- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-66-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06280-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pran.), Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- „Generosus Dominus“, UAB „Audata“
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnus“
- Trečiasis asmuo
- K. Š., AB Turto bankui
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
dalyvaujant ieškovo „Generosus Dominus“ atstovui direktoriui V. K., advokatui R. M.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo KB „Jonas ir sūnūs“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Audata“ ir UAB „Generosus dominus“ ieškinius atsakovui kooperatinei bendrovei „Jonas ir sūnūs“, tretiesiems asmenims K. Š. ir AB Turto bankui dėl 2007-04-25 varžytinių akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Audata“ ieškiniu teismo prašė pripažinti 2007-04-25 turto pardavimo iš viešųjų varžytynių aktą Nr. 1 negaliojančiu; priteisti iš atsakovo KB „Jonas ir sūnūs“ 10 750 Lt nuostolių atlyginimui; priteisti ieškovui UAB „Audata“ iš atsakovo KB „Jonas ir sūnūs“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b.l. 1-4).
Ieškiniu ieškovas UAB „Generosus dominus“ teismo prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. balandžio mėn. 25 d. viešųjų varžytinių aktą Nr. 1; priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 10 750 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo 1 625,75 Lt palūkanų; priteisti ieškovui iš atsakovo šešių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo su bylos vedimu susijusias išlaidas (tomas 1, b.l. 44-63).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu: ieškovų ieškinius tenkino:
1. Pripažino negaliojančiu 2007-04-25 viešųjų varžytynių aktą Nr. 1, kuriuo buvo parduotas bankrutavusios L. M. įmonės turtas – nebaigtas statyti gyvenamasis namas (baigtumas 19 proc.), kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , kurio kaina 21 500 Lt, esantis adresu .(duomenys neskelbtini);
2. Priteisė ieškovui UAB „Audata“ ir bendraieškoviui UAB „Generosus dominus“ iš kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ po 10 750,00 Lt kainos sumokėtos už neparduotą nekilnojamąjį daiktą;
3. Priteisė ieškovui UAB „Audata“ iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 750 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. Priteisė bendraieškoviui UAB „Generosus dominus“ iš atsakovo KB „Jonas ir sūnūs“ 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 750 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5. Priteisė bendraieškoviui UAB „Generosus dominus“ iš atsakovo KB „Jonas ir sūnūs“ 625,75 Lt palūkanų;
6. Priteisė ieškovui UAB „Audata“ iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 322,50 Lt žyminio mokesčio;
7. Priteisė bendraieškoviui UAB „Generosus dominus“ iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 371,27 Lt žyminio mokesčio;
8. Priteisė bendraieškoviui UAB „Generosus dominus“ iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 2400,00 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas;
9. Priteisė ieškovui UAB „Audata“ iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ 700,00 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas, bei 94,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iki teismo sprendimo įvykdymo, paliko galioti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-10-13 nutartimi atsakovo kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą ( tomas 1, b.l. 57-69 ).
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas buvo paskirtas bankrutavusios L. M. įmonės bankroto administratoriumi, vykdė visus su bankroto procedūra susijusius veiksmus, o jo įgaliotu asmeniu bankroto byloje buvo tretysis asmuo K. Š.. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir bendraieškovis faktiškai neįsigijo viešosiose varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto. Nurodė, kad bankroto administratorius neįvykdė visų įstatymo keliamų reikalavimų sutarties sudarymui. Teismas laikė, kad administratorius, organizuodamas skolininkui priklausančio daikto pirkimo pardavimo varžytynes, turėjo įsitikinti ir patvirtinti pastarojo nuosavybės teisę į parduodamą daiktą. Bankroto administratorius privalėjo įsitikinti, ar parduodamas nekilnojamasis daiktas realiai egzistuoja. Administratorius varžytynių dalyviams turėjo garantuoti, kad parduodamas daiktas yra ir laisvas nuo trečiojo asmens nuosavybės teisės į žemės sklypą. Teismas nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis daiktas buvo ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Laikė, kad ši aplinkybė taip pat buvo žinoma ir administratoriui bei jo vykdytojui trečiajam asmeniui K. Š.. Pagal 2007-04-25 viešųjų varžytynių aktą Nr. 1 (pirkimo-pardavimo sutartį), asmenys, įgiję daiktą pagal šią sutartį, turėjo tapti jo savininkais, tačiau jie neįgijo nei daikto, nei nuosavybės teisių į šį daiktą. Siekiant užtikrinti minėtos sutarties teisėtumą atsakovo atstovo įgaliotas asmuo turėjo sudaryti ir varžytynėse parduoto daikto nekilnojamojo daikto priėmimo perdavimo aktą. Teismas ieškovo argumentą, kad restitucija bylos atveju negalima, nes nėra ir pirkimo – pardavimo sutarties momentu nebuvo paties daikto, laikė pagrįstu. Teismas pripažino ne tik neteisėtus administratoriaus (atsakovo) veiksmus, padarytus vykdant viešąsias varžytynes, bet ir tai, kad, pirkėjai neįsigiję nekilnojamojo daikto pagal pirkimo pardavimo sutartį, turi teisę reikalauti iš atsakovo (administratoriaus) sumokėtos už šį daiktą kainos grąžinimo. Teismas pripažino, ieškovo ir bendraieškovio reikalavimus atsakovui grąžinti sumokėtą kainą už neįsigytą nekilnojamąjį daiktą pagrįstais ir teisėtais. Dėl to, iš atsakovo tiek ieškovui, tiek bendraieškoviui priteisė jų sumokėta pinigų sumą, taip pat bendraieškoviui iš atsakovo priteisė 1 625,75 Lt įstatyminių procesinių palūkanų už naudojimąsi kito asmens piniginėmis lėšomis. Atsakovui negrąžinus ieškovams gautų įmokų už neperduotą nekilnojamąjį turtą, teismas laikė praleidusiu terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovams priteisė įstatymu numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 750,00 Lt sumą kiekvienam ieškovui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones taikytas atsakovo turtui pagal 2009-10-13 nutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas KB „Jonas ir sūnūs“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų solidariai 694 Lt žyminį mokestį atsakovo naudai, panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą (tomas 2 b.l. 82-88).
Apeliacinio skundo argumentus nurodo šiuos:
1. Apeliantas laiko, kad teismas, tenkindamas ieškovų ieškinius visa apimtimi, neįvertino visų faktinių aplinkybių ir dokumentais įrodytų ginčijamo turto pardavimo registracijos bei pagal šią registraciją nustatytą jo buvimo vietą. Nurodo, kad teismo sprendimas pažeidžia LR CK ir kitų įstatymų susijusių su nekilnojamojo turto registracija nuostatas;
2. Nurodo, kad administratorius varžytynių dalyviams pateikė visą turimą informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl dalyviams buvo žinoma, kad parduodami tik namo pamatai, kurie randasi kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Kadangi iš pardavėjo pusės nebuvo jokių pažeidimų, taikyti sutarties nutraukimą ir nuostolių atlyginimą, nebuvo teisinio pagrindo;
3. Teismas, priteisdamas iš atsakovo bendraieškovui UAB „Generosus dominus“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 750 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstai priteisė 1 625,75 Lt palūkanų;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Generosus dominus“ prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, b.l. 109-114). Atsiliepime nurodoma, kad pastatas, kurio unikalus Nr. 5599-3003-7011 ir kuris 2007-04-25 viešųjų varžytynių akto Nr. 1 pardavimo objektas, akto sudarymo metu neegzistavo. Laiko, kad administratoriaus įgaliotas asmuo pareigas vykdė aplaidžiai ir suvokė, kad 2007-04-25 viešose varžytynėse parduoda ne realų turtą, o tik įrašą apie nuosavybę. Pažymi, kad UAB „Generosus dominus“ tinkamai vykdė pareigą pasidomėti viešose varžytynėse parduodamu turtu, tačiau negalėjo ir neturėjo numatyti, kad bus parduodamas neegzistuojantis objektas. Kadangi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, teismas pagrįstai priteisė palūkanas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Audata“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, b.l. 115-120). Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepaneigia teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo AB Turto bankas nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir nurodo kad UAB „Audata“ yra daugiau kaip aštuonis metus bankroto administravimo paslaugomis besiverčianti įmonė, todėl yra profesionaliai nekilnojamojo turto rinkoje veikiantis subjektas, turėjęs realias galimybes surinkti visą informaciją apie perkamą turtą bei įvertinti galimą riziką (tomas 2, b.l. 105-106 ).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų ir tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010-10-14 sprendimą šioje byloje sutapatino du savarankiškus ir skirtingus juridinius asmenis – atsakovą bankrutavusios L. M. įmonės bankroto administratorių kooperatinę bendrovę „Jonas ir sūnūs“ ir bankrutavusią L. M. įmonę. Teismas, nedarydamas skirtumo tarp šių juridinių asmenų teisių ir pareigų - nepagrįstai sprendime sprendė, kad nepasisakys dėl bankroto administratoriaus (tai yra atsakovo) ir kitų įmonės bankroto procedūroje dalyvaujančių asmenų (pvz. kreditoriaus) teisinių santykių. Šie teisiniai santykiai, sprendžiant, kas turėtų grąžinti ieškovams jų sumokėtus pinigus pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, yra teisiškai reikšmingi, nes bankrutavusi L. M. įmonė, gautus iš ieškovų pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą sumokėjo savo kreditoriui - AB Turto bankui. Teismui teigiant, kad bankrutavusi L. M. įmonė neturėjo teisės gauti iš ieškovų jų sumokėtų pinigų, laikytina, kad AB Turto bankas nepagrįstai gavo šią pinigų sumą iš bankrutavusios L. M. įmonės, nes iš „neteisės negali atsirasti teisė". Kitoks šios teisinės situacijos aiškinimas, teigiant, kad pinigus ieškovams turi grąžinti atsakovas, neatitiktų ne tik pirkimo-pardavimo instituto teisės normų, bet ir reikštų nesąžiningumą vienos iš dalyvaujančių byloje šalių- atsakovo - atžvilgiu, nes atsakovas iš pirkimo-pardavimo sandorio sau nieko negavo.
Klaipėdos apygardos teismas 2006-01-03 nutartimi L. M. įmonei iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė kooperatinę bendrovę „Jonas ir sūnūs“ (tomas 2, b.l. 28-29). Bankroto administratorius perėmė bankrutuojančios L. M. įmonės turtą ir visas bankroto procedūras, tame tarpe ir įmonės turto pardavimą, vykdė, vadovaudamasis ĮBĮ (tomas 2, b.l. 30-42). To paties teismo 2007-10-16 nutartimi įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Bankroto procedūrą vykdė kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ įgaliotas asmuo K. Š.. Bankrutuojančios L. M. įmonės kreditorių 2007-01-24 susirinkime (protokolas Nr.4) kreditoriai įpareigojo administratoriaus įgaliotą asmenį parduoti varžytynėse L. M. vardu registruotą nebaigtą statyti gyv. namą (duomenys neskelbtini), pirmosioms varžytynėms nustatant 10000 Lt kainą (tomas 1, b.l. 67). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja įmonių bankroto įstatymas. Šiuo įstatymu ir privalu vadovautis bankroto administratoriui, vykdant bankroto procedūra. Bankroto administratorius, nėra teismo antstolis, todėl jam vykdant bankrutuojančios įmonės turto pardavimą varžytinėse yra taikomi žemesni reikalavimai nei teismo antstoliui. Bankroto administratorius, skelbdamas varžytines, vadovavosi LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 įstatymo Nr. IX—216, redakcija), suteiktomis teisėmis, bei ĮBĮ 31 straipsnio nuostatomis, kur numatyta, kad bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Šio įstatymo aštuntas skirsnis nustatė įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, bankroto proceso metu.
Vykdant bankroto procedūrą, Klaipėdos apygardos teismas 2006-04-27 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones L. M. įmonės nekilnojamajam turtui pastatui - gyvenamajam namui, registro numeris 50/109911, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), būklė – nebaigta statyba (baigtumas 19 procentų) adresas (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 32). Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2007-06-15 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nenustatinėjo ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, atitinka faktinius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. VĮ Registrų centro duomenimis, L. M. nuo 1993-05-12 nuosavybės teise priklausė pradėtas statyti (19%) namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šie namo duomenys kadastre buvo fiksuoti 1993-04-19, t.y. prieš namą įsigyjant L. M.. Kitų duomenų, taip pat ir apie žemės sklypą, kurie leistų vietovėje identifikuoti L. M. namą, Registro centro išraše nebuvo.
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 19 procentų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. įgijo pagal 1993-05-03 pirkimo pardavimo sutartį iš pardavėjo A. B. ir šie statomo namo pamatai nebuvo parduoti, perleisti, ar areštuoti, taip pat nebuvo uždėti šiems statomo namo pamatams draudimai ir teisme ginčų dėl jų nebuvo. Ši pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta Klaipėdos m. I-ajame notaro biure ir patvirtinta šio biuro notarės V. S. registro Nr. 1545 (tomas 1, b.l. 81-82). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad pastatas gyv. namas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, baigtumo procentas 19 %, nuosavybės teise aprašytas ir įregistruotas pirkimo pardavimo sutarties pagrindu 1999-05-03 ir įrašas galioja nuo 1993-05-12 dienos. Bankrutavusios L. M. įmonės bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „Jonas ir sūnūs“ vykdė bankroto administravimo procedūrą, jis viešajame registre surinko visus esamus duomenis apie L. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 19 procentų pagal 1993-04-19 registre užfiksuotus duomenis.
Tuo metu egzistavo du atskiri registrai: žemės ir statinių. Žemės kadastrą ir registrą tvarkė apskričių valdytojų administracijų padaliniai miestuose ir rajonuose. Statinių kadastrą ir registrą tvarkė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras. Įrašuose apie statinius nebuvo fiksuojama kokiame žemės sklype yra šis statinys, nebuvo formuojamas bendras turto vienetas – žemė su joje esančiais statiniais. Nesant bendros registravimo sistemos ir anksčiau pasitaikydavo sandorių, kai buvo parduodamas namas be žemės sklypo, arba sklypas be jame esančio namo.
Byloje pateiktoje vyresniojo turto vertinimo specialisto S.Č. pažymoje nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra užfiksuota, kad L. M. (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1998-06-11 iki 1998-07-23 nuosavybės teise priklausė 11,35 arų ploto kitos paskirties žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenys fiksuoti 1998-06-16). Dabartinis šio sklypo savininkas A. P.. Duomenų banko išraše nurodoma, kad sklype yra pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie šiuo numeriu pažymėtą pastatą Registras nepateikia. Pats A. P. administratoriui yra teigęs, kad jam priklausančio sklypo su nebaigtu statyti namu adresas yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu paaiškėjo, kad sklype pastatytas vieno aukšto namas, kurio baigtumas apie 70%. Gali būti, kad namas pastatytas ant L. M. priklausančių pamatų, tačiau per klaidą namui suteiktas kitas unikalus numeris. Tačiau nėra jokių oficialių duomenų, kad tai tikrai tas pats sklypas, kuriame 1993 metais buvo pradėta L. M. priklausančio namo statyba (tomas 1, b.l. 104).
Byloje yra pateikta atmintinė iš kurios matyti, kad varžytynių vykdytojas K. Š., prieš skelbdamas varžytynes, gavo patvirtinimą, kad visi varžytynių dalyviai yra parduodamą turtą apžiūrėję (tomas 1, b.l. 105). Buvo pateikti duomenys apie bankrutuojančios įmonės parduodamą iš varžytynių turtą (tomas 2, b.l. 211). Ieškovai patvirtino, kad bankroto administratorius paaiškino, kad duomenys yra klaidingi ir parduodamas iš varžytinių turtas yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas - pamatai (baigtumas 19 procentų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Ieškovai suprato, kad perka gyvenamojo namo pamatus, kurių baigtumas 19 procentų ir pasirašė, kad šiuos pamatus apžiūrėjo ir sutinka juos pirkti. Ieškovo UAB „Generosus dominus“ atstovas V. K. tas aplinkybes patvirtino ir kolegijos posėdyje. Ieškovai varžytynes laimėjo ir nekilnojamąjį turtą įsigijo UAB „Audata“ ir UAB „Generosus dominus“ lygiomis dalimis už 21500 Lt. Taigi bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, varžytynių dalyviams pateikė visą informaciją apie parduodamą turtą. Dalyviai pasirašė ir patvirtino, kad perkamą turtą apžiūrėjo. Parduotas turtas (pamatai) ir dabar dar yra registruotas VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre L. M. vardu (tomas 1, b.l. 132). Pirkėjai, pirkdami nekilnojamąjį turtą, turėjo būti rūpestingi, t.y. įsitikinti apie šio turto egzistavimą realiai, todėl ieškovai, būdami verslininkai, turi pareigą elgtis apdairiai, sukuriant komercinio pobūdžio teisinius santykius ir prisiimti galimą riziką. Šiuo atveju abu ieškovai yra juridiniai asmenys-verslininkai, todėl negali būti taip, kad jie visais atvejais veikdami su savo kontrahentais jokios rizikos neprisiima, o visa rizika tenka jų partneriams ar partnerių atstovams, nes toks aiškinimas aiškiai būtų privilegijuotos padėties ieškovams nustatymas, interesų pusiausvyros principo nepaisymas, aiškiai nelogiškas bei neteisingas tų šalių, kurios turi teisinių santykių su ieškovais, atžvilgiu. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų ieškovų teises taip suabsoliutinti, t.y. jiems šiuo atveju suteikti privilegijas tiek pardavėjo, tiek pardavėją atstovavusio atsakovo atžvilgiu.
Pažymėtina, kad vienas iš ieškovų UAB „Audata" užsiima ta pačia veikla, kaip ir atsakovas –bankrutuojančių įmonių administravimu (tomas 2, b.l. 209). Pagal Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis UAB „Audata" leidimas Nr. 29a užsiimti bankrutuojančių įmonių administravimu, išduotas dar 2002-09-16, ši bendrovė yra baigusi 38 įmonių bankroto procedūras, šiuo metu vykdo bankroto administravimą 17-kai bankrutuojančių įmonių. Sąžiningas įgijėjas privalo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar jo įsigyjamas daiktas egzistuoja, koks tai per daiktas, nes nebūtų suvokiama, kaip to nepadaręs, veikdamas savo rizika, suprasdamas, kad turtą įgyja iš bankrutavusios įmonės, jis siūlytų už daiktą atitinkamą kainą. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo apie įsigyjamą daiktą, įvertino riziką ir apsisprendė atitinkamai veikti. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis aplinkybėmis, kiek, normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis aplinkybėmis, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Atsižvelgiant į ieškovų veiklos pobūdį, pažymėtina, kad konkrečiu atveju ieškovai privalėjo žinoti tam tikras aplinkybes, t.y. kaip yra vykdomos, bankrutuojančios įmonės turto pardavimas varžytynėse. Kaip jau minėta, vienas iš jungtinės veiklos dalyvių veikia bankroto administravimo srityje, kaip ir atsakovas, ir jam veikiant savo rizika nekilo jokių abejonių dėl įgyjamo daikto.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovams kas nors trukdė sužinoti visą informaciją apie įsigyjamą daiktą. Ieškovai, pirkdami bankrutavusios L. M. įmonės turtą, turėjo visą informaciją apie parduodamą daiktą, o turėdami šią informaciją, vis tiek siekė įsigyti daiktą, todėl teigtina, kad ieškovai veikė savo rizika, niekieno nebuvo suklaidinti, todėl turi prisiimti atitinkamas neigiamas pasekmes. Ieškovai įgijo nebaigto statyti namo pamatus, bet ne žemę. Duomenų kas kaltas dėl pamatų dingimo, nesant įrodymų, kalti asmenys nenustatyti.
Kita vertus, jau net po 2007-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki pat 2009-07-31 (daugiau kaip 2 metus) ieškovai nereiškė nei atsakovui, nei daikto pardavėjui jokių pretenzijų dėl pirkimo pardavimo sutarties dalyko, o, priešingai, administraciniuose teismuose įrodinėjo, kad jie įsigijo egzistuojantį daiktą ir jų teisės privalo būti įregistruotos. Toks ieškovų elgesys vertintinas tiek sprendžiant apie tai, ar atsakovo atstovavimas pardavėjo buvo tinkamas, ar nebuvo netinkamo elgesio iš kitų asmenų (pvz. VĮ Registrų centro, kurio administruojame nekilnojamojo turto registre L. M. ieškovams parduotas turtas tiek ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek ir šiuo metu yra įregistruotas L. M. įmonės vardu), ar visos šalys bei jų atstovai sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį galimai sąžiningai klydo. Tokia klaida bei kiekvienos šalies veikimas savo rizika negalėtų būti aiškinamas kaip vienos iš šalių atstovo - atsakovo pareigos atsiradimas grąžinti ieškovų, veikusių savo rizika, sumokėtus ne atsakovui, o daikto pardavėjui, pinigus.
Valstybės įmonė registrų centras centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi ieškovų UAB „Audata“ ir UAB „Generosus dominus“ skundus dėl Klaipėdos filialo 2007-07-18 priimto sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti ieškovų prašymą įregistruoti lygiomis dalimis po ½ dalį jiems nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį , (duomenys neskelbtini) 2007-08-29 sprendimu Nr. 303 paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą. Komisija savo sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus ieškovų skundus, Nekilnojamojo turto registre esančius įrašus, susijusius su žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei šiame žemės sklype, esančių statinių archyvines bylas nustatė, kad 1993-05-03 L. M. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1544 pagrindu įsigijo gyvenamojo namo pamatus (19 procentų), esančius Klaipėdos rajone, Jakų kaime. Nekilnojamojo turto registre šios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuo 1993-0512 buvo atlikta L. M. nuosavybės teisių registracija į 19 procentų baigtumo gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Pagal 1998-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. P55/98-477 L. M. nusipirko žemės sklypą (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurią pagal 1999-07-16 pirkimo pardavimo sutartį Nr. RK5/10228 pardavė A. P.. Ir 2000-08-07 valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba A. P. išdavė leidimą žemės sklype (kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini ) vykdyti statybos darbus. Pagal 2005-05-26 užfiksuotus kadastro duomenis dabartiniu metu žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas 66 procentų baigtumo gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais. Ginčų nagrinėjimo komisija padarė išvada, kad žemės sklype (kadastrinis numeris , (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra A. P., gyvenamojo namo pamatai, kuriuos 2007-06-01 varžytynių akto Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise įgijo UAB „Audata“ ir UAB „Generosus dominus“ yra žuvę arba sunaikinti, statant A. P. priklausantį gyvenamąjį namą (tomas 1, b.l. 20).
Šiaulių miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovų ieškinį ir priteisdamas iš atsakovo anksčiau minėtas sumas, neįvertino, kad nekilnojamasis daiktas (namo pamatai) buvo parduodamas kaip bankrutavusios L. M. įmonės turtas, ir parduotas be žemės sklypo ir šis turtas buvo registruotas nekilnojamojo turto registro centre (2006-0-26, išrašas iš nekilnojamojo turto registro, tomas 1, b.l.113). Dėl ginčo turto žuvimo, kad būtų kaltas bankroto administratorius, byloje įrodymų nėra. Ieškovai prieš pirkdami nekilnojamąjį turtą, net pasirašė atmintinę, kurioje patvirtino, jog parduodamą turtą apžiūrėjo. Nesant įrodymų, kad dėl pamatų žuvimo yra kaltas bankroto administratorius, ieškinys negali būti tenkintinas, nes ieškovai žinojo ką pirko, kad pirko pamatus, o ne pamatus su žeme, o sutinkamai su LR CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostatomis pardavėjas neatsako už bet kokį neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Be to, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-04-18 išraše yra nurodyta, kad ginčo pamatai (pastatas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) yra registruoti Valstybės įmonės registrų centre nenurodant konkretaus žemės sklypo, kuriame šie pamatai yra pastatyti (tomas 2, b.l. 209-210).
Kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovų UAB „Audata“ ir UAB „Generosus Dominus“ ieškinys kaip nepagrįstas – atmestinas (LR CPK 330 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-13, 2009-11-18 nutartimi (tomas 1, b.l. 29, 118), taikytos atsakovui KB „Jonas ir sūnūs“ laikinosios apsaugos priemonės, panaikinamos.
Tenkinant apeliacinį skundą iš ieškovų atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už apeliacinį skundą (tomas 2, b.l. 81).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nuspre ndžia:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovų UAB Audata“ ir UAB „Generosus dominus“ ieškinius pareikštus atsakovui Kooperatinei bendrovei „Jonas ir sūnūs“ bei tretiesiems asmenims K. Š. bei AB Turto bankas“ dėl 2007-04-25 varžytinių akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo, atmesti.
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-13 ir 2009-11-18 nutartimi Nr. 2-8636-772/20009 ir 2-8636-772/2009, taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo Kooperatinei bendrovei „Jonas ir sūnūs“ turtui.
Priteisti iš ieškovų UAB „Audata“ (į/k 124199960, Verkių g. 109, LT-08405, Vilnius, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB Parex bankas, banko kodas 72900) ir UAB „Generosus dominus“ (į/k 2640318, Bitininkų g. 1E-6, LT-08417, Vilnius , a/s (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) po 347.00 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus) atsakovui Kooperatinei bendrovei „Jonas ir sūnūs“ bylinėjimosi išlaidų bei valstybei po devynis litus 78 centus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.