Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Apeliantės teigia, kad teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatitinka pareiškėjos valios, teisėtų interesų, pažeidžia pareiškėjos turtines teises, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Jei byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka dalyvaujant pareiškėjams, teismo posėdžio metu būtų paaiškėję, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių parengta ne taip, kaip buvo sutarta.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje numatytais atvejais santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 538 – 541 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nenustatyta.

9. Iš apeliaciniame skunde pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nenurodė kreditorės UAB „SB Lizingas“. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina teismui pareigą patikrinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, ar jos nepažeidžia vieno iš pareiškėjo ar kreditorių interesų. Todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje privaloma nurodyti visus kreditorius, kreditorines skolas bei pareiškėjų ar vieno iš pareiškėjo įsipareigojimus dėl skolų grąžinimo. Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 straipsnio 2 dalyje. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar visiems kreditoriams pranešta apie bylą be to buvo pažeisti kreditorės UAB „SB Lizingas“ teisėti interesai dalyvautų santuokos nutraukimo procese.

10. Nors apeliantė iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau, konstatavus teisės pažeidimą, tai reikštų, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog į bylą nebuvo įtraukta pareiškėjų kreditorė UAB „SB Lizingas“, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių galimai neatitinka pareiškėjos valios, byloje kilo ginčas dėl turto padalijimo, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių ir sutuoktinių kreditorės teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.