- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-25
- Bylos Nr.
- T-1228-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15123-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.13Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas arba bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimas (BPK 358 str.)
- 2.5.18Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.21Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A.Ž. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 22 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2025 m. kovo 22 d.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2024 m. liepos 16 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam paskirti papildomas pareigas – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei lankytis pas probacijos tarnybos nurodytą psichologą. Teikime nurodoma, kad A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė sąlygą būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. bei baustas administracine tvarka: 1) 2023 m. birželio 8 d. 21.45 val. nerastas namuose, nurodė, kad buvo pas draugės tėvus; 2) 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. balandžio 22 d. ir 2023 m. balandžio 23 d. jam surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, skirtos 60 Eur baudos, kurios sumokėtos; 3) 2024 m. kovo 4 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, paskirta 15 Eur bauda, kuri sumokėta; 4) 2024 m. birželio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, paskirta 15 Eur bauda, kuri sumokėta. A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu taip pat pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 164 straipsnio 1 dalį bei 281¹ straipsnio 1 dalį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką OASys nustatyta žema rizika - 28 balai, bei vidutinė didelės žalos rizika vaikams. 2024 m. liepos 11 d. atlikus pervertinimą nuteistojo elgesio rizika padidėjo iki 29 balų, pokyčiai „Mąstymas ir elgesys“ srityje“, nustatytos kriminogeninės sritys: 1) „Ryšiai“ 2) „Mąstymas ir elgesys“.
Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Prokuroras prašė teikimą atmesti, nes nepagrįstas.
Nuteistasis prašė teikimą atmesti nurodė, kad vaikams išlaikymą teikia, tik kurį laiką, neturėdamas vaikų motinos duomenų, negalėjo to daryti, pas psichologą lankosi asmeniškai. Dėl padarytų administracinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų gailisi, pasižada ateityje elgtis apdairiau.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.
Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje bei, kad šis principas paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, jog nusikaltęs asmuo savo veiksmais, taip pat ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.
Iš pirmiau aptartų Probacijos įstatymo 29 straipsnio nuostatų matyti, kad minėtoje normoje nurodytoms aplinkybėms teismas gali, tačiau neprivalo paskirti nuteistajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, iš esmės papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, įvertinus padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Probacijos įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, o būtent užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.
Susipažinus su teismui pateiktos bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis į Probacijos tarnybos duomenų registrą įtrauktas nuo 2023 m. kovo 29 d., 2023 m. balandžio 6 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Nuteistasis dirba, probacijos laikotarpiu dalyvavo ir pilnai išklausė elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvavo psichologinėje konsultacijoje, vykdė įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis vieną kartą pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val. – 2023 m. birželio 8 d. 21.45 val. nerastas namuose, taip pat padarė penkis administracinius nusižengimus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam skirtas baudas yra sumokėjęs, jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, vienoje byloje yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis - Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs). Kita byla, kurioje A. Ž. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dar yra nagrinėjama teisme. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką nustatyta žema - 28 balai, bei vidutinė didelės žalos rizika vaikams, 2024 m. liepos 11 d. atlikus pervertinimą nuteistojo elgesio rizika padidėjo iki 29 balų.
Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį prižiūri jau pakankamai ilgą laiką (nuo 2023 m. kovo 29 d.), tačiau su teikimu į teismą kreipiasi pirmą kartą. Teikimu nuteistajam prašoma skirti papildomas pareigas – auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei lankytis pas probacijos tarnybos nurodytą psichologą.
Kaip jau minėta, nuteistasis yra nuteistas (kol kas dar neįsiteisėjusiu) teismo nuosprendžiu už vengimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Probacija nuteistajam yra vykdoma pagal teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas už nusikaltimus prieš savo nepilnametį vaiką. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad nuteistasis su savo vaikais kartu negyvena, tėvo bendravimas su vaikais, išlaikymas bei jo dalyvavimas vaikų priežiūroje yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Be to, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta vidutinė didelės žalos rizika vaikams. Taigi, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paskyrus nuteistajam papildomą įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, kai visi šie įpareigojimai jau yra nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka vidutinė didelės žalos rizika vaikams, šio įpareigojimo paskyrimas būtų objektyviai pateisinamas ir padėtų užtikrinti veiksmingą nuteistojo resocializaciją.
Iš nuteistojo asmens bylos taip pat matyti, kad nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programoje, ją pilnai išklausė, taip pat probacijos tarnyboje dalyvavo psichologinėje konsultacijoje, tačiau atsisakė lankytis pas įstaigos psichologą. Probacijos tarnybos teikime, jokių konkrečių argumentų kaip lankymasis pas psichologą galėtų įtakoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis lankytis pas įtaigos psichologą atsisakė prieš daugiau nei metus laiko ir vėliau nuteistajam psichologinė pagalba nebuvo siūloma, kas leidžia manyti, kad ir probacijos tarnybos specialistai nematė tam poreikio. O ir nesant paties nuteistojo pasiryžimui privalomai lankytis pas psichologą, tokios papildomos pareigos paskyrimas, teismo vertinimu, nebūtų efektyvi priemonė nuteistojo resocializacijos užtikrinimui, juolab kad nuteistasis nurodė, jog pas psichologą lankosi asmeniškai.
Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, nors nustatytų aplinkybių visuma bei nuteistojo elgesys formaliai ir sudaro pagrindą keisti nuteistajam probacijos sąlygas, tačiau išvadai, jog būtent probacijos tarnybos prašomos skirti papildomos pareigos šioje bausmės atlikimo stadijoje padėtų pasiekti probacijos tikslą, nėra pakankamo pagrindo, todėl probacijos tarnybos teikimas atmestinas.
Teismas nuteistajam išaiškina, kad jei jis ir toliau nevykdys/netinkamai vykdys jam paskirtus įpareigojimus, pažeidinės probacijos sąlygas ar darys naujus administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiunčiamas į kalėjimą atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam A. Ž. atmesti.
Nuteistojo asmens bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.