Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-10 · Byla Nr. A2.6.-6783-957/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-10
Bylos Nr.
A2.6.-6783-957/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05304-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
V. S.
Advokatai
Jolanta Danišauskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6783-957/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05304-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4., 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. balandžio 9 d., apie 18.37 val., Vilniuje, V. Šopeno - Sodų g. sankryžoje, vairavo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „Mogo LT“, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,11 promilių girtumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su gretima eismo juosta važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei apgadino abu automobilius. Taip V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14, 99 ir 119 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad išties padarė šiuos grubius pažeidimus ir labai apgailestauja. Gyvenimas moko ir gyvenime daugiau nevairuos išgėręs alkoholio. Buvo savaitgalis. Išvakarėse šventė draugo gimtadienį. Kadangi po pirmo teismo nepavyko parduoti automobilio, tam, kad nors lizingas atsipirktų, tai savo automobiliu naudotis duodavo tėvams, draugams. Tą savaitgalį jo draugas atvažiavo su jo automobiliu. Šeštadienį paskambino tėvas ir pasakė, kad motinai bloga. Tiesiog nespėjo išsikviesti taksi automobilio. Skambino į vieną, kitą taksi firmą, bet buvo savaitgalis ir taksi buvo visos užimtos, todėl pasiėmė jam priklausančio automobilio raktelius ir išvažiavo nuo Mindaugo gatvės. Bevažiuojant įvyko eismo įvykis. Pajuto atsitrenkimą į automobilio šoną ir sustojo. Tuo metu jis važiavo į kalną kylant turbūt Šopeno gatve, ten kaip Nr. 16 troleibusas važiuoja. Norėjo važiuoti tiesiai link „Panoramos“. Kur „McDonalds“, tai netoliese yra jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ten yra dvi kelio juostos, jis važiavo pirmąja kelio juosta. Toje sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis nėra nurodyta juostų. Negali įvardinti visų gatvių, kurios ten susikerta. Viską pripažįsta kas nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Labai atsiprašo. Rašant paaiškinimą buvo pirmapradis nesusipratimas, kai turėjo pats suprasti kas įvyko. Jis tikrai viską pripažįsta, yra kaltas vien tik dėl to, kad neblaivus atsisėdo prie vairo. Tuo metu kai įvyko eismo įvykis, tai nuo anksčiau jam paskirtos nuobaudos buvo praėję gal 10-11 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas būdamas neblaivus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tuo tarpu pagal ATPK 130² straipsnį, be kita ko, atsako ir tas, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. V. S. kaltę, vairavus neblaiviam ir neturint teisės vairuoti (kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą), pažeidus KET 14, 99, 119 punktų reikalavimus ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2). Teismo posėdžio metu V. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą savaitgalį jo draugas atvažiavo su jo automobiliu. Šeštadienį paskambino tėvas ir pasakė, kad motinai bloga. Tiesiog nespėjo išsikviesti taksi automobilio. Skambino į vieną, kitą taksi firmą, bet buvo savaitgalis ir taksi buvo visos užimtos, todėl pasiėmė jam priklausančio automobilio raktelius ir išvažiavo nuo Mindaugo gatvės. Bevažiuojant įvyko eismo įvykis. Pajuto atsitrenkimą į automobilio šoną ir sustojo. Tuo metu jis važiavo į kalną kylant turbūt Šopeno gatve, ten kaip Nr. 16 troleibusas važiuoja. Norėjo važiuoti tiesiai link „Panoramos“. Kur „McDonalds“, tai netoliese yra jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Ten yra dvi kelio juostos, jis važiavo pirmąja kelio juosta. Toje sankryžoje, kurioje įvyko eismo įvykis nėra nurodyta juostų. Negali įvardinti visų gatvių, kurios ten susikerta. Viską pripažįsta kas nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai atitinka kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų turinį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kuriais jis pripažino kaltę, patvirtina nukentėjusiojo A. P. rašytiniame paaiškinime išdėstytos aplinkybės apie tai, jog jis šeštadienį vakare važiavo savo vardu registruotu automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiavo Šopeno g. antrąja eismo juosta, norėjo sukti į Sodų g. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir pradėjus judėti, automobilis „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rėžėsi jam į dešinį šoną. Po smūgio mašina pariedėjo apie 5 metrus, o automobilis „Ford“ pavažiavo per sankryžą ir sustojo už jos. Jam išlipus ir pasakius, kad jis nemoka pildyti deklaracijos, automobilio „Ford“ vairuotojas prašė jokiais būdais nekviesti policijos (b. l. 11). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. 2016 m. balandžio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. balandžio 9 d., 18.37 val., dirbant kartu su vyr. patruliu D. J., iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Šopeno – Sodų g. susidūrė du automobiliai. Atvykus į įvykio vietą buvo rasti du automobiliai. „Ford“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), įvykio metu jam buvo nustatytas 2,11 promilės girtumas, jis vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti, vairuotojas aiškino, kad važiavo nuo Šopeno g. link Seinų g., pajuto smūgį į šoną. Antras automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jį vairavo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad važiavo Šopeno g. ir staiga pajuto smūgį į kairį priekinį šoną. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. „Ford“ automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127, savininkui įteikta nuvežimo akto kopija (b. l. 8). Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: Eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Šopeno – Sodų g. sankryžoje, taip pat transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemones: automobiliui „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo V. S., apgadintos priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas. Automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis A. P., apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas b. l. 10); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 16). Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog V. S. įvykio metu nustatytas 2,11 promilių neblaivumas (b. l. 14), tuo tarpu byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0236048 įrodo, jog alkotesteris tikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, kadangi jo patikra galioja iki 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 13). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. P. eismo įvykio metu buvo blaivus, jam nustatytos 0.00 promilės (b. l. 14). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu V. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskirta 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. Nurodyta, jog nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (b. l. 3-7). Taigi pažeidimo padarymo metu V. S. neturėjo teisės vairuoti, kadangi ši teisė iš jo buvo atimta, be to, laikytina, jog jis naujus administracinius teisės pažeidimus padarė turėdamas tebegaliojančią nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad V. S., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, 2016 m. balandžio 9 d., apie 18.37 val., Vilniuje, V. Šopeno - Sodų g. sankryžoje, vairavo automobilį „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „Mogo LT“, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su gretima eismo juosta važiavusiu ir į kairę sukusiu automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip apgadino abu automobilius. Taip V. S. pažeidė KET 14 punkto (be kita ko, įtvirtinančio draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims), 99 punkto (numatančio jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse) bei 119 punkto (įtvirtinančio pareigą vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) reikalavimus. Tokia V. S. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir ATPK 130² straipsnį.

Pažymėtina, jog ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcija taip pat numato, kad asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinis areštas nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Tuo tarpu ATPK 130² straipsnio sankcija numato, kad už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skirtina bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Teismas, skirdamas V. S. nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (apgadinti du automobiliai, pakartotinis vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, kėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, transporto priemonių eismo saugumui), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, baustas administracine tvarka už nevienarūšius teisės pažeidimus, gyvena kartu su tėvais, kurie yra pensininkai, paties teigimu jiems padeda materialiai ir jais rūpinasi, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), darbdavio apibūdinamas teigiamai, anksčiau paskirtą baudą sumokėjęs, jo atlyginimas nėra didelis (minimali alga), be to, jis moka kreditą, duomenų apie nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nėra, jis neturi išsilavinimo, išskyrus baigtus kursus pagal Slėginių indų operatoriaus mokymo programą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, nemažina V. S. padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumo, tačiau sudaro pagrindą spręsti, kad kaip asmenybė jis nėra visiškai pavojingas visuomenei, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis dirba, padeda pensininkams tėvams, be to, turės mokėti paskirtą baudą, atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui ar nuostolius padengusiai draudimo bendrovei, linkęs suteikti V. S. galimybę likti darbo rinkoje ir sudaryti sąlygas pasitaisyti neskiriant pačios griežčiausios nuobaudos – administracinio arešto. Tačiau V. s. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijose numatyti šios nuobaudos rūšies vidurkiai.

ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas. Tuo tarpu ATPK 127 straipsnio 3 dalyje tokia galimybė įtvirtinta, jei pažeidėjui skiriama pagrindinė nuobauda – bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011), formuojama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N575-1742/2008, N575-3213/2010 ir kt.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos. Iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „Ford Focus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas yra UAB „Mogo LT“, minėtą automobilį lizingo sutarties pagrindu valdo V. S., byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio savininkas, t. y. UAB „Mogo LT“ turėjo numatyti galimus teisei priešingus veiksmus ir dėl to yra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismo vertinimu, V. S. UAB „Mogo LT“ priklausantį automobilį pažeidimo metu valdė priešingai sutartyje išreikštai pastarojo valiai, draudžiančiai daryti teisės pažeidimus, todėl papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį bei ATPK 130² straipsnį neskirtina.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, V. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje , padarymą skirtina sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda - bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis vidurkį, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirtina sankcijoje numatyta pagrindinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis vidurkį, netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje V. S. atstovė prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Teismo vertinimu toks prašymas, atsižvelgus į parenkant nuobaudos rūšį ir nustatant jos dydį pirmiau aptartas V. S. turtinę padėtį, jo įsipareigojimus apibūdinančias aplinkybes, taip pat į nuobaudos dydį, yra pagrįstas, todėl iš dalies tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30¹, 30² straipsniais, 127 straipsnio 3 dalimi, 130² straipsniu, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų (1560 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti jam vieno tūkstančio trijų šimtų penkiolikos eurų (1315 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir V. S. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų (1560 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išdėstyti V. S. paskirtos vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties eurų (1560 Eur) dydžio baudos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, mokant kas mėnesį po vieną šimtą trisdešimt eurų (130 Eur), pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 5 d.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16056808914 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius