- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-424-210/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-011221-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- J. K., V. K.
- Kreditorius
- „Swedbank“, AB bankas
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-011221-2011-2
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. birželio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų J. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutarties byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB bankas pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas „Swedbank“, AB kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu, kuriuo prašė pradėti priverstinį 409098,97 Lt skolos išieškojimą iš BUAB „Stogava“ ir Ko, išieškojimą nukreipiant į bankui įkeistą J. K. ir V. K. nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė areštuoti J. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 0,4000 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti; areštuoti J. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - automobilių svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti. Taip pat įspėjo skolininką BUAB „Stogava“ ir Ko bei įkeisto turto savininkus J. K. ir V. K., kad negrąžinus kreditoriui 409098,97 Lt skolos ir 135 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, nukreiptos paskolos padengimui kreditoriaus naudai. Nurodė įkeistų daiktų savininkams, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą ar mažinti jo vertę.
Šalies argumentai
Kreditorius „Swedbank“, AB 2011 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu, kuriame nurodė, kad nei skolininkas, nei įkeisto turto savininkai po teismo įspėjimo bankui skolos negrąžino ir liko skolingi 118125,19 Eurų negrąžintos paskolos ir 358,06 Eurų palūkanų, viso 118483,25 Eurų, t.y. 409098,97 Lt skolos. Kreditorius prašė parduoti iš varžytinių bankui įkeistą turtą ir išieškoti banko naudai nurodytą skolą ir 135 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi pakartotinį kreditoriaus prašymą tenkino ir nutarė: priverstinai parduoti iš varžytinių J. K. hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini), bankui „Swedbank“, AB įkeistą nekilnojamąjį turtą - 0,4000 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priverstinai parduoti iš varžytinių J. K. ir V. K. hipotekos lakštu kodas (duomenys neskelbtini), bankui „Swedbank“, AB įkeistą nekilnojamąjį turtą: pastatą- sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą - automobilių svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė pardavus įkeistą turtą priverstinai išieškoti 118125,19 Eurų negrąžintos paskolos ir 358,06 Eurų palūkanų, viso 118483,25 Eurų arba 409098,97 Lt skolos ir 135 Lt žyminio mokesčio.
Nutartyje nurodoma, kad skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimų įteikimo skolininkams dienos kreditoriui negrąžintos ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių, įkeistas nekilnojamasis turtas parduotinas iš varžytynių skoloms bei kitoms su šiomis skolomis susijusioms išlaidoms padengti (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 2 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų esmė
Atskiruoju skundu skolininkai J. K. ir V. K. parašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir bylą perduoti Kauno apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teisme UAB „Stogava“ ir Ko iškelta bankroto byla, todėl pareiškėjui privalu kreiptis į bankroto bylą iškėlusį teismą (ĮBĮ 15 str. 2 d. ). Pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2010-11-25 nutartimi patvirtino pareiškėjo (kreditoriaus) banko „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą 409098,97 Lt sumai. Skolininkai nurodo, jog 2011-03-25 Kreditorių komiteto posėdyje nutarta likviduoti BUAB „Stogava“ ir Ko hipotekinį turtą už 800000 Lt ir teismo paskirtam administratoriui pavesta vykdyti varžytines, be to, likviduojamo turto vertė ženkliai didesnė negu skola pareiškėjui. Skolininkų teigimu, priimant skundžiamą teismo nutartį pažeista teismo paskirto administruoti BUAB „Stogava“ ir Ko administratoriaus teisė žinoti apie priimamus sprendimus, dėl ko teismo nutartis naikintina dėl absoliučių procesinių teisės normų pažeidimo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad išieškojimo vykdymui iš kreditoriui įkeisto J. K. ir V. K. priklausančio turto neturi jokios įtakos kokios dar buvo sudarytos pagal 2004-04-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradusių prievolių užtikrinimo sutartys, nes pagal 2004-04-19 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 8.5 punktą bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kurias prievolių užtikrinimo priemones realizuoti. Pažymi, jog CPK 560 str. 3 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ši norma aktuali tais atvejais, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės, bet ne trečiųjų asmenų, turtas. Todėl atsiliepime nurodoma, kad skolininkai nepagrįstai reikalauja šią bylą perduoti BUAB „Stogava“ ir Ko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (CPK 329, 330 str.).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 str. ir 4.216 str. 2 d. nuostatos, kurių paskirtis apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) J. K. ir V. K., užtikrindami 131425,67 Eurų Lt paskolos, suteiktos UAB „Stogava“ ir Ko pagal 2004-04-19 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB įkeitė J. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 0,4000 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); J. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą - automobilių svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (46 – 52 b. l.).
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010-04-27 nutartimi UAB „Stogava“ ir Ko buvo iškelta bankroto byla (59 b. l.). Kreditorius „Swedbank“, AB Šiaulių miesto hipotekos skyriui pateikė prašymą pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto J. K. ir V. K. priklausančio nekilnojamojo turto, areštuojant šį turtą. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįstai neprašė areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininkei UAB „Stogava“ ir Ko priklausantį turtą, nes vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja išskirtinai bankroto administratorius.
Įkeisto turto savininkai J. K. ir V. K. atskirajame skunde nurodo, kad teismui pripažinus, kad kreditavimo sutarčiai įvykdyti yra įkeistas ir skolininkei bankrutuojančiai UAB „Stogava“ ir Ko priklausantis nekilnojamasis turtas, teismas turėjo spręsti dėl kreditoriaus prašymo svarstymo perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje su bankroto byla susijusių klausimų nagrinėjimo neperdavus aukštesnės instancijos teismui, buvo pažeisti skolininkų teisėti interesai, tikintis, kad skolininko bankrutuojančios UAB „Stogava“ ir Ko įkeisto turto pakaks prievolės įvykdymui užtikrinti, pardavus jo nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Kolegija nesutinka su tokia apeliantų pozicija ir pažymi, kad skolininkei UAB „Stogava“ ir Ko priklausantis įkeistas turtas po bankroto bylos iškėlimo gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymu ir Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinta „Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka“. Todėl kreditorius pagrįstai savo reikalavimų patenkinimą nukreipė į įkeistą ir niekuo neapsunkintą apeliantų turtą. Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, areštavo hipotekos lakštais įkeistą turtą, įspėdamas skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, o gautos lėšos nukreiptos kreditui padengti. Šiuo atveju patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš įkeisto turto, įkeisto turto savininkai įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Stogava“ ir Ko (CK 4.195 str.). Taip pat pažymėtina, kad CK 4.192 str. 1 d. numato, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų, kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduodamas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Ši įstatymo nuostata neriboja kreditoriaus pasirinkimo teisės spręsti kam pareikšti reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantams priklausantis nekilnojamasis turtas sutartinės hipotekos lakštais buvo įkeistas kreditoriui „Swedbank“, AB. Kartu su prašymu kreditorius pateikė teismui visus jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka sudarytus ir įregistruotus hipotekos lakštus, kitus įrodymus, patvirtinančius hipotekos kreditoriaus teisės kreiptis dėl skolos išieškojimo egzistavimą (CK 4.192 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pardavus įkeistą J. K. ir V. K. turtą nenukentės nei skolininko BUAB „Stogava“ ir Ko, nei jo kreditorių interesai, nes realizavus įkeistą turtą ir gavus pajamų, jos bus nukreiptos kaip tik vieno iš kreditorių interesams patenkinti. Įkeisto turto realizavimas kaip tik padės efektyviau ir be nepagrįsto vilkinimo patenkinti kreditoriaus „Swedbank“, AB reikalavimus.
Apeliantai nurodo, kad teismui skundžiamoje nutartyje pasisakius dėl neįtraukto į bylą skolininko bankrutuojančios UAB „Stogava“ ir Ko teisių ir pareigų, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kolegija pažymi, kad CPK 329 str. 1 d. nustato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Analizuojant apeliantų skundą būtina pabrėžti, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas tik tuo atveju, jei sprendimu daroma įtaka į bylą neįtrauktų subjektų teisėms ir pareigoms. Skundžiama teismo nutartimi buvo priimtas sprendimas priverstinai parduoti iš varžytynių įkeisto turto savininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir iš gautų lėšų išieškoti kreditoriaus naudai 409098,97 Lt bankrutuojančios UAB „Stogava“ ir Ko skolą ir kitas pinigines sumas. Tai, kad teismas sprendime mini bankrutuojančią UAB „Stogava“ ir Ko, nereiškia, kad jos atžvilgiu sukuriamos kokios papildomos teisės ar pareigos. Bankrutuojanti UAB „Stogava“ ir Ko tiek pareiškime, tiek pakartotiniame pareiškime buvo nurodoma kaip skolininkas, jai buvo siunčiamas pranešimas apie kreditoriaus pareiškimo pateikimą teismui bei pareigą per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo grąžinti skolą. Kolegija konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms apeliantų motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės ar materialinės teisės normų ir šio teismo priimtas procesinis sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutarties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.