- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-344-628-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01443-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Algimantas Valantinas, Virginija Švedienė
- Nuteistasis
- L. A.
- Civilinis ieškovas
- IĮ „V. Į. “
- Kategorijos
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-628/2013
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01443-2011-2
2013 m. gegužės 14 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Algimanto Valantino ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui G. V., nuteistajam L. A., nuteistojo L. A. gynėjui adv. V. G., civilinio ieškovo IĮ „V. Į. “ atstovei A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu, padaręs padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. (4 epizodai) ir nuteistas 31 MGL (4030 Lt) bauda.
Iš L. A. IĮ „V. Į. “ priteista 6371,80 (šešių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno lito ir aštuoniasdešimties centų) suma turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „V. Į. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011 m. sausio 19 d. paėmęs iš UAB „N.“, esančios (duomenys neskelbtini) Vilnius, 400 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330529, pinigų į IĮ „V. Į. “ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „V. Į. “ priklausančius 400 Lt.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „V. Į. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011 m. sausio 20 d. paėmęs iš G. J. firmos „S.“, esančios (duomenys neskelbtini)Vilniuje, 600 Lt už prekes pagal pinigų paėmimo kvitą SPB Nr.4330535, pinigų į IĮ „V. Į. “ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „V. Į. “ priklausančius 600 Lt.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „V. Į. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011 gegužės 13 d. paėmęs iš UAB „ M.“, registruotos (duomenys neskelbtini), 3850 Lt už prekes pagal kasos orderį KAR Nr.00002403, pinigų į IĮ „V. Į. “ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „V. Į. “ priklausančius 3850 Lt.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasisavino svetimą turtą, o būtent, būdamas IĮ „V. Į. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vadybininku, prilygintu vadovų kategorijai bei materialiai atsakingu, 2011 m. gegužės 31 d. „Gariūnų turgavietėje“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs iš G. S., dirbančio pagal verslo liudijimą, 536,34 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018079 ir 692,87 Lt pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr. 0018058, iš J. N., dirbančio pagal verslo liudijimą, 189,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018042, iš T. K., dirbančio pagal verslo liudijimą, 143,99 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018017, iš V. B., dirbančio pagal verslo liudijimą, 437,62 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018035, iš UAB „L.“, įmonės kodas 124575672, 340,49 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018049, iš V. A., dirbančio pagal verslo liudijimą, 476,27 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018066, iš T. A., dirbančios pagal verslo liudijimą, 303,01 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ARB Nr.0018068, pinigų į IĮ „V. Į. “ kasą neįnešė ir pasisavino jam patikėtus bei jo žinioje buvusius IĮ „V. Į. “ priklausančius 3119,60 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pinigų pasisavinimo iš įmonės IĮ „V. Į. “ už UAB „N.“, G. J. įmonei bei UAB „M.“ parduotas prekes. Apelianto teigimu, 2011 m. sausio 24 d. kasos pajamų orderis KAR Nr. 00002252, 2011 m. sausio 24 d. kasos pajamų orderis KAR Nr. 00002253 bei 2011 m. gegužės 17 d. kasos pajamų orderis KAR Nr. 00002403 patvirtina, kad būtent iš tų įmonių ir būtent tokios pačios sumos, dėl kurių pasisavinimo L. A. buvo nuteistas, buvo gautos ir įneštos į IĮ „V. Į. “ kasą. Minėtuose kasos pajamų orderiuose įrašyti pirkėjams išduotų pinigų priėmimo kvitų numeriai atitinka realiai pirkėjams apelianto išduotus pinigų priėmimo kvitų numerius.
Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi nepatikimais ir nenuosekliais liudytojos A. B. bei IĮ „V. Į. “ savininko K. A. parodymais. Pažymima, kad L. A. ir liudytojos A. B. tarpusavio santykiai iki nagrinėjamo įvykio buvo įtempti, liudytoja neigiamai nusiteikusi nuteistojo atžvilgiu ir visiems skleidė tikrovės neatitinkančius faktus, šmeižiančius nuteistąjį. Tokiomis savo kalbomis įtikino ir IĮ „V. Į. “ savininką K. A..
Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą išvadą ir dėl pinigų, gautų iš G. S., J. N., T. K., V. B., UAB „L.“, V. A., T. A. Gariūnų turgavietėje ir neperduotų IĮ „V. Į. “ pasisavinimo. Nurodoma, kad, iš minėtų asmenų paaiškinimų, matyti, kad jiems perkant prekes nebuvo reikalingos nei sąskaitos – faktūros, nei pinigų priėmimo – perdavimo kvitai, jie patys į IĮ „V. Į. “ dėl sąskaitų išdavimo nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu, iš šių asmenų paaiškinimų paaiškėjo, kad Gariūnų turgavietėje IĮ „V. Į. “ atstovai patys organizavo dokumentų įforminimą.
Keliamos abejonės ir dėl G. S., J. N., T. K., V. B., V. A. ir T. A. parodymų patikimumo, nurodant, kad šie asmenys palaiko labai gerus santykius su IĮ „V. Į. “ direktoriumi K. A.. Teigiama, kad pats nuteistasis su įmonės „V. Į. “ direktoriumi K. A. nuolat konfliktavo ir tai tapo jo išėjimo iš darbo priežastimi. Todėl, apelianto teigimu, K. A. siekė jį apkalbėti, tam tikslui susitarė su minėtais asmenimis, kad šie duotų parodymus, nepalankius L. A..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsajas ir padarė pagrįstą išvadą, jog L. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad byloje pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, jog iš UAB „N.“, UAB „M.“ ir G. J. įmonės gautos lėšos už parduotas prekes buvo įneštos į IĮ „V. Į. “ kasą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš kasos pajamų orderių KAR Nr. 00002250, KAR Nr. 00002253, KAR Nr. 00002403 (b. t. 1, b. l. 53, 55, 57) matyti, kad ant orderių dėl 400 Lt iš UAB „N.“ ir dėl 600 Lt iš firmos „S.“ yra buhalterės parašas, tačiau nėra IĮ „V. Į. “ kasininko parašo, kad iš L. A. šios sumos buvo gautos. Ant kasos pajamų orderio dėl 3850,00 Lt iš UAB „Miškiukas“ yra įmonės savininko K. A. parašas, kad šią sumą iš apelianto gavo kasininkas, tačiau nėra buhalterės N. D. parašo. K. A., aiškindamas, kodėl pasirašė minimą kasos pajamų orderį, paaiškino, kad pasirašė jį per klaidą, tačiau pinigų iš L. A. už automobilio keltuvą 3850,00 Lt sumoje nei jam, nei komercijos direktorei A. B. apeliantas neperdavė.
Remiantis IĮ „V. Į. “ vyr. buhalterės N. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. t. 2, b. l. 113-116, 163-165), ji su grynaisiais pinigais nedirbo, tvarkydavo tik buhalterinius dokumentus. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, IĮ „V. Į. “ vyr. buhalterė parodė, kad kai įmonėje pradėjo dirbti A. B., ji įvedė tvarką, kad vadybininkai gautus grynuosius pinigus su buhalteriniais dokumentus perduotų būtent A. B., kuri įmonėje kontroliavo piniginius srautus pildydama lentelę. Minėtus kasos pajamų orderius N. D. tik užpajamuodavo į kasą, o A. B. turėjo užfiksuoti, ar iš klientų paimti pinigai jai yra perduoti. IĮ „V. Į. “ vyr. buhalterė N. D. teismui nurodė ir įmonėje buvusią tvarką, pagal kurią ji daro kasos pajamų dokumentų tvarkymą, užpajamuoja jai priduotą pinigų priėmimo kvitą tam, kad įmonės klientui nebūtų skaičiuojama nepagrįstų skolų, o grynus pinigus skaičiuodavo arba A. B., arba įmonės savininkas K. A.. Ant kasos pajamų orderių pasirašo vadybininkas, išrašęs kvitą, N. D. ir savininkas. Savininko parašas ant kasos pajamų orderių reiškia, kad jis jam perduotus grynuosius pinigus suskaičiavo.
Pagal IĮ „V. Į. “ komercijos direktorės A. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. t. 2, b. l. 159 – 162), įmonėje buvo nustatyta tvarka, pagal kurią įmonėje dirbantys vadybininkai po darbo dienos sąskaitas – faktūras sega į segtuvą, o kvitus padeda buhalterei į stalčių, nes ji ateina vakarais tvarkyti įmonės buhalteriją. Grynuosius pinigus vadybininkai atiduoda jai (A. B.), šį faktą ji užfiksuoja antriniuose įmonės dokumentuose, vadybininkai juos pasirašo. Pinigų priėmimo kvitas išrašomas tada, kai iš kliento už jam perduotas prekes priimami pinigai. Visi dokumentai buvo tvarkomi mėnesio gale. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. B. parodė, kad minėti kasos pajamų orderiai KAR Nr. 00002250, KAR Nr. 00002253, KAR Nr. 00002403 pinigų įplaukimo į IĮ „V. Į. “ kasą neatspindi. Jie parodo, kad įmonės (prekių gavėjos) atsiskaitė, t.y. sumokėjo už gautas prekes, vadybininkas L. A. orderius atnešė, bet grynieji pinigai į IĮ „V. Į. “ kasą nebuvo įnešti.
Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir 2011 m. birželio 8 d. IĮ „V. Į. “ komercijos direktorės pranešimas L. A. raginant jį padengti įsiskolinimą (b. t. 1, b. l. 17), kuriame nurodoma, kad apeliantas į įmonės kasą nepristatė atsiskaitymų už parduotas prekes 6970,60 Lt sumoje, apelianto parašas ant antrinės apskaitos pajamų žiniaraščio, kuris buvo vedamas įmonės komercijos direktorės A. B., už 2011 m. gegužės 1 d. – gegužės 31 d. laikotarpį, kur šeštoje eilutėje aprašyta 4850 Lt L. A. skola už UAB „M.“, UAB „S.“ ir UAB „N.“ (b. t. 1, b. l. 93).
Netikėti aukščiau aptartų liudytojų parodymais kolegija neturi pagrindo. Byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina bylos rašytinė medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad šie asmenys siekia jį apkalbėti dėl tarp jų buvusių konfliktų. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jokio konflikto tarp jų ir nuteistojo nebuvo, juos siejo draugiški darbiniai santykiai, todėl apkalbėti L. A. nebuvo jokio pagrindo. Aplinkybė, kad IĮ „V. Į. “ komercijos direktorė skleidė tikrovės neatitinkančius faktus apie apeliantą ir tuo įtikino įmonės savininką K. A., nėra patvirtinta jokiais įrodymais, tai pagrindžiančių duomenų apeliantas nepateikė. Tokia L. A. versija vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Analizuojant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pinigų pasisavinimu iš G. S., J. N., T. K., V. B., UAB „L.“, V. A., T. A., gautų Gariūnų turgavietėje ir neperduotų į IĮ „V. Į. “ kasą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis šių liudytojų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, L. A., atvykęs į Gariūnų turgavietę ir atvežęs šiems asmenims prekes iš IĮ „V. Į. “ nurodė, kad pinigų priėmimo kvitų neišrašys, nes pamiršo juos pasiimti ir atveš juos kitą dieną, Tačiau ir kitą dieną pinigų priėmimo kvitų šiems asmenims L. A. neatvežė (b. t. 2, b. l. 107-113, 154-159). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir IĮ „V. Į. “ klientų G. S., J. N., T. K., V. B., V. A., T. A. pažymos dėl pinigų sumokėjimo už gautas prekes sumokėjimo L. A. be kvito (b. t. 1, b. l. 33-39), bei prekių sąskaitos faktūros, kurias pagal vidinę įmonės tvarką pasirašo įmonės savininkas K. A. (b. t. 1, b. l. 61-68).
Apeliaciniame skunde pateikiama versija, kad G. S., J. N., T. K., V. B., UAB „L.“, V. A., T. A. patys nurodė, kad jiems perkant prekes iš IĮ „V. Į. “ nereikalingos nei sąskaitos faktūros, nei pinigų priėmimo kvitai, o Gariūnų turgavietėje IĮ „V. Į. “ atstovai patys organizavo dokumentų įforminą prieštarauja šių liudytojų parodymams, todėl teisėjų kolegija ją atmeta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. S., J. N., T. K., V. B., V. A., T. A., parodymai nepatikimi bei prieštaringi, šis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes išvardintų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina byloje pateikta rašytinė medžiaga. Niekuo nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad šie liudytojai palaiko labai gerus santykius su IĮ „V. Į. “ savininku K. A., todėl teikia apeliantui nepalankius parodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S., J. N., T. K., V. B., V. A., T. A. apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad juos tiek su IĮ „V. Į. “ savininku K. A., tiek su nuteistuoju L. A. sieja tik darbiniai santykiai, jokių konfliktų su apeliantų pastarieji neturėjo. Taigi, konstatuotina, jog šie liudytojai jokio tikslo apkalbėti byloje L. A. neturėjo
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, tenkinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.