Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1850-640/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-09-21Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
2S-1850-640/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-22286-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Vidas Stankevičius, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.)
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1850-640/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-22286-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3., 116.1., 113.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vido Stankevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-26 sprendimu už akių (b.l. 37-39) ieškovo prašymą dėl 3678,48 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo tenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilę žalos atlyginimo santykiai, ginčui spręsti taikytinas LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju, sutinkamai su CK 6.290 str. 1 ir 3 d., 6.1015 straipsnio 1 dalimi, žalos kaltininko A. R. draudikas Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva" privalo atlyginti ieškovui jo patirtą žalą, todėl pirmos instancijos teismas iš atsakovo priteisė 3678,48 Lt žalos.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „PZU Lietuva“ teismui pateikė pareiškimą (b. l. 46-49) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimą motyvavo tuo, kad išsiųsdamas teismui registruotu laišku prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, tinkamai įvykdė įstatyme numatytą pareigą informuoti bylą nagrinėjantį teismą apie neatvykimą į teismo posėdį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime yra išaiškinęs, kad kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių. Nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme nebus išnagrinėtas prašymas dėl LR CK 6.290 str. 1 ir 3 dalių atitikimo LR Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui ir LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui yra būtinas.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyrius pateikė atsiliepimą (b. l. 63-64) į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių teisingai įvertinęs įrodymus ir aplinkybes, sprendimas neprieštarauja įstatymams. Taip pat nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o tik pakartojo savo ankstesnius teiginius apie neva LR CK 6.290 str. 1 ir 3 d. galimą prieštaravimą LR Konstitucijai. Atsakovo prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal LR CPK 164 str. 4 p. motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus nagrinėjamos panašios bylos, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti šią bylą.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-06-08 nutartimi (b. l. 67-68) atsakovo prašymo netenkino. Nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-26 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1424-534/2011, iškeltoje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva" dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovo atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas neatvykimo į teismo posėdį svarbia priežastimi (LR CPK 246 str. 2 d.). Atsakovas yra juridinis asmuo ir savo personalo sudėtyje turi ne vieną darbuotoją, t.y. turėjo galimybę iš anksto suplanuoti ir įgalioti savo atstovą atvykti į teismo paskirtą posėdį. Taip pat nurodė, kad atsakovo prašymas sustabdyti bylą pagal LR CPK 164 str. 4 p., iki Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtos panašios bylos yra nepagrįstas, nes civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir LR Konstitucijos.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu (b.l. 73-76), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-08 nutartį ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Nurodo, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo procese nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net ir esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Nurodo, kad šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas, kad nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą, nepateikė jokių išaiškinimų dėl aukščiau nurodytų atsakovo argumentų, dėl ko buvo pažeisti LR CPK 270 str. reikalavimai.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 81-82), prašo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas yra juridinis asmuo ir savo personalo sudėtyje turi ne vieną darbuotoją, t.y. turėjo galimybę iš anksto suplanuoti ir įgalioti savo atstovą atvykti į teismo paskirtą posėdį. Taip pat nurodo, kad CPK 287-288 str. nuostatomis, įstatymų leidėjas numatė tokią konkrečią sąlygą – jog sprendimas už akių gali būti panaikintas tik pasyviai šaliai įrodžius abi CPK 287 str. 2d. 3-4 p. nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų. Taip pat nurodo, kad atsakovo prašymas sustabdyti bylą pagal CPK 164 str. 4 p. iki LR Konstituciniame teisme bus išnagrinėtos panašios bylos yra nepagrįstas, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą ir jo taikymo sąlygas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį, dėl to netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 285 str., 2 d.), kas galėjo sudaryti prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas susiklosčiusioje procesinėje situacijoje negalėjo tinkamai išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą ieškovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik išsamiai ištyrus ir įvertinus aplinkybes, sukliudžiusias atsakovui atvykti į teismo posėdį, griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme tam numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas 2011-03-15 nutartimi (b.l. 32) nustatė teismo posėdžio datą ir laiką, išsiųsdamas šaukimus byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsakovas, prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-1424-534/2011 nagrinėjimo atidėjimo išsiuntė teismui registruotu laišku 2011-04-21 (b.l. 43). Pirmosios instancijos teisme šis prašymas užregistruotas 2011-04-27, t.y. sekančią dieną po sprendimo už akių priėmimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste pripažinti atsakovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir atimti iš jo teisę į bylos nagrinėjimą iš esmės, juo labiau, kai jis laiku yra pateikęs visus kitus procesinius dokumentus, nėra pagrindo. Bylos duomenimis, atsakovas pirmos instancijos teismui išsiuntė registruotą laišką, kuriuo teismą informavo apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, bei prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, priešingu atveju sustabdyti nagrinėjamą bylą nurodytais pagrindais. CPK 74 str. 7 d. nustatanti procesinių terminų pabaigą numato, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Todėl laikytina, kad atsakovas prašymą teismui pateikė laiku.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė – sprendimo už akių priėmimas taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06), vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju dėl ginčo pobūdžio (socialinio draudimo išmokų įskaitymo CK 6.290 str.), kuomet Konstituciniame teisme yra priimti net devyni prašymai ištirti nurodyto CK 6.290 str. atitikimą Konstitucijai, taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismai nagrinėdami analogiškas bylas, vadovaudamiesi CPK 164 str. 4 d. stabdo bylų nagrinėjimą, nepagrįstai išplėtė savo įgaliojimus bei prisiėmė Konstituciniam teismui priskirtą kompetenciją spręsti ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal LR CPK 3 str. 1 d. teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis LR Konstitucija, LR tarptautinėmis sutartimis, LR įstatymais ir kitais teisės aktais. Jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėti būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja LR Konstitucijai ar įstatymams, teismas turi stabdyti bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, turi kreiptis į jį prašydamas spręsti ar tas įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją (LR CPK 3 str. 3 d.). Kolegija konstatuoja, jog neeliminavus abejonių dėl nurodytų LR CK 6.290 str. 1 ir 3 d. nuostatų konstitucingumo ir pritaikius jas byloje, kyla grėsmė pažeisti atsakovo teises bei teisėtus interesus. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, bei atsakovo pateiktus argumentus, pirmos instancijos teismui turėjo kilti abejonės, kad nagrinėjamoje byloje taikytina LR CK 6.290 str. 1 d. nuostata ta apimtimi, jog joje nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos (į kokios žalos atlyginimą: turtinės (gydymo išlaidų, pajamų praradimo, žalos netekus maitintojo, laidojimo išlaidų ir pan.) ar neturtinės, gali būti įskaitomos išmokėtos socialinio draudimo išmokos), taip pat LR CK 6.290 str. 3 d. nuostata ta apimtimi, jog joje nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį ar už jo veiksmus atsakingą asmenį taikymo apimtis (kokio dydžio regresinis reikalavimas gali būti reiškiamas: visos išmokėtos socialinio draudimo išmokos dydžio, ar tik tokio dydžio, kiek socialinio draudimo išmokos neviršija dėl asmens sveikatos sužalojimo padarytos žalos deliktinės atsakomybės prasme) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintam žalos atlyginimo instituto, 29 str. 1 d. įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo, 52 str. įtvirtintam valstybės pareigos teikti socialinę paramą, taip pat LR Konstitucijos Preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principams. Todėl pagal LR Konstitucijos 105 str., LR Konstitucinio teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p., 67 str., LR CPK 3. 163 str. 7 p., yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti ar minėtos įstatymo nuostatos, kurios turi būti taikomos šioje civilinėje byloje, atitinka LR Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, o šiuo konkrečiu atveju sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtas ginčo klausimas Lietuvos Konstituciniame teisme.

Teisėjų kolegijos išvardinti argumentai dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išspręsti iš esmės: priimtą už akių teismo sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 143) valstybės naudai priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 2 p., kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 balandžio 26 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkė Rūta Veniulytė-JankūnienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėVidas Stankevičius