Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-15196-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
2-15196-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11074-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Algimantas Antanas Palijanskas
Civilinė byla Nr. 2-15196-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11074-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 99.5; 99.7; 116.1; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui S. Š., nedalyvaujant atsakovui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. M. dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2004 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8230/2004 iš atsakovo V. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., padidinant jį ir nustatant kas mėnesį skirti po 400,00 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškinyje nurodyta, kad teismo sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui buvo pritiesta po 150,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo praėjo dešimt metų, todėl akivaizdu, jog nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo, sūnus norėtų lankyti papildomus užsiėmimus, tačiau ieškovė neturi tam finansinių galimybių, nes papildomas mokslas bei užklasiniai užsiėmimai yra mokami. Per dešimt metų iš esmės pasikeitė nepilnamečio sūnaus poreikiai, jis pradėjo lankyti mokyklą, reikalingos mokymosi priemonės, papildomi užsiėmimai, berniukui paaugus daugiau išlaidų reikia skirti jo laisvalaikio poreikių tenkinimui, drabužiams, avalynei, maistui. Ieškovės ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už teikiamą antrinę teisinę pagalbą.

Kauno apylinkės teisme gautas į procesą įtraukto nepilnamečio D. B. sutikimas su ieškiniu pagal Civilinio proceso kodekso 380 straipsnio 2 dalį, kuriame nepilnametis sutiko dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 400,00 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 21-22). Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad vaiko nematė nuo gimimo, tačiau išlaikymą teikė. Atsakovas nurodė, kad jaučiasi finansiškai išnaudojamas, prašo atimti iš jo tėvystę ir nemato būtinybės didinti teismo nutartimi priteistą išlaikymą. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas yra bedarbis ir dėl senyvo amžiaus negali rasti gerai apmokamo darbo, turi išlaikyti dar du vaikus, kurių vienas jau yra pilnametis, tačiau dėl negalios negali rasti darbo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2004 m. priteistas išlaikymas iš atsakovo po 150,00 Lt nepatenkina net ir būtiniausių vaiko poreikių, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas visiškai (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustato pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8230/2004 priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiui D. B. po 150,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (b. l. 5).

Nepilnamečiui bylos šalių sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra 14 metų, jo poreikiai nuo 2004 m., kai nepilnamečiui buvo 4 metai, pakito. Berniukui pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo išlaidos būtinoms mokymosi priemonėms įsigyti, aprangai į mokyklą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad per dešimt metų nepilnamečio vaiko poreikiai ženkliai padidėjo tiek dėl pradėtų lankyti ugdymo įstaigų, tiek dėl su amžiumi didėjančiais vaiko interesais. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 800,00 Lt, kuriuos sudaro išlaidos 500,00 Lt maistui, 50,00 Lt įvairiems maisto papildams, 83,00 Lt aprangai, 70,00 Lt gydomosioms mankštoms ir baseinui, 17,00 Lt transportui vykti į mokyklą, 10,00 Lt įmoka mokyklos fondui, 20,00 Lt mokymosi priemonėms.

Teismas, spręsdamas šalių ginčą dalyje dėl vaikų poreikių padidėjimo, konstatuoja, kad ieškovei Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažintinos kaip visiems žinomomis, t. y. D. B. pradėjus lankyti mokyklą kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo (transporto išlaidos, kišenpinigiai, berniuko draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan.). Šių išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnamečio sūnaus D. B. teisė į mokslą, taip pat vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, kas didžiąja dalimi padeda vaikui formuotis kaip visavertei ir savimi pasitikinčiai asmenybei. Atsakovas yra nepilnamečio D. B. tėvas ir turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Aplinkybė, kad tėvas ir sūnus nebendrauja nėra pagrindas atleisti tėvą nuo išlaikymo prievolės. Tėvai turi vykdyti savo pareigas vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip yra įgyvendinama teisė bendrauti su vaiku. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime nenurodė nei vieno argumento, kodėl priteisto išlaikymo dydis yra pakankamas sūnaus poreikiams tenkinti. Išsamiai išanalizavus vaiko poreikius, bei iškalusius ieškovės ir ieškovės atstovo paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir jo materialinė išraiška yra pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Darytina išvada, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimą naštą, t. y. įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 800,00 Lt suma.

Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties.

Konstatavus aplinkybę dėl padidėjusių vaiko poreikių, toliau vertintini byloje esantys įrodymai, patvirtinantys bylos šalių turtinę padėtį ir jų galimybes proporcingai teikti sūnui išlaikymą po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės nuo 2012 m. gegužės 25 d. yra registruota darbo biržoje kaip bedarbė (b. l. 8). Ieškovei nuo 2014 m. balandžio iki 2014 m. liepos 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa (b. l. 9). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo paveldėtą turtą – 2 kambarių butą (b. l. 10-11). Duomenų apie kitus ieškovės išlaikomus asmenis be sūnaus byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2004 m. reguliariai registruojasi darbo biržoje, įsidarbina vykdant įdarbinimo programą (b. l. 32). Atsakovas per laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-10-01 gaudavo pastovias pajams nuo 1561,96 Lt iki 2424,05 Lt per mėnesį (b. l. 40), šiuo metu atsakovas yra bedarbis (b. l. 42). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad šiuo metu atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau turėtą žemės sklypą su statiniais po bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. liepos mėn., padovanojo E. M. (b. l. 43-50).

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, akcentuoja, kad atsakovas nors šiuo metu ir neturi darbo, tačiau jau iškėlus bylą teisme ir pateikęs atsiliepimą į ieškinį, atsakovas neatlygintinai perleido E. M. nekilnojamąjį turtą (b. l. 47-50). Teismo vertinimu, atsakovo turtinės padėties negalima vertinti kaip blogos, nes atsakovas neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui nekilnojamuosius daiktus. Atsakovo elgesys, kai turtas yra dovanojamas tretiesiems asmenims, yra vertintinas kaip nesąžiningas bandymas nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad išlaiko dar du asmenis, nepilnametį sūnų ir negalią turintį pilnametį sūnų, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nesant duomenų, kad atsakovo pilnametis sūnus turi negalią ir jam reikalingas išlaikymas teismas, remdamasis tik atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, negali konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės dėl turimų išlaikytinių skaičiaus.

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai ir nepiktnaudžiauti. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių visų vaiko poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne valstybei ir ne tretiesiems asmenims.

Teismui įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), darytina išvada, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus aktyvus asmuo, pagal savo sugebėjimus gali būti finansiškai pajėgus teikti 400,00 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas visiškai, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. birželio 13 d.) iki jo pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio D. B. atstovė A. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos pagalbos teisinės pagalbos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę valstybinę pagalbą, sudarančios 520,00 Lt (150,60 EUR) priteistinos valstybei iš atsakovo V. M..

Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, 90,00 Lt žyminis mokestis ((400,00 Lt – 150,00 Lt) x 12 mėn. x 3 proc.) priteistinas valstybės naudai iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2004 rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8230/2004 priteisto išlaikymo dydį,

priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 - 115,85 EUR) nuo 2014 m. birželio 13 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 520,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt Lt) (nuo 2015-01-01 - 150,60 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 90,00 Lt (devyniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 - 26,06 EUR) žyminio mokesčio valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė