Tauragės apylinkės teismo nutarimas

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-07 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Tadas P. V. Š surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad V. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, leido J. V., gim. (duomenys neskelbtini) , ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) , 2016 m. gegužės 30 d., nuo 9.00 val. iki 11.00 val dirbti įmonės patalpose, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudaręs su jomis rašytinės darbo sutarties, neišdavęs joms antrojo darbo sutarties egzemplioriaus nei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. J. V. ir V. S. valė įmonės patalpose stovėjusio automobilio saloną, naudojosi įmonei priklausančiais įrankiais ( dulkių siurbliu, šepečiais), vandeniu, cheminėmis priemonėmis. Tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus.

Darbo inspekcijos atstovas Tadas Povilaitis teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės patikrinimo metu dirbančių J. V. ir V. S. jis nematė, pastarosios buvo apsirengusios švariais rūbais, rakose laikė rankines ir ruošėsi išeiti iš patalpos, tačiau jis jas sulaikė, paprašė asmens dokumentų. Tuo tarpu M. Š. merginas ragino greitai pasišalinti iš patalpų. M. Š. įspėjus dėl atsakomybės už trukdymą atlikti patikrinimą, merginos buvo sulaikytos ir pristatytos į policijos komisariatą apklausai. Buvo apklaustas ir M. Š.. Jis pristatė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Nurodė, kad mano jog pateikta pakankamai duomenų byloje, kad V. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos ATPK 41³ str. 1 d., nes jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t.y. darbdaviu, neužtikrino, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido J. V. ir V. S. dirbti įmonės patalpose, 2016-05-30 nuo 9.00 val iki 11.00 val., įstatyme nustatytu laiku nesudaręs su jomis rašytinės darbo sutarties, neišdavęs joms antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui. Nurodo, kad administracinį pažeidimą V. Š. padarė savo neveikimu.

V. Š. neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Jo įmonė užsiima automobilių gabenimu iš užsienio ir jų remontu. Tačiau remontuoja ne tik iš užsienio parvežtus automobilius, bet ir vietinių klijentų automobilius. Įmonė automobilių salono valymo darbų paslaugos neteikia, tačiau jo šeimos nariai atvažiuoja į įmonę ir valosi savo automobilius, kadangi įmonėje yra įrengta plovykla ir valymo įrenginiai. Šiuo konkrečiu atveju sūnus M. Š. su drauge J nusipirko automobilį ir įmonėje jį valėsi. Valyti automobilį J padėjo jos draugė V. Sūnus atsivežė pats cheminių priemonių valymui, nes įmonėje jų nėra. Naudojosi tik vandeniu ir elektra. Nurodo, kad su J. V. ir V. S. susitikęs nebuvo, jokių susitarimų su šiomis merginomis sudaręs nebuvo, jokių darbų įmonės naudai jos nedirbo. Įmonėje nei vienas asmuo nedirba nelegaliai. Nemano, kas pasielgė blogai, leisdamas sūnui išsivalyti savo automobilį. Įmonėje sūnus išvalo ir kitų šeimos narių automobilius, tačiau įmonė iš to jokios naudos nei žalos neturi. Nei sūnus, nei minėtos merginos įmonėje nedirba. Tuo metu, kai įmonėje buvo atliekamas patikrinimas, jis buvo atostogose, jo niekas nepavadavo, tačiau įmonėje buvo likusi dirbti buhalterė.

L. M. Š parodė, kad tėvui priklausančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) jis nedirba, tačiau 2016-05-30 nuo 9.00 val. iki 11.00 val. tėvo įmonėje valėsi savo automobilį, kurį buvo nusipirkęs kartu su drauge J, nes ketino pradėti verslą. Jo draugė J į pagalbą buvo pasikvietusi savo draugę V. Jis pats buvo supirkęs chemines valymo priemones, buvo atvežęs siurblį, nes įmonėje jo nėra. Baigus automobilio salono valymo darbus ruošėsi važiuoti pietauti ir tuomet atvyko pareigūnai, kurie merginas išvežė į policijos komisariatą. Policijoje buvo apklausiamas ir jis pats.

Liudytoja J. V. parodė, kad su draugu M. Š. nusipirko automobilį, kurį reikėjo išvalyti, nes ketino pradėti verslą. Valyti automobilį jai padėjo draugė V. M supirko visas valymo priemones, rankšluostukus, kempines. Automobilį valė draugo tėvo garažuose. Kai baigė valymo darbus, atvažiavo darbo inspektorius, kuris juos nuvežė į policijos komisariatą apklausai. Nurodė, jog ji nežino kokios priemonės priklausė įmonei, kokios ne, nes viskuo pasirūpino M. Š..

L. V. S. parodė, kad J. V. yra jos draugė ir draugės prašymu padėjo jai išvalyti automobilį. Jokio atlygio už pagalbą ji nebūtų gavusi, vakare gal būtų išgėrę šampano. Baigus valymo darbus ir ruošiantis važiuoti pietauti, atvyko pareigūnai ir jas išsivežė į komisariatą. Kadangi apklausos metu jai buvo grąsinama atimti socialinę pašalpą, kurią ji gauna už tris vaikus, todėl apklausos protokolo ji neskaitė, ką pareigūnė norėjo, tą surašė ir liepė jai pasirašyti, tą ji ir padarė.

Darbo sutartis – tai susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.).

Pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, nebuvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai. Iš V. Š. paaiškinimo bei liudytojų M. Š., J. V. ir V. S. parodymų nustatyta, kad J. V. ir V. S. nesiejo jokie darbiniai santykiai su (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilis, kurį buvo valomas bendrovės garaže, registruotas V. Š. sūnaus M. Š. vardu (b.l. 12) ir buvo įgytas kartu su drauge J. V. verslui pradėti. Automobilio valyme dalyvavo ne tik J. V. ir V. S., bet ir pats M. Š., nes jis supirko ir pristatė automobilio valymui reikalingas medžiagas, atsivežė dulkių siurblį. Šias aplinkybes patvirtina ir V. Š. ir liudytojos J. V. ir V. S.. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad J. V. ir V. S. atliko darbą (duomenys neskelbtini) naudai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. V. ir V. S. būtų vykdžiusios tam tikrą tęstinio pobūdžio darbo funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Nebuvo paneigta V. Š. ir liudytojų nurodyta aplinkybė, kad liudytojai įmonės patalpoje atliko konkrečią iš anksto apibrėžtą užduotį – išvalyti automobilį. Liudytojai į įmonės patalpas atvyko jiems patogiu laiku, nebuvo nustatyta, kad jie būtų privalėję laikytis darbo. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog liudytojai, valydami automobilį, naudojosi įmonei priklausančiais įrankiais ( dulkių siurbliu, šepečiais), nes tyrimo metu jokių minėtos įrangos priklausomybę patvirtinančių įrodymų pateikta nėra, o pasikliauta tik liudytojų V. S. ir J. V. parodymais, kuriuos, kaip teigė liudytojos teisme, pareigūnai išgavo grasinimais ir kurių teisme liudytojos atsisakė. Ši aplinkybė nepaneigta, nes iš apklausos protokolų matyti, kad policijos pareigūnei apklausiant liudytojas apklausoje dalyvavo ir darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius.

Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Asmuo už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Kadangi tokių įrodymų byloje nėra, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str.1 d, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos ATPK 224 str., 250 str. 1d.1 p., 286 str., 287 str. 1 d.2 p., teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. Š. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str.1d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.