Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities VPK KPB apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo M. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu M. D. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 str. 4 d., 124 ¹ str. 7 d. nutraukta, vadovaujantis ATPK 17 str. numatytu pagrindu, t.y. pripažinus, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

M. D. buvo kaltinamas tuo, 2012-07-02 22.30 val., Panevėžyje, vairuodamas automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,63±5%=2,49 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais M. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities VPK KPB prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir M. D. skirti sankcijoje numatytas nuobaudas.

Skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, pavirtinančių, kad M. D. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas netyrė, ar G. S. suleisti vaistus buvo būtina taip neatidėliotinai, kad M. D. būtų turėjęs vairuoti girtas. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad G. S. sveikatai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes M. D. pas G. S. galėjo nuvykti taksi ar visuomeniniu transportu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. D. veiksmai buvo mažiau pavojingi už išvengtąją žalą, nes vairavimas girtam tamsiu paros metu vienoje iš pagrindinių miesto gatvių yra labai pavojinga veika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. D. prašo palikti galioti apylinkės teismo nutarimą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 17 str. būtinasis reikalingumas apibrėžiamas kaip situacija, kai, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismas skundžiamame nutarime būtinojo reikalingumo situaciją motyvavo tuo, kad M. D. reikėjo skubiai nuvežti į gydymo įstaigą sugyventinės nepilnametę dukterį G. S., nes po operacijos jai reikėjo suleisti vaistus nuo skausmo ir kylančios temperatūros. Teismas nurodė, kad iš 2012-07-18 ir 2012-07-26 medicininių dokumentų išrašų matyti, kad G. S. buvo atlikta operacija, po kurios prasidėjo uždegimas, iš jos asmens sveikatos istorijos matyti, kad ji 2012-07-03 lankėsi pas gydytoją traumatologą – ortopedą. Tačiau bylos įrodymai nepatvirtina teismo išvados apie pavojingą G. S. sveikatos būklę, o medicininiai duomenys skundžiamame nutarime pateikiami, neteisingai dėstant jų turinį.

Byloje esančiame 2012-07-18 išraše iš medicininių dokumentų gydytojas R. M. įrašė, kad G. S. trauma, 07-05 susimušė kairį šoną, kairysis klubo sparnas operuotas 2011-12, jai diagnozuotas kairio klubo patinimas (41 b.l.). Byloje esančioje G. S. asmens sveikatos istorijoje to paties gydytojo 2012-07-18 įraše taip pat nurodyta, kad G. S. susimušė kairį klubą, o sumušimo data iš 07.05 ištaisyta į 07.03 (54 b.l.). Taigi, byloje yra du to paties gydytojo tą pačią dieną padaryti įrašai apie G. S. patirtą traumą, kurios datos pirmiausia įrašytos vienodos – 2012-07-05 ir po to viename dokumente data ištaisyta į ankstesnę. Nepaisant skirtingų G. S. traumos datų, abiejuose dokumentuose vienareikšmiškai nurodyta, kad G. S. traumą, dėl kurios esą 2012-07-02 esą skubiai turėjo kreiptis į medicinos įstaigą, patyrė ne tą dieną, o jau vėliau (2012-07-03 arba 2012-07-05). Medicininiuose dokumentuose nėra jokių teismo teiginį apie G. S. apsilankymą pas gydytoją 2012-07-03 patvirtinančių duomenų, nes jos asmens sveikatos istorijoje prie aptarto įrašo apie jos klubo sumušimą yra gydytojo antspaudas su 2012-07-18 data, o išraše iš medicininių dokumentų ranka įrašyta ta pati data. Aptarti duomenys rodo, kad G. S. traumą patyrė vėliausiai kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, o į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2012-07-18. Esant tokioms aplinkybėms, M. D., jo sugyventinės D. S. ir jos dukters G. S. parodymai apie G. S. sunkią sveikatos būklę 2012-07-02, dėl kurios M. D. ją skubiai turėjo vežti į gydymo įstaigą, atmestini kaip prieštaraujantys rašytiniams bylos įrodymams.

Pripažinus, kad G. S. būklė įvykio metu nebuvo sunki ir jos sveikatai pavojus nekilo, nelieka pagrindo plačiau aptarinėti būtinojo reikalingumo situacijos. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, klaidingai pripažinęs, kad G. S. sveikatai įvykio dieną kilo pavojus, po to padarė dar dvi nepagrįstas išvadas. Pirmoji jų yra ta, kad M. D. mieste, kuriame laisvai prieinamos taksi ir viešojo transporto paslaugos, neturėjo kito pasirinkimo nuvykti pas sugyventinės dukrą, kaip tik vairuodamas automobilį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Kita teismo išvada susijusi su tuo, kad G. S., kuri įvykio metu buvo 15 metų amžiaus, medicinos įstaigoje be pilnamečio asmens būtina medicininė pagalba nebūtų suteikta. M. D. ir D. S. yra pilnamečiai, išsilavinę, turintys gyvenimiškos patirties asmenys, privalėję nepilnametei G. S. paaiškinti, kad nepilnamečiui būtinoji medicininė pagalba teikiama ir be jo atstovų sutikimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šio įstatymo 2 str. 11 p. paciento atstovu yra atstovas pagal įstatymą ar pavedimą. Nepilnamečio atstovais pagal įstatymą yra jo tėvai ar įtėviai (CK 3.157 str. 1 d.), o pavedimas duodamas, surašius įgaliojimą atstovauti nepilnamečiui, patvirtintą notaro. Priešingai nei įvardijama skundžiamame nutarime, M. D. nėra G. S. tėvas (ar įtėvis), byloje nėra jokių duomenų apie jam išduotą įgaliojimą atstovauti nepilnametę, todėl nepilnametei svetimas ir girtas asmuo gydymo įstaigoje nebūtų turėjęs teisės būti jos atstovu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. D. neveikė būtinojo reikalingumo situacijoje. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus : administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinius pranešimus, asmens blaivumo testą, paties M. D. parodymus, kuriuose jis prisipažino vairavęs girtas ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo (5; 14-16 b.l.), teismas pripažįsta įrodyta, kad M. D. 2012-07-02 22.30 val., Panevėžyje, Marijonų g., vairuodamas automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,49 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus ir padarydamas ATPK 126 str. 4 d., 124 ¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus.

Skirdamas M. D. nuobaudas, teismas vadovaujasi ATPK 30 str. nuostatomis. M. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių KET pažeidimų – vairavo girtas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis charakterizuojamas patenkinamai : darbovietės apibūdinamas gerai (32 b.l.), neteistas, tačiau sistemingai darantis administracinius KET pažeidimus, nagrinėjamų pažeidimų metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už kitos rūšies ATPK pažeidimus (16-12 b.l.). Nors M. D., dirbančio vairuotoju ekspeditoriumi, darbas susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, tačiau įvertinus didelį jo veikos pavojingumą, tai, kad pats M. D., vairuodamas girtas, prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, jam taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas nėra pagrindo ir jam skirtinos nuobaudos, artimos inkriminuotų veikų sankcijose numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą, kuriuo

pagal ATPK 126 str. 4 d. ir jam skirti administracinę nuobaudą – 2200 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams,pagal ATPK 124 ¹ str. 7 d. ir jam skirti administracinę nuobaudą – 20 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, M. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2200 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ įmokos kodas 6030.

Nutarimo dalį dėl teisės atėmimo vairuoti transporto priemonę pavesti vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Ši nutartis neskundžiama.