Panevėžio apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-999-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. gruodžio 31 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. J. prašymą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutarties, kuria atmestas M. J. prašymas dėl arešto bausmės pakeitimo bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Marius J. P. miesto apylinkės teismo 2005-10-04 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 str. 2 d., 192 str. 1 d., ir nubaustas 25 MGL (3125 Lt) bauda, įpareigojant teismo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansa LTB“, kodas 73000, įmokos kodas 6800. Rezoliucinėje baudžiamojo įsakymo dalyje M. J. buvo išaiškinta, kad vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2005-11-03.

2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, tenkinant antstolio Sauliaus Ramanausko teikimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-04 baudžiamuoju įsakymu M. J. paskirta bausmė - 3125 Lt bauda pakeista 12 parų areštu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2014-07-04.

2014-11-19 Panevėžio miesto apylinkė teisme registruotas 2014-10-22 M. J. prašymas, kuriuo jis prašė pakeisti jam skirtą 12 parų arešto bausmę bauda, ir leisti ją sumokėti iki 2015-01-30. Nurodė, kad su 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nesutinka, kadangi pranešimo ar šaukimo atvykti į teismą negavo, Panevėžyje jau daugiau kaip ketverius metus negyvena, paskutinė jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2012-07-05 elektroniniu būdu deklaravo išvykimą į Vokietiją, kur šiuo metu su šeima gyvena, dirba ir mokosi. Prieš išvažiuodamas į Vokietiją bendravo su antstoliu S. Ramanausku ir jam pažadėjo sumokėti baudą iš karto, kai tik užsidirbs pinigų. Tačiau dėl 2013-10-21 žmonai nustatytos sunkios onkologinės ligos pinigus teko investuoti į jos sveikatą bei daug laiko skirti mažamečio vaiko priežiūrai.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi M. J. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi M. J. paskirta bauda buvo pagrįstai pakeista į 12 parų areštą, kadangi nuteistasis, be pateisinamų priežasčių, per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, t. y. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2005-11-03) iki antstolio teikimo dėl bausmės pakeitimo nagrinėjimo teisme dienos (per aštuonerius su puse metų) nesumokėjo net dalies baudos, kas rodo, jog jis vengė sumokėti baudą. Teismas pažymėjo, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės pakeisti arešto bausmės į lengvesnę bausmę - baudą. Aplinkybių, dėl kurių M. J. negalėtų būti paskirta arešto bausmė (BK 49 str. 6 d.), nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nuteistasis gali būti atleistas nuo bausmės ar nuosprendžio vykdymas jam galėtų būti atidedamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 338 str., BK 76 str.).

Kaip matyti iš M. J. prašymo Panevėžio apygardos teismui turinio, jis nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutartimi. Nurodo, kad nebuvo galimybių Lietuvoje užsidirbti ir sumokėti baudą, todėl išvažiavo į užsienį (į Vokietiją), kur tikėjosi užsidirbti pinigų, kad galėtų sumokėti baudą. Žino, kad yra skolingas ir nevengia mokėti baudos (jeigu vengtų, dabar nesikreiptų į teismą). Vokietijoje susirado darbą, ten dar mokosi. Todėl negalėtų išeiti iš darbo, prarasti vieninteles pajamas, mesti mokslą, palikti Vokietijoje sergančią žmoną su mažu vaiku ir atvažiuoti į Lietuvą atlikti arešto bausmės. Jam šeima ir darbas yra pirmoje vietoje, dėl to ir prašo areštą pakeisti bauda. Į Lietuvą grįžti neketina. Dėl to prašo pakeisti teismo nutartį, atsiųsti jam banko sąskaitą, į kurią jis turi pervesti pinigus (3125 Lt). Pažada skolą iki 2015-01-30 sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiama teismo nutartimi, M. J. prašymo turiniu konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. J., teismo baudžiamuoju įsakymu paskyrus 25 MGL (3125 Lt) baudą, buvo išaiškinta, per kiek laiko ir kur, nurodant banką, sąskaitos numerį bei įmokos kodą, jis ją turi sumokėti, taip pat išaiškintos pasekmės vengiant jam savo noru sumokėti paskirtą baudą. M. J. per aštuonerius su puse metų nesumokėjus net dalies baudos, antstolis, kuris vykdė baudos išieškojimą, teikimu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, siūlydamas paskirtą ir nesumokėtą baudą pakeisti areštu, kadangi nuteistasis gera valia baudos nemoka, o jos priverstinai išieškoti nėra galimybių. Apylinkės teismas, nustatęs, kad M. J. vengia atlikti jam paskirtą bausmę, 2014-06-23 priėmė nutartį, kuria tenkino antstolio teikimą ir M. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 25 MGL (3125 Lt) baudą pakeitė 12 parų areštu. Šią nutartį M. J. galėjo apskųsti per septynias dienas nuo jos gavimo dienos Panevėžio apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą. Savo prašyme Panevėžio miesto apylinkės teismui M. J. nurodė, kad 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį jis elektroniniu paštu gavo 2014-10-20, o apie nutarties priėmimą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jokio pranešimo ar šaukimo atvykti į teismą jis negavo, jau kelerius metus gyvena užsienyje (apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2014-07-04). Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. J., nesutikdamas su jam pakeista bausme, vietoje to, kad 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį būtų apskundęs apeliacine tvarka, apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė jam skirtą arešto bausmę pakeisti bauda. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs M. J. pateikto prašymo turinį, jo argumentus, skundžiamoje nutartyje motyvuotai ir pagrįstai nurodė, kad toks M. J. prašymas negali būti tenkintas, nes tokios galimybės pakeisti arešto bausmę lengvesne bausme – bauda jokie įstatymai nenumato.

Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais neigiamais suvaržymais ir apribojimais, nes tai vienas iš jos tikslų, tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl bausmės, kurios turi būti vykdomos, gali būti keičiamos į švelnesnes, jei tai numato įstatymas ir yra įstatyme apibrėžtos objektyvios priežastys, dėl kurių asmuo negali objektyviai įvykdyti jam paskirtos bausmės. Tuo tarpu, jei vengiama vykdyti bausmę, ji keičiama į griežtesnę ir tik esant įstatyme numatytoms sąlygoms bei griežtai vadovaujantis įstatyme numatyta tvarka.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-04 baudžiamuoju įsakymu M. J. buvo paskirta bauda, kurios skyrimo bei keitimo tvarką reglamentuoja BK 47 str. BK 47 str. 6 d. numatyta galimybė paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kai nustatoma, kad asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, ir tik gavus paties asmens sutikimą atlikti viešuosius darbus. Tuo tarpu jeigu asmuo vengia atlikti šią bausmę, kas buvo nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartimi, ši bausmė keičiama areštu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutartis šiuo metu jau yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Aukštesnės instancijos teismas kvestionuoti įsiteisėjusios teismo nutarties negali. Galimybės arešto bausmę pakeisti kita bausme nei pagal nuteistojo prašymą, nei kokiu nors kitu atveju jokie įstatymai nenumato. Taigi esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino M. J. prašymo jam skirtą arešto bausmę pakeisti bauda.

Tačiau atkreipiamas M. J. dėmesys į tai, kad įstatymas numato galimybę, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašyti šį terminą atnaujinti, kai terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (BPK 102 str.). Taigi M. J., praleidęs 2014-06-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties apskundimo apeliacine tvarka terminą, gali su prašymu kreiptis į tą patį nutartį priėmusį teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido įstatymo numatytą nutarties apskundimo terminą, ir jei teismas pripažins jo praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti nurodytas priežastis svarbiomis, praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas.

Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartimi M. J. prašymas arešto bausmę pakeisti bauda pagrįstai buvo atmestas. Šią teismo nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta ir ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N UTARĖ:

M. J. prašymą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.