- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-632-491/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Advokatai
- Raimundas Lideika
Teisėja Kristina Serdiukienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio, nevedusio, neteisto,
gynėjo advokato Raimundo Lideikos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 15 dienų,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skyrė A. R. suėmimą 15 dienų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Jis cituoja skundžiamą nutartį ir teigia, kad teismo manymas, jog įtariamasis trukdys procesui ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti kardomųjų priemonių tikslų, yra ydingas ir deklaratyvus. Pagal BPK 122 str. 3 d. byloje turi būti konkretūs duomenys, patvirtinantys, jog įtariamasis bando ar išreiškė ketinimus paveikti kitus proceso dalyvius ar praeityje būtų tai atlikęs, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Veikos, kuria įtariamas A. R., pobūdis susijęs su apskaitytu ir viešu pinigų pervedimu ir vieša bei deklaruota veikla, ši veika pasibaigė prieš 6 mėnesius. Apylinkės teismas suėmimo skyrimą motyvavo įtariamojo ryšiais su kitais įtariamaisiais, tačiau nenurodė asmenų, su kuriais įtariamojo ryšiai buvo nusikalstami ir nevertino, ar kitiems įtariamiesiems taip pat buvo taikytas suėmimas. Gynėjas taip pat teigia, kad vien tik įtarimo tyčinio nusikaltimo padarymu pareiškimas įtariamajam nebeleis eiti pastarajam, kaip lobistui, savo pareigų, o A. R., kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, pareigos su šiuo ikiteisminiu tyrimu nėra susiję, juolab, kad jos šiuo metu yra suspenduotos, todėl apylinkės teismas nepagrįstai mano, kad pasinaudodamas užimamomis pareigomis įtariamasis trukdys procesui. Dabartinis ikiteisminio tyrimo etapas, gynėjo manymu, labiau panašus į baigiamąjį, o ne į pradinį, todėl juo motyvuoti suėmimo skyrimo negalima. Taip pat apylinkės teismas neanalizavo, ar švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima eliminuoti rizikos, kad įtariamasis darys poveikį kitiems proceso dalyviams, todėl padarė neargumentuotą ir nepagrįstą išvadą, kad kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, užstatu, namų areštu. Įtariamasis yra žinomas visuomenėje, turi rimtų sveikatos problemų, rūpinasi savo senyvo amžiaus neįgaliais tėvais, kas savaime mažina riziką, kad ateityje jis elgsis neteisėtai ir darys neteisėtą įtaką kitiems proceso dalyviams. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų teiginių galima suprasti, kad apylinkės teismas suėmimą skyrė neatlikęs kardomosios priemonės taikymo vertinimo.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri, pagal BPK 122 str. 7 d., gali būti skiriama tik ypatingu atveju – kai kitomis švelnesnėmis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu įtariamajam gali būti taikomas suėmimas, jeigu manoma, kad jis, būdamas laisvėje, pats ar per kitus asmenis bandys paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus.
A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d. įtariamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) prezidentu S. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) korporatyvinių reikalų vadovu R. M., netiesiogiai per kelis kartus pasiūlė ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Lietuvos Respublikos Seimo nariui V. M., kuriam kyšis buvo duotas netiesiogiai kaip parama į V. M. kontroliuojamą labdaros ir paramos fondą (duomenys neskelbtini): iš UAB (duomenys neskelbtini) į labdaros ir paramos fondą (duomenys neskelbtini) 2009-09-07 pervedant 10000 Lt, 2010-01-21 pervedant 10000 Lt ir 2011-02-22 pervedant 15000 Lt, ir iš (duomenys neskelbtini) į labdaros ir paramos fondą (duomenys neskelbtini) 2011-10-12 pervedant 10000 Lt ir 2011-12-22 pervedant 10000 Lt, kur paskui dalis kyšio pinigų, ne mažiau 33000 Lt, buvo neteisėtai išgryninta ir perduota tiesiogiai V. M. nuosavybėn, o kita dalis kyšio – apie 22000 Lt iš fondo V. M. iniciatyva ir nurodymu panaudota paremti Panevėžio krašto ir Radviliškio krašto visuomenines organizacijas, sąjungas, bendrijas ir draugijas, siekiant neteisėtos Seimo nario V. M. ir jam atstovaujamos politinės partijos Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai politinės reklamos politinės kampanijos laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2011-06-14, ir laikotarpiu tarp politinių kampanijų 2009 m. - 2011 m. A. R. kartu su bendrininkais nurodytą didesnės nei 250 MGL vertės kyšį pasiūlė ir davė V. M. už jų pageidaujamą V. M. teisėtą veikimą vykdant Seimo nario įgaliojimus, t. y. už tai, kad Seimo narys V. M. už kyšį vykdydamas savo įgaliojimus, nustatyta tvarka Seimui pateiktų papirkėjų pageidaujamus teisės aktų projektus ir jiems pritartų Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir už šių įstatymų projektų priėmimą balsuotų „už“ Lietuvos Respublikos Seimo plenarinės sesijos metu, ką V. M. ir padarė – jis 2010-05-13 Seimui pateikė „Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIP-2070, Seimo biudžeto ir finansų komitete 2010-12-06 pritarė šiam įstatymo projektui ir balsavo „už“ jo priėmimą Seime; 2011-05-10 Seimui pateikė „Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo“ projektą Nr. XIP-3188 ir balsavo „už“ jo priėmimą Seime; 2011-05-19 Seimui pateikė „Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIP-3233, Seimo Biudžeto ir finansų komitete 2011-12-14 pritarė šiam įstatymo projektui ir balsavo „už“ jo priėmimą Seime.
Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau byloje esantys kiti duomenys – jie užfiksuoti įtariamųjų E. B., E. L., liudytojo T. J. parodymuose, kratų ir dokumentų paėmimo metu rastuose ir paimtuose dokumentuose, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą A. R.. Faktinių duomenų BPK 122 str. 2 d. prasme šiuo atveju yra pakankamai konstatuoti, kad kardomoji priemonė įtariamajam gali būti skiriama.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis gyvena kartu su savo sužadėtine, kuri yra neįgali ir serga cukriniu diabetu, jis rūpinasi savo senyvo amžiaus neįgaliais tėvais, kas rodo, jog A. R. saistomas pakankamai tvirtais šeiminiais ryšiais. Pats jis taip pat turi pakankamai rimtų sveikatos problemų, iki sulaikymo dirbo, turi gerą reputaciją. Tačiau, nežiūrint to, įstatymas už įtariamajam inkriminuojamą nusikaltimą sankcijoje numato vienintelę ir griežtesnę nei vieneri metai laisvės atėmimo bausmę, kas yra viena iš sąlygų, numatytų BPK 122 str. 8 d., leidžiančių skirti įtariamajam suėmimą. Be to, apylinkės teismas nustatė ir vieną iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų, t. y. pagrįstai manė, kad būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui ir dėl to nebus įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Šį apylinkės teismo nustatytą suėmimo pagrindo buvimą patvirtina byloje esanti medžiaga.
Analizuojant teismui pateiktus duomenis matyti, kad A. R. galimai nusikalstamą veiką įtariamas padaręs vykdydamas lobistinę veiklą, kuri pagal Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 2 str. 3 d. suprantama kaip veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, jog lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami, nepriimami, keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai. Vykdydamas šią veiklą įtariamasis neabejotinai užmezgė ir palaikė glaudžius ryšius su teisės aktų leidybos procese dalyvaujančiais valstybės politikais, valstybės tarnautojais ir kitais asmenimis. Dirbdamas šį, o taip pat ir kitą darbą – vadovaudamas (duomenys neskelbtini) Briuselyje, (duomenys neskelbtini) ir būdamas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patikėtiniu – A. R. be jokių abejonių užmezgė plačias pažintis ir palaikė glaudžius ryšius ne tik su teisės aktų leidybos procese dalyvaujančiais, bet ir su kitais asmenimis, tiesiogiai suinteresuotais atitinkamų teisės aktų priėmimu, jų pakeitimu ar pripažinimu netekusiais galios. Būtent veikdamas bendrai su tokiais asmenimis – (duomenys neskelbtini) prezidentu S. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) korporatyvinių reikalų vadovu R. M., A. R. ir įtariamas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors skunde teigiama, kad po įtarimo A. R. pareiškimo buvo sustabdyta jo, kaip lobisto, veikla (tai buvo privalu pagal Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.) ir suspenduotos jo, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigos, aukščiau minėtos įtariamojo pažintys nenutrūko. Taip pat jis nebuvo atleistas iš aukščiau nurodytų jo eitų pareigų – iš esmės jos tik buvo laikinai sustabdytos.
Būtina paminėti, kad iš byloje esančių duomenų – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų, įtariamųjų E. B., E. L., liudytojo T. J. parodymų galima spręsti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. M. palaikė pakankamai glaudžius ir betarpiškai artimus ryšius su A. R. (vienas į kitą kreipdavosi „tu“ arba vadindavo tiesiog vardais), per jį V. M. surado labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) galimus rėmėjus S. G. ir R. M.. Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo narys V. M., tiek ir suimtasis A. R. turėjo ne vieną bendrą pažįstamą, pvz. (duomenys neskelbtini) prezidentą S. G., UAB (duomenys neskelbtini) korporatyvinių reikalų vadovą R. M., Seimo nario padėjėją – sekretorių T. J.. Fondo vadovas E. B. gyvena kartu su minėto fondo buhaltere, įtariamąja E. L.. Beje, iš E. B. parodymų taip pat seka, kad po to, kai Seimo nariui V. M. buvo atimta Seimo nario neliečiamybė, jiedu buvo susitikę ir pokalbio metu V. M. užsiminė E. B. apie tai, kad jis vis dar įtakingas, iš ko E. B. suprato, kad jam buvo netiesiogiai grasinama, jeigu jis pateiks kam nors informaciją apie jų bendravimą.
Įvertinus tai akivaizdu, kad priešingai nei teigiama gynėjo skunde, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje ir pasinaudodamas savo pareigomis, pažintimis ir visuomeniniu statusu, A. R. neabejotinai turėtų galimybę tiesiogiai bendraudamas su jam gerai aukščiau paminėtais pažįstamais asmenimis (V. M., S. G., R. M., T. J., kitais byloje minimais asmenimis) arba per juos netiesiogiai ir su kitais asmenimis (įtariamuoju, kuriam, kaip jis pats suprato, buvo grasinama – E. B., įtariamąja E. L.), derinti su jais bendrą gynybos poziciją ir taip daryti poveikį kitiems proceso dalyviams.
Visos šios aplinkybės pagrįstai apylinkės teismui leido manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui ir švelnesnio pobūdžio procesinės prievartos priemonės, bent jau šiuo metu, nebūtų užtikrinę BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų, jų tarpe ir netrukdomo ikiteisminio tyrimo užtikrinimo, įgyvendinimo. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas nutartyje įvertino galimybę A. R. šioje proceso stadijoje taikyti švelnesnę kardomąją priemonę, ir konstatavęs, kad realiai tokios galimybės nėra, apie tai pažymėjo skundžiamoje nutartyje.
Gynėjas taip pat neteisus skunde teigdamas, kad iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų teiginių galima suprasti, jog apylinkės teismas suėmimą skyrė neatlikęs kardomosios priemonės taikymo vertinimo. Priešingai, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir reikalingų atlikti procesinių veiksmų kiekį, apylinkės teismas suėmimą A. R. skyrė ne prokuroro prašytam 3 mėnesių terminui, o 15 dienų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas visiškai teisingai skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog per šį suėmimo A. R. taikymo laikotarpį atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai leis įvertinti ir patikrinti ne tik su įtariamuoju betarpiškai susijusių bylos duomenų reikšmingumą, jų sąsajas su kita bylos medžiaga, tame tarpe ir su duomenimis, kuriuos pateikė jau nutartyje paminėti įtariamieji ar liudytojai, bet ir tolesnio pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo įtariamajam pagrįstumą ir būtinumą.
Tai, kad pagal įtarimą nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. R., galimai buvo baigta prieš 6 mėnesius, o taip pat kitiems įtariamiesiems taikytos kardomosios priemonės, suėmimo A. R. taikymo pagrindų neeliminuoja.
Teismo posėdyje gynėjas nurodė jo manymu, vieną iš ikiteisminio tyrimo trūkumų – nėra jokių S. G. ir R. M. apklausų, tačiau iš 2012-06-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad S. G. ir R. M. galimai yra išvykę į užsienį, todėl pilnai tikėtina, kad šie asmenys ikiteisminiame tyrime vis dar neapklausti.
Kitos, aukščiau neaptartos gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie A. R. inkriminuojamos veikos pobūdį, jos pabaigos momentą, apie ikiteisminio tyrimo etapus, galimybę kardomųjų priemonių tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir kt., yra neesminės, todėl jos suėmimo taikymui didesnės reikšmės neturi.
Esant tokioms aplinkybėms pripažįstama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, apylinkės teismas joje nurodė suėmimo skyrimo sąlygas ir pagrindus bei išdėstė duomenis, pagrindžiančius juos bei galimybės užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvimą, todėl paskiriant suėmimą BPK ar kitų teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Suėmimas A. R. pagrįstai paskirtas esant pagrindui, numatytam BPK 122 str. 1 d. 2 p., gynėjo skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais sutinka aukštesnės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi (nors tai nutartyje jau ir minėta), kad suėmimo terminas įtariamajam eina į pabaigą, ir prokurorui, sprendžiant klausimą dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo jam, būtina labai kruopščiai ir atsakingai įvertinti byloje esančius duomenis apie įtariamojo sveikatą, poreikį operaciniam gydymui, byloje esančius įvairių visuomenei labai gerai žinomų ir gerbiamų žmonių prašymus, kuriuose išreikštas neabejotinas pasitikėjimas A. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo A. R. gynėjo advokato Raimundo Lideikos skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.