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad apžiūrėjęs automobilį „Honda Civic“ jokių žymių, kurios galėjo atsirasti sąlyčio, prisilietimo ar kitokio galimo kontakto metu, nematė, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad būtent jis galėjo sugadinti minėtą automobilį ir sukelti eismo įvykį. Nurodo, jog skubėjo į tą dieną 18 val. vykusias mišias už mirusius jo tėvą ir brolį, kuriame dalyvavo jo giminaičiai, o kad nukentėjusysis būtų sakęs, kad iškvietė policiją, negirdėjo. Pažymi, jog jei būtų žinojęs apie šią aplinkybę, niekur nebūtų vykęs. Priduria, jog tai, kad policija buvo iškviesta jam išvykus, patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame matyti, kad pranešimas buvo gautas 17 val. 50 min., kai jis jau buvo išvykęs. Pažymi, jog jo automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, tad jis neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad jei būtų iš tikrųjų kliudęs „Honda Civic“, siekdamas išvengti atsakomybės, būtų galėjęs pasišalinti nedelsiant. Pažymi, kad visa situacija buvo pasinaudota, siekiant gauti draudimo išmoką už tariamai sugadintą automobilį. Mano, jog yra pagrindas jam paskirtą administracinę nuobaudą švelninti. Nurodo, jog visuomet stengiasi laikytis KET ir jų nepažeisti, per 40 metų vairavimo stažą nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimų. Priduria, jog jam paskirtoji piniginė bauda yra per didelė, nes yra pensininkas, taip pat dirba vienoje įmonėje, todėl jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.
Papildomuose apeliacinio skundo prieduose ir paaiškinimuose J. A. Š. nurodo, jog analizuojant jo teismui pateiktas nuotraukas, matyti, kad policijos pareigūnų prie bylos prijungta nuotrauka yra visiškai neaiški, galinti suklaidinti teismą. Pažymi, jog iš UAB „BTA draudimo“ automobilio ekspertizės ir transporto priemonės apžiūros-defektų akto matyti, kad automobiliui „Honda Civic“ nereikia keisti ar remontuoti jokių detalių, o tik dažyti galinį buferį. Teigia, jog žiūrint į eksperto darytas nuotraukas galima įsitikinti, kad buferio dažų pažeidimų nematyti, o nukentėjusysis A. V. klaidino teisėją, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad buvo nukritęs buferio kampas. Nurodo, jog kartu su kaimynais atliko tyrimą, nufotografavo automobilį „Honda Civic“ po remonto ir išsiaiškino, kad galinis automobilio buferis perdažytas vis dėlto nebuvo. Pažymi, jog dėl po eismo įvykio kilusių išgyvenimų buvo priverstas atsisakyti mėgstamo darbo, todėl dabar jo pajamas sudaro tik senatvės pensija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. A. Š. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog aplinkybę, kad J. A. Š. pažeidė KET, patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, kurios pakako bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad J. A. Š. pirminiame savo pranešime neneigia, kad buvo eismo įvykio vietoje, kad jo ir nukentėjusiojo automobilių bamperiai buvo susilietę, tačiau jokių apgadinimų jis nematė. Teigia, jog tą J. A. Š. nurodomą aplinkybę, kad jokių apgadinimų ant automobilių nebuvo, paneigia byloje esančios nuotraukos ir kiti įrodymai. Priduria, jog nukentėjusysis A. V., kuris pats buvo eismo įvykio vietoje, reiškė J. A. Š. pretenzijas dėl apgadinto automobilio, tačiau jis pasakė, kad neturi laiko ir eismo įvykio vietos pasišalino. Mano, kad J. A. Š. žinojo, kad padarė eismo įvykį ir yra dėl jo kaltas, todėl tyčia pasišalino, siekdamas išvengti atsakomybės už savo priešingą teisei veiką. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo J. A. Š. paskirtąją administracinę nuobaudą švelninti, t. y. jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
J. A. Š. administracinė nuobauda buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <…>.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <…>.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, kad J. A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog nagrinėjamu atveju buvo apgadintas A. V. automobilis, buvo įrodyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), nuotrauka (b. l. 6), tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu (b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, jog šie pirminiai bylos duomenys, kurie buvo surinkti iš karto po įvykio, pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, laikytini objektyviais. Tuo tarpu J. A. Š. apeliaciniame skunde nurodomi paaiškinimai vertinti kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės. Pridurtina, jog faktą, kad automobiliai buvo susilietę, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats J. A. Š. (b. l. 17), todėl tas jo argumentas, kad jis jokių žymių ant susilietusių automobilių nepastebėjo ir nesuprato sukėlęs eismo įvykį, laikytinas gynybine jo pozicija.
Atkreiptinas dėmesys, jog KET 232 punktas inter alia nurodo, jog jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog A. V. ir J. A. Š. nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, t. y. skirtingai jas vertino, todėl jam kilo teisinė pareiga eismo įvykio vietoje laukti policijos pareigūnų, kurios jis nesilaikė. Pažymėtina, jog J. A. Š. pripažino, kad A. V. prašė jo palaukti (b. l. 11, 17), tačiau jis neturėjęs laiko, nes skubėjęs į už mirusius artimuosius užsakytas mišias, ir išvažiavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei ši jo nurodoma aplinkybė, nei tie paaiškinimai, kad jokių apgadinimų jis ant automobilių nematė, todėl laukti eismo įvykio vietoje neprivalėjo, be to, ir motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, jo administracinės atsakomybės nešalina. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad J. A. Š. suvokė, kad įvyko eismo įvykis, ir, nesilaikydamas KET, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog apeliaciniame skunde J. A. Š. nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio ir švelninti jam paskirtąją administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Pažymėtina, jog tai, kad J. A. Š., visuomet stengiasi laikytis KET ir jų nepažeisti, per 40 metų vairavimo stažą nėra padaręs tokio pobūdžio pažeidimų, yra pensininkas, išskirtinėmis, jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis panašaus pobūdžio bylose nėra pripažįstama. Akcentuotina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pridurtina, jog dėl sunkios finansinės padėties J. A. Š., sutinkamai su ATPK 313 straipsnio nuostatomis, rašytiniu prašymu kartu su sunkią materialinę padėtį pagrindžiančiais įrodymais, turi teisę kreiptis į nutarimą priėmusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o J. A. Š. paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.