Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. R., S. T. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Iš pateiktos santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad pareiškėjas A. A. R. ir S. R. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad A. A. R. ir S. R. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. R., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. R., akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 28). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. R., būdama santuokoje su A. A. R., įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0,0840 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,0830 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 18-19, 20-21, 22-23). Šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir palikėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš VĮ Registrų centras testamentų registro išrašo kopijos matyti, kad S. R. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (b. l. 15). Iš Šiaulių miesto 5 – ojo notaro biuro notarės S. J. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad S. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas nepriimtas, notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos (b. l. 14).

6. Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jis sutuoktinės palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

7. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. P. A. A. R. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes iš karto po palikėjos mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, leido suinteresuotam asmeniui S. T. gyventi (duomenys neskelbtini), t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. Pareiškėjo palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinės turtą fakto suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir R. R. neginčijo, suinteresuotas asmuo S. T. su pareiškimu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nustatyta, jog po sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini) nei pareiškėjas, nei palikėjo vaikai nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo, sūnus R. R. palikimo nepriėmė, byloje nėra duomenų, jog jis būtų dėl to į notarą kreipęsis ir pradėjęs paveldėjimo procedūrą. S. R. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. A. R. mirusios sutuoktinės S. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.