Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

6. Pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais – R. S. B. gimimo liudijimu ШЮ Nr. 740083, R. S. B. ir R. B. santuokos liudijimu I-OK Nr. 363252, mirties liudijimu AA Nr. 542192, R. S. B. medicininiu mirties liudijimu Nr. 23-29223288, Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro 2023-07-13 liudijimu, notarinio registro Nr. 2790, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu apie R. S. B. vardu įregistruotą nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Gyventojų registro išrašu (dokumentas zip. priedų sąraše) apie tai, kad pareiškėjos V. Š. brolis R. S. B. R. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našlys ir iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po R. S. B. sutuoktinės R. B. (duomenys neskelbtini) mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Anykščių rajono 2-jame notaro biure įpėdinei V. Š. išduotas liudijimas, kad ji priėmė mirusio brolio R. S. B. palikimą.

7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

8. Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Pareiškėjos brolis po sutuoktinės mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos brolis R. S. B. gyveno ir po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi jam ir sutuoktinei priklausiusiame name, likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Po R. S. B. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).

11. Darytina išvada, kad pareiškėjos brolis, būdamas įpėdiniu pagal įstatymą, po sutuoktinės R. B. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos brolis R. S. B. po sutuoktinės R. B. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų pilnai įgyvendinti savo teises į jos mirusio brolio R. S. B. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti savo teises į jos brolio R. S. B. palikimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.