Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 243 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimu. 2023 m. liepos 20 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. spalio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), iš P. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo pastoginės pagrobė 20 vnt. eglinių medienos gegnių, 26 vnt. 6 metrų ilgio dvigubo pjovimo statybinių lentų bei 20 vnt. viengubo pjovimo lentų. Tokiais savo veiksmais D. V. pagrobė P. J. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

Iš įtariamojo D. V. parodymų nustatyta, kad jis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad tikslaus laiko nepamena, galimai laikotarpyje nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. spalio 12 d., sklype, kuris priklauso P. J., adresu (duomenys neskelbtini), esančioje pastogėje rado sudėtas į krūvą lentas. Neturėdamas kur gyventi ir pajamų, nusprendė užsidirbti parduodamas lentas. Pažįstamui V. pasakė, jog turi pardavimui lentų; V. nurodė susisiekti su jo pažįstamu ir lentas parduoti jam. Su V. pažįstamu susitiko pastogėje prie į krūvą sukrautų lentų. Vyriškis nežinojo, kad lentos jam nepriklauso; lentas jis vienas sukrovė į vyriškio priekabą. Vyriškis už lentas jam atsiskaitė alumi; gavo kelis plastikinius butelius po 1 litrą. Kur vyriškis veš lentas, jis nesidomėjo, nes jam tai buvo neįdomu; kas tas nepažįstamas vyriškis, taip pat nesidomėjo. Tikėjosi, kad lentų niekas nepasiges, nes atrodė, kad lentos ilgai stovi sudėtos nenaudojamos. Šiuo metu kaltinamasis nedirba ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Suvokia, kad yra padaręs žalą P. J., todėl su juo 2024 m. gruodžio 13 d. pasirašė susitarimą dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 77-80, 87-88).

Iš 2024 m. spalio 31 d. P. J. pareiškimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000695628) išrašo nustatyta, kad į policiją pareikšimu kreipėsi P. J., kuris nurodė, jog iš sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančios pastogės buvo pavogta: 20 vnt. eglinių medienos gegnių, 26 vnt. 6 metrų ilgio dvigubo pjovimo statybinių lentų, kurių vertė 520 Eur, bei 20 vnt. viengubo pjovimo lentų, kurių vertė 200 Eur. Iš viso padaryta 720 Eur žala (1 t., b. l. 9-11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. jam paskambino Ž. S. ir seniūnaitis V. L., kurie pasakė, kad jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra susirinkę asmenys. Atvykus į sklypą, jame buvo D. V., Ž. P. bei R. P.. Jie pasikalbėjo, pastarieji nurodė, kad vartoja alkoholinius gėrimus. Ž. P. teiravosi jo, iš kur gauti medinių gegnių stogo dengimui, jis su juo nebendravo. Tada jis pastebėjo, kad trūksta medienos, tačiau niekur nesikreipė. Kai išvažiavo policija, jis nuvažiavo į Ž. P. sodybą, (duomenys neskelbtini). Nuvažiavęs pamatė, kad jo pusę namo stogo nuardyta, matė kad kieme buvo nauja stogo danga. Kieme buvo ir Ž. P. su R. P., jie pasikalbėjo, jis norėjo pasižiūrėti ar nėra jo dingusios medienos; medienos nerado. Ž. P. nurodė, kad jis jokių lentų neėmė, kad niekur nedalyvavo, kad nėra buvęs jo sklype. 2024 m. spalio 10 d. savo sklype darbavosi su traktoriumi. Pastebėjo, kad už ūkinio pastato, šalia jo sklypo, yra D. V. su V. A., kurie gėrė alų. Po kiek laiko prie jo priėjo D. V., kuris pradėjo pasakoti, kad jis su vienaaše priekaba kartu su S. B., P. B., A. M. ir Ž. P. išvežė iš jo sklypo medieną. Paklausus D. kur išvežė medieną, jis nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius, kurie priklauso B. šeimai. Po šio pokalbio tęsė darbus, o po jų nuvažiavo pas A. J., kuris pasakojo, kad jam D. V. sakė, kad S. B. su darbininku iš jo sklypo išvežė medieną į (duomenys neskelbtini) esantį grūdų sandėlį. 2024 m. spalio 12 d., apie 18.30 val., jam atvykus su draugu S. C. iki sklypo apžiūrėti kiek dingo jam priklausančios medienos, pastebėjo, kad nebėra 26 vnt. 6 metrų ilgio dvigubo pjovimo statybinių lentų, kurių vertė 520 Eur, bei 20 vnt. viengubo pjovimo statybinių lentų, kurių vertė apie 200 Eur, viso jam padaryta žala 720 Eurų. Taip pat yra dingusios ir eglinės medienos gegnės 20 vnt., kurios buvo ūkiniame pastate. Pastatas yra užrakintas, bet nesandarus, gegnes galėjo ištraukti per langą. Jiems su S. C. ruošiantis išvykti iš sklypo, prie jų priėjo D. V., kuris matėsi, kad yra labai susijaudinęs, pasimetęs; paklausė ar nematė S. B.. Jie dar jį subarė, kodėl jis lankosi jo privačiame sklype. Girininkų kaime kalbama, kad R. B. sodyboje galimai buvo pjaustoma malkom, dvigubo pjovimo lentų galai smulkinami malkoms. Pasikalbėjęs su medienos specialistais, teigia, kad jam padaryta 400 eurų turtinė žala už pavogtą jam priklausančią medieną. Su įtariamuoju D. V. pasirašė susitarimą, kad jam padarytą žalą jis atlygins (1 t., b. l. 40-43, 54-56).

Iš 2024 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 18-26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad žino, kur yra P. J. žemės sklypas; sklype yra apgriuvęs pastatas ir lentų krūva. Jis reikalų su P. J. nėra turėjęs, o D. V. pažįsta nuo jaunystės, bet nebebendrauja. Apie pavogtas lentas jis žino iš kaime sklindančių gandų. D. V. jį apšmeižė, jis jokių lentų nevogė, viską užsidirba, jam vogti nereikia (1 t., b. l. 111-114).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą). Jis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad grobia svetimą turtą, jį paimdamas, veikia neteisėtai ir prieš turto savininko valią, ir taip elgtis norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu ir juo disponavo.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, ja padaryta žala, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); taip pat teismas teigiamai vertina tai, kad kaltinamasis jau yra atsiprašęs nukentėjusiojo ir susitaręs su juo dėl padarytos žalos atlyginimo. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog D. V. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt ) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, D. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, D. V. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti D. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, nuteistasis privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti D. V., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.