Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsiskyręs, teistas 3 kartus, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, 2023 m. liepos 27 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2024 m. spalio 12 d., apie 20.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su sugyventine A. T. du kartus kumščiu trenkė A. T. į veido sritį bei ranka sugriebęs ją už kaklo smaugė ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad jie su A. T. yra sugyventiniai ir veda bendrą ūkį apie metus, gyvena jo mamos bute. A. T. prisideda su juo kartu pinigais prie buto išlaikymo, prie maisto. 2024 m. spalio 12 d., apie 20.30 val., jis su A. T., V. V. ir V. B. buvo pas juos bute, kambaryje, jo mama V. S. buvo savo kambaryje užsidariusi duris. Jie visi, išskyrus V. V., vartojo degtinę. V. B. apšlapino A. T. daiktus ir dėl to kilo žodinis konfliktas, kurio metu kažkaip jis susipyko su A. T.. Ji pradėjo jį kolioti ir jis susinervinęs du kartus jai sudavė į veidą, jie nugriuvo ant lovos ir tada jis rankomis ėmė smaugti A. T. už kaklo. Buvo gerokai išgėręs, todėl galimai ne viską pamena. Kodėl jis po to iš virtuvės paėmęs peilį grasino A. T., nepamena, bet mano, kad norėjo tiesiog ją pagąsdinti, sužaloti peiliu jos ar kažko kito neturėjo tikslo. Po konflikto jis pasišalino iš buto, paėmęs A. T. telefoną, tik vėliau suprato, kad telefonas ne jo, o A. T., to telefono paimti neturėjo tikslo. Vėliau jam paskambino V. V. ir paklausė, kur jis yra, pasakė, kad atėjo policijos pareigūnai. Kaip ir minėjo, bijodamas atsakomybės, sakė, kad A. T. nėra jo sugyventinė ir kad jis prieš ją nenaudojo smurto, bet tai netiesa. Pamena, kad tą vakarą nešė mamos šuniui į jos kambarį vandenį ir netyčia jį išliejo ant mamos, bet jis mamos nemušė. Kaltu prisipažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi, kad taip padarė. A. T. jis atsiprašė, ji atleido jam ir jie susitaikė. Sutiktų ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad G. P. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo pernai metų spalio mėnesio ir gyvena jo mamos V. S. bute. Ji pati oficialiai gyvena (duomenys neskelbtini), bet realiai gyvena su G. P. pas jo mamą. Jie kartu veda bendrą ūkį, pinigus už maistą moka kartu ir buto komunalinius mokesčius su juo ir jo mama moka kartu. V. V. yra G. P. pusseserė, jos yra gerai pažįstamos. 2024 m. spalio 12 d., apie 20.30 val., bute tarp jos ir G. P. kilo žodinis konfliktas, nes jo draugas šlapinosi kambaryje, balkone. Visi buvo išgėrę. Namie buvo ji, G. P., jo draugas V. B., G. P. giminaitė V. V. ir G. P. mama, bet pastaroji buvo savo kambaryje užsidariusi. G. P. susinervino, kad ji jam paprieštaravo ir du kartus kumščiu smogė jai į veidą ir smaugė rankomis ją už kaklo. Jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Viską matė V. V.. V. B. buvo girtas, jis nieko nepamena. Prieš tai ji atsisakė duoti parodymus prieš G. P., nes galvojo toliau su juo gyventi, tikėjosi, kad jis nustos gerti, bet niekas nepasikeitė, jis toliau geria. Po to kai G. P. ją sumušė, jis pasiėmė iš virtuvės peilį ir ją gąsdino juo, bet jos nesužalojo, tuo peiliu tik smeigė į sieną. Mano, kad tai tik jo girto grasinimai, jie buvo nerealūs, blaivas jis taip nesielgia. V. V. kvietė policiją. Pareigūnai atvykę pamatė, kad jos veidas ir kaklas raudoni ir iškvietė GMP, kad ją apžiūrėtų, bet su medikais važiuoti ji atsakė, nes buvo tik paraudimai, stiprių sužalojimų nebuvo. G. P. mama tuo metu buvo savo kambaryje, ar G. P. ėjo pas savo mamą ir ką nors jai padarė, ji nežino. G. P. po įvykio jos atsiprašė, jie toliau bendrauja, bet rečiau. Civilinio ieškinio neteiks. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. spalio 12 d,. apie 18.30 val., ji atėjo pas draugę A. T. į butą, kuriame taip pat buvo jos pažįstami asmenys V. B., G. P. ir V. S.. V. S. buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje ir konflikto tarp A. T. ir G. P. nematė. V. S. yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikščiojanti. Ji atvyko pas A. T., nes buvo nupirkusi mobilaus telefono laidą ir norėjo jai paduoti. Kiti bute esantys asmenys vartojo alkoholį. Apie 19.00 val., prasidėjo konfliktas tarp A. T. ir V. B. dėl to, jog jis prišlapino į lovą. A. T. pradėjus šaukti ant G. P., jog žiūrėtų, ką jo draugas daro, šlapinasi, kilo konfliktas tarp A. T. ir G. P.. Kiek žino, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Po to jie pradėjo konfliktuoti dėl pinigų. Žodinio konflikto metu G. P. nuėjo pas mamą ir apipylė ją šuniuko vandeniu, kuris buvo šuns dubenėlyje. A. T. papriekaištavus G. P. dėl jo elgesio, G. P. pareikalavo grąžinti jo pinigus ir iš karto trenkė kumščiu A. T. į veidą, vieną ar du kartus. Tarp A. T. ir G. P. įvyko grumtynės, jiems nukritus ant lovos, G. P. griebė A. T. už kaklo rankomis, ar viena, ar dviem rankomis pasakyti negali, o A. T. griebė G. P. už maikės ir bandė tempti nuo savęs. Po apsistumdymo G. P. nubėgo iki virtuvės, pasiėmė virtuvinį peilį ir priėjęs prie A. T. pasakė, jog papjaus ją. Tai pamačiusi ji pasiėmė diržą ir išmušė peilį G. P. iš rankų bei iškvietė policiją. G. P. išgirdęs, jog kviečiama policija, pabėgo iš buto.

Iš liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Jame gyvena ir jos sūnus G. P. ir jo sugyventinė A. T., kuri pas juos gyvena apie metus. Jie gyvena savo kambaryje, o ji savo. A. T. prisideda prie buto išlaikymo pinigais, perka maistą, jos sutaria. A. T. ir G. P. yra sugyventiniai ir veda bendrą ūkį. 2024 m. spalio 12 d., apie 20.00-21.00 val., ji buvo namuose savo kambaryje, kai pas A. T. ir G. P. atėjo svečių ir jie vartojo alkoholį, triukšmavo. Kas ten vyko, ji nematė, nes buvo savo kambaryje. Kad būtų buvęs koks konfliktas, nematė ir negirdėjo. Pamatė, kad atvyko policija ir GMP, ir tada suprato, kad kažkas įvyko, bet kas, nežinojo. Tą vakarą G. P. atnešė jos šuniui vandens ir netyčia apipylė ją tuo vandeniu. G. P. jos nemušė. Ji tą vakarą buvo pasimetusi, nes buvo daug žmonių, policija, nepamena, ką sakė pareigūnams. G. P. pretenzijų ji neturi, jis nieko jai nepadarė, ji nenukentėjo. Kad G. P. sudavė A. T., nežinojo. Jie pykstasi dažnai, bet tik žodžiais. G. P. su peiliu tą vakarą nematė.

Iš 2024 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad A. T. nurodė 2024 m. spalio 12 d., apie 20.30 val., savo fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes bei davė apie tai parodymus.

Iš 2024 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta.

Iš 2024 m. spalio 12 d. asmens apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad apžiūrint A. T. veido srityje iš abiejų žandikaulio pusių pastebėti paraudimai, kraujosruvos (mėlynės). Ant kaklo pastebimas paraudimas. Kitų sužalojimų nepastebėta.

Iš 2024 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas nurodė, jog sprendžiant iš medicininių dokumentų, A. T. mechaninių sužalojimų nenustatyta. Nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto.

Iš 2024 m. spalio 15 d. – 2024 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo registratoriais (,,body“ kameromis) daryti įrašai. Įrašuose užfiksuota, kaip 2024 m. spalio 12 d. 20.46 val. pareigūnai atvyko į butą. Bute buvo 4 asmenys - A. T., V. V., V. B. ir V. S.. Pareigūnai nustato, kad G. P. panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę A. T.. Liudytoja V. V. nurodė, kad matė konfliktą ir įrašinėjo, taip pat nurodo, kad G. P. smurtavo ir prieš savo motiną V. S., sudavė motinai į veidą ir vandeniu apipylė. Tikslinant aplinkybes dėl smurto prieš A. T., V. V. teigė, kad G. P. jai grasino peiliu ir kumščiu sudavė du kartus A. T. į veidą. A. T. pareigūnams nurodė, kad su G. P. gyvena metus, smurtavo prieš ją pirmą kartą, anksčiau jis gyveno su kita moterimi, prieš kurią taip pat smurtavo. A. T. nurodė, kad G. P. sugriebė ją už kaklo ir smaugė, taip pat grasino papjauti peiliu, būnant virtuvėje dėjo peilį į sieną, ji išsigando. Taip pat nurodė, kad visi vartojo alkoholį, išskyrus V. V., ji nevartoja alkoholio. Pareigūnai fiksuoja nukentėjusiosios A. T. veide matomus sužalojimus ir praneša, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio vietoje buvusi G. P. motina V. S. nurodė, kad sūnus jos nemušė ir konflikto nebuvo. Liudytojas V. B. nurodė, kad konflikto tarp G. P. ir A. T. nematė, nes buvo kambaryje. Įvykio vietoje buvo sulaikytas G. P., kuris neigė smurtavęs, tikrintis blaivumą atsisakė.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos veikų padarymui.

Kaltinamasis G. P. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, anksčiau teistas už smurtines nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, kas rodo, kad kaltinamasis G. P. tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš griežčiausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 12 d. 21.30 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 15.13 val. (2 paros). Vėlgi atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į arešto bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 12 d. 21.30 val. iki 2024 m. spalio 14 d. 15.13 val. (2 paras).

G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti G. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti G. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.