- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-55-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 110.1.122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-55-115/2010
Teisėjas Eglė Žulytė-Janulionienė Procesinio sprendimo kategorijos:
110.1.122.4.
2010 m. sausio 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Danutės Kutrienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. N2-15573-809/2009 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl įpareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimais giminaičiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė J. P. pareiškė ieškinį atsakovei R. R. dėl įpareigojimo sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimais giminaičiais (b.l. 2-4), kuriuo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikaite tvarką: kas antrą savaitgalį penktadienį senelė paima vaikaitę iš darželio, pirmadienį ryte nuveda į darželį, vasaros metu ieškovė praleidžia su vaikaite vieną mėnesį iš anksto su mergaitės motina suderintu laiku.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė su prašymu nesutinkanti, prašė jį atmesti (b.l.18-19). Nurodė, kad tarp ieškovės ir jos vaikaitės A. P. nėra susiklostę artimi ryšiai, ieškovė nuteikinėja mergaitę prie motiną, mergaitė nenori bendrauti su ieškove.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2009-07-30 rašte nurodė, jog su prašymu sutinka, atsakovės R. R. šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-24 įsakymu Nr.40-981 yra įrašyta į Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l.24).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies; iki galutinio teismo procesinio dokumento šioje byloje įsiteisėjimo nustatė tokią ieškovės J. P., bendravimo su A. P., tvarką: ieškovė J. P., kas antrą savaitgalį penktadienį paima A. P., iš darželio (arba gyvenamosios vietos) ir pirmadienį ryte nuveda į darželį (arba gyvenamąją vietą); likusioje dalyje ieškovės prašymą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu; tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.). Teismas padarė išvadą, kad mergaitės bendravimas su ieškove savo močiute (iš tėvo pusės) atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė, kad duomenų, jog toks bendravimas kenktų vaikui byloje nėra.
Šalies argumentai
Apeliantė (atsakovė) R. R. pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 43-44), kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartimi nustatytą A. P. ir J. P. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad J. P. turi teisę bendrauti su Agata, kas antrą savaitgalį šeštadienio ir sekmadienio dieną, Agatai nepasiliekant pas ją nakvoti, šventiniais savaitgaliais J. P. turi teisę praleisti su vaikaite dalį dienos, bet ne visą. Nurodė, jog A. P. šiuo metu yra treji metai, ji labai prisirišusi prie motinos psichologiškai. Mano, kad visas savaitgalis su svetimais žmonėmis, nakvynė kituose namuose kas antrą savaitgalį yra per ilgas laiko tarpas ir riboja atsakovės kaip rūpestingos motinos galimybes rūpintis vaiku ir jį auklėti. Teigia, jog pirmenybė yra teikiama vaiko ir tėvų bendravimui, jų teisių apsaugai nuo kitų asmenų kišimosi. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus ir ši atsakomybė yra didžiausia lyginant su kitais giminaičiais. Mano, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Agatos amžių ir jo reikšmę nustatant bendravimo tvarką su ieškove, neaptarė Agatos ir ieškovės bendravimo tais atvejais, kai savaitgalis, kurio metu ieškovei priklauso bendravimas su anūke, yra šventinis. Mano, jog Didžiosios metų šventės (Kalėdos, Velykos) ir kitos turi būti leidžiamos su šeima, gi vadovaujantis vien tik formaliu pagrindu mažametė turėtų leisti laiką ne su mama. Mano, jog seneliai nėra toks artimas giminaitis, šeimos narys, su kuriuo Agatai yra reikalingas nuolatinis ir dažnas bendravimas, kaip su tėvais.
Apeliantės (atsakovės) R. R. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
CK 3.172 str. numatyta, jog tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
CK 3.176 str. 4 d. numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
LR CPK 145 str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jų tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus, kitu atveju būtų paneigtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Laikina artimo vaiko giminaičio bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais galimybės ir tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, nenustatė, jog kad mergaitės bendravimas su ieškove savo močiute (iš tėvo pusės) neatitiktų vaiko interesų, bei konstatavo, kad duomenų, jog toks bendravimas kenktų vaikui byloje nėra.
Atsakovė nurodė, jog su mažamete dukra yra labai artimos, todėl mergaitei savaitgalio nakvynė svetimuose namuose sukels stresą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė teigė, kad anūkė nuo mažens augo jos namuose, ji padėjo ją prižiūrėti. Be to, teismo posėdyje pati atsakovė nurodė, kad dukrai esant 2 metų amžiaus, ji savaitgaliams dukrą palikdavo ieškovę (močiutę) (b.l. 34-40). Todėl atskirojo skundo motyvas, kad mergaitei savaitgalio nakvynė svetimuose namuose sukels stresą, atmestinas.
Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Agatos amžių ir jo reikšmę nustatant bendravimo tvarką su ieškove, neaptarė Agatos ir ieškovės bendravimo tais atvejais, kai savaitgalis, kurio metu ieškovei priklauso bendravimas su anūke, yra šventinis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžia ieškinio klausimo iš esmės, o tik taiko būtinas laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti bendravimą su artimais giminaičiais (vaiko močiute iš tėvo pusės) (LR CK 172 str.). Pažymėtina, jog vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą iš esmės bus aptartos konkrečios nepilnamečio vaiko ir ieškovės bendravimo tvarkos detalės (bendravimas švenčių dienomis ir pan.), gi laikinosios apsaugos priemonės galios tik trumpą laiko tarpą (kol byla bus išnagrinėta iš esmės), todėl atmestinas atsakovės atskirojo skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė Agatos ir ieškovės bendravimo tais atvejais, kai savaitgalis, kurio metu ieškovei priklauso bendravimas su anūke, yra šventinis.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tą aplinkybę, jog jei ieškovės bendravimas su nepilnamete A. P. neatitiktų vaiko interesų, ar atsirastų naujų duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaikui, ji turi teisę su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atsakovės R. R. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš atsakovo atsakovės R. R. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-15573-809/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. R. valstybei 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.