Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-1086-841/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
e2-1086-841/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05784-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1086-841/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05784-2023-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokatui D. V.,atsakovo S. S. kuratorei S. S. (Zoom platformoje),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė nutraukti jos ir atsakovo S. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr.(duomenys neskelbiami), dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokoje turėtas pavardes- S., S., santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą- 196/1361 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 dalis pastato- kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo priskirti ieškovės asmeninei nuosavybei, atsakovui nepriteisiant už tai piniginės kompensacijos, pripažinti, kad santuokos nutraukimo pasekmės šalims kilo nuo 2009 metų spalio mėnesio. Ieškovės atstovas prašė teismo priteisti iš atsakovo ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, teismui paaiškino, kad 2009 metais atsakovas nieko neperspėjęs išvyko iš namų, paskambinęs ir paaiškinęs, kad vyksta į (duomenys neskelbiami) užsidirbti, pažadėjo grįžti iki Naujųjų metų, nuo to laiko neturi apie sutuoktinį duomenų, ieškovei teko atiduoti artimiesiems jo pasiskolintus pinigus. Atsakovas nebeatsiliepė į skambučius, nepalaikė ryšių su savo šeimos nariais, nerėmė šeimos materialiai. Net mirus atsakovo tėvui, atsakovo seseriai, atsitikus nelaimei dukrai, nė su kuo iš šeimos narių atsakovas nesusisiekė ir ryšių nepalaiko. Atsakovas paliko šeimos buitį visiškai nesutvarkyta, ieškovei vienai teko rūpintis vaikais, atiduoti atsakovo skolas, sutvarkyti šeimos buitį. Atsakovas, kol gyveno su šeima, vartojo alkoholį, niekada nedirbo legalaus darbo, prisidėjo prie šeimos išlaikymo tik dirbdamas atsitiktinius darbus. Šeimos nekilnojamojo turto pagerinimui ieškovė įdėjo apie 40 000- 50 000 Eur, atsakovas prie to pagerinimo visiškai neprisidėjo, todėl mano, kad jos reikalavimas priteisti jai santuokoje įgytą turtą yra teisėtas.

Teismui nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, esant pateiktai informacijai apie tai, kad atsakovas yra išvykęs į užsienio valstybę - (duomenys neskelbiami), teismas atstovauti atsakovo interesus ieškovės prašymu byloje skyrė kuratorę- ieškovės ir atsakovo dukrą S. S..

Atsiliepimas

Atsakovo kuratorė, šalių dukra S. S. su ieškinio reikalavimais sutiko, teismui paaiškino, kad prisimena, kaip tėvas išvyko iš namų, prisimena, kad skambino, būdamas pakeliui į (duomenys neskelbiami) aiškino dukrai, kad turi daug skolų ir turi uždirbti pinigų. Kuratorė teigė, kad yra bandžiusi ieškoti tėvo per socialinius tinklus, tėvas yra skambinęs dukrai vieną kartą gal po dviejų metų nuo išvykimo, tačiau kalbėjo trumpai ir nežadėjo grįžti į Lietuvą. Savo buvimo vietos (duomenys neskelbiami)oje neįvardino, nenorėjo kad šeima su juo susisiektų. Nuo to laiko jokių kontaktų su tėvu nebuvo. Kuratorė patvirtino, kad tėvas šeimos buitį paliko visiškai nesutvarkytą, mama turėjo vykti į Švediją uždirbti pinigų, kad galėtų atiduoti tėvo skolas, sutvarkyti buitį, todėl ieškinys dalyje dėl nekilnojamojo turto priteisimo ieškovei yra pagrįstas, nes ieškovė įdėjo į tą nekilnojamąjį turtą ženklias sumas pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbiami), santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbiami). L. S., gim. (duomenys neskelbiami) ir S. S. nuosavybės teise pagal įrašą nekilnojamojo turto duomenų bazėje priklauso nekilnojamas turtas- 196/1361 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 pastato Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbiami), aprašytų p. 2.6. Nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2005-09-06 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbiami), įrašas galioja: nuo 2005-09-27. Bendra turto, priklausančio sutuoktiniams vertė sudaro 16788,00 Eur. 1/2 dalies (vienam sutuoktiniui priklausančios dalies pagal įstatymą) vertė būtų 16788,00:2= 8394,00 Eur.

Ieškovė į bylą pateikė prekių ir paslaugų čekius, užsakymus, mokėjimo kvitus, sutartis, patvirtinančius atliktus namo įrengimo darbus, kurių suma viršija nurodyto turto dalies vertę. T.y. ieškovė turto vertę ženkliai pagerino jau po to, kai atsakovas paliko šeimą.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas– šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą dar 2009 metų spalio mėnesį, tuo metu šalių dukra dar buvo tik (duomenys neskelbiami) metų, atsakovas šeima visiškai nebesirūpino, nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė, nebendravo, nerėmė materialiai ir morališkai, visiškai nepalaikė ryšių su šeima ir šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, šeima neturi duomenų, kur (duomenys neskelbiami)oje gyvena atsakovas, jo nerado ir socialinių tinklų pagalba. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, atsakovei jos prašymu paliekant santuokinę pavardę- S..

Dėl santuokoje įgyto turto

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatą yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įstatymas (CK 3.117 straipsnis) leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas tai gali padaryti, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą- dalį sklypo, gyvenamojo namo ir statinių. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas paliko šeimą ir ja nebesirūpino nuo 2009 metų spalio mėnesio pabaigos, t.y. atsakovas jau beveik 15 metų nesirūpino ne tik šeima, bet ir bendru turtu- jo neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie jo pagerinimo. Ieškovė viena turėjo pasirūpinti, kad būstas taptų tinkamas gyventi, sutvarkė patalpas, uždengė stogą, įrengė šildymą, sutvarkė kiemą. Ieškovė dirbo Švedijoje, uždirbtas lėšas skyrė šeimos gyvenamajai patalpai gerinti, gerbūviui sukurti. Atsakovas niekaip neprisidėjo prie savo tuo metu nepilnametės dukters išlaikymo, kuri jo išvykimo metu buvo (duomenys neskelbiami) metų amžiaus, taigi ieškovė mažiausiai du metus viena išlaikė nepilnametę dukrą ir tenkino jos poreikius. Atsakovo kuratorė patvirtino, kad jai buvo žinoma apie tai, kad išvykdamas atsakovas buvo skolingas ieškovės šeimos nariams, šias skolas taip pat turėjo grąžinti ieškovė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė ženkliai pagerino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą turtą, tuo tarpu atsakovas prie to visiškai neprisidėjo turtu nesirūpino, neteikė net minimalių lėšų jam išlaikyti, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, tenkintinas reikalavimas po santuokos nutraukimo šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei asmenine nuosavybės teise, nepriteisiant atsakovui kompensacijos.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalims kilimo nuo 2009 metų spalio mėnesio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovas, neperspėjęs namiškių, niekam nieko nepasakęs apie ketinimus išvykti, išvyko iš šeimos namų, nuo to laiko nė karto neparėmė šeimos materialiai, nebuvo grįžęs, nepalaikė jokių ryšių, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad santuokos nutraukimo pasekmės šalims kilo nuo 2009 metų spalio mėnesio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 302,00 Eur žyminis mokestis. Apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas į bylą duomenų nepateikta, todėl jų teismas iš atsakovo nepriteisia.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. S., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr.(duomenys neskelbiami), dėl atsakovo kaltės, palikti šalims santuokoje turėtas pavardes- S., S..

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbiami)196/1361 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 pastato Nr. (duomenys neskelbiami), 22/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbiami), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovės L. S., a.k(duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybei, nepriteisiant atsakovui S. S. Kompensacijos.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimo pasekmės šalims kilo nuo 2009 metų spalio mėnesio.

Priteisti iš atsakovo S. S. ieškovei L. S. 302,00 Eur (tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė