- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 2-1118/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00889-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Fima“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. B2-1016-657/2013 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mondesta“ vadovo D. V. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Mondesta“, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Mondesta“ vadovas D. V. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Mondesta“, restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
2012 m. gruodžio 18 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo nutarta iškelti UAB „Mondesta“ restruktūrizavimo bylą.
2013 m. sausio 7 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „Fima“ prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties. Trečiasis asmuo nurodė, jog nors apie 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimtą procesinį sprendimą jam buvo žinoma nutarties priėmimo dieną, tačiau pati nutartis buvo įteikta ir teismo argumentai sprendžiamu klausimu jam tapo žinomi tik 2012 m. gruodžio 27 d. Minėta diena buvo paskutinė atskirajam skundui paduoti. UAB „Fima“ atstovės teigimu, 2012 m. gruodžio 27 d. ji turėjo išvykti iš Lietuvos, o kiti įmonės darbuotojai nebuvo susipažinę su byla, dėl ko laiku paruošti procesinio dokumento nebuvo galimybių. Taip pat pažymėjo, jog trečiojo asmens atstovė ketino dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, tačiau dėl oro sąlygų į jį nespėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino UAB „Fima“ prašymo ir neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti.
Teismas nustatė, jog trečiasis asmuo apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkami ir laiku, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Trečiasis asmuo turėjo pareigą pasidomėti proceso eiga ir užtikrinti, jog išvykus jo atstovei, būtų paskirtas kitas asmuo, galintis atstovauti įmonės interesus teisme, to nepadarius ir praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, teismas nematė pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Fima“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – praleistą terminą atskiram skundui paduoti atnaujinti.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, formaliai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias termino atnaujinimą, netinkamai vertino jo nurodytas aplinkybes ir neatsižvelgė į ginčo esmę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Fima“ atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Modesta“, prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas trečiojo asmens nurodytas aplinkybes ir pagrįstai jų nelaikė nesvarbiomis ir nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, taigi ji ribojama laike. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo siekia atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, paduoti. Minėtos nutarties apskundimo terminą nustato Įmonių restruktūrizavimo įstatomo (toliau tekste - ĮRĮ) 7 straipsnio 6 dalis, kuri numato, jog nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 kalendorines dienas nuo jos priėmimo dienos. Būtent nuo nutarties priėmimo dienos trečiasis asmuo turėjo teisę paduoti atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, o pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, ši teisė laikytina išnykusia (CPK 75 str. 1 d.). Tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą (t. 2, b.l. 150-154). Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu nedalyvavo, apie neatvykimo priežastis nepranešė, atidėti teismo posėdžio neprašė, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, informacija apie bylą nagrinėjantį teismą ir konkretų teisėją buvo suteikta (t. 2, b.l. 141), todėl numatydamas jog negalės atvykti į teismo posėdį, privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo priežastis ir turėjo teisę prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Trečiajam asmeniui apie priimtą nutartį tapo žinoma jau nutarties priėmimo dieną (tai patvirtina pats trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose) (t. 2, b.l. 158, t. 3, b.l. 33-35), todėl, atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą teismui pateikus tik 2013 m. sausio 7 d., laikytina, jog trečiasis asmuo skundą pateikti delsė nepateisinamai ilgą laiką. Teismas pažymi, jog trečiąjį asmenį byloje atstovavo įmonės teisės skyriaus vadovė (t. 2, b.l. 110), t.y. teisės srities specialistas, kuris jau 2012 m. gruodžio 18 d. žinodamas apie priimtą teismo sprendimą, kuris trečiojo asmens teigimu, prieštaravo jo byloje pasirinktai pozicijai, turėjo pareigą pasirūpinti tinkamu savo atstovaujamos įmonės teisių ir interesų apsauga. Trečiasis asmuo nurodo, jog 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis jam buvo įteikta tik 2012 m. gruodžio 27 d., t.y. paskutinę dieną, kuomet galėjo būti paduotas atskirasis skundas, tačiau tą dieną jo įmonės atstovė turėjo išvykti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad įmonę byloje atstovavo teisės skyriaus vadovė, kas leidžia teigti, kad įmonėje yra ir kitų teisininkų, turinčių galimybę atstovauti įmonės interesus teisme. Be to, iš įmonės atstovei suteikto įgaliojimo matyti, jog jai buvo suteikta ir perįgaliojimo teisė (t. 2, b.l. 110), todėl jau 2012 m. gruodžio 18 d. trečiojo asmens atstovė žinodama apie priimtą teismo procesinį sprendimą ir ketindama artimiausiu metu išvykti, turėjo pasirūpinti tinkamu įmonės interesų atstovavimu, tuo metu kai ji bus išvykusi. Apelianto teiginiai, jog kiti įmonės darbuotojai nebuvo susipažinę su byla ir negalėjo paruošti procesinio dokumento, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo gauta 2012 m. gruodžio 27 d., t.y. dar nepasibaigus apskundimo terminui, todėl žinodamas, jog įmonę teisme atstovavusi teisininkė negalės laiku paruošti procesinio dokumento, turėjo teisę prašyti teismo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti ir tokį prašymą, teismo vertinimu, galėjo paruošti ir asmuo detaliai nesusipažinęs su teisme nagrinėjama byla.
Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir dėl to, jog jo vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą neatsižvelgė į byloje sprendžiamo ginčo esmę ir tai, jog nesuteikus kreditoriui galimybės apskųsti priimtos nutarties, pažeidžiamos jo, kaip kreditoriaus teisės. Teismo vertinimu, minėti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog ĮRĮ nuostatos nustato konkrečiais procedūras ir pakankamai trumpus terminus joms atlikti siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo ir kreditorių bei restruktūrizuojamos įmonės interesų apsaugos, todėl pagrįstai jų laikėsi. Kreditoriaus teisių ir interesų, restruktūrizavimo bylos iškėlimas savaime nepažeidžia, kreditoriai šiose byloje turi pakankamai plačias teises, kurias įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Be to, kreditorių susirinkimui nepritarus restruktūrizavimo planui – restruktūrizavimo byla nutraukiama, o privalomosios įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami, taip pat panaikinami kreditorių reikalavimų atsisakymai (ĮRĮ 28 str. 4d.). Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl jo teisių pažeidimo ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsakytais argumentais. Teismas mano, jog atskirąjį skundą pateikti buvo delsiama nepateisinamai ilgą laiką, apeliantas neįrodė termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežasčių svarbumo, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino atskirajam skundui pateikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.