- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-53-135-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- T. P.
- Kategorijos
- 1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-135/2009
1.2.19.1, 2.4.6.4.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. buvo nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 6 d. apie 20.00 val., dirbdamas Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos patruliu, vykdydamas pareigas – kontroliuodamas, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir nustatęs, kad Žemaitijos –Naftininkų gatvių sankryžoje, Mažeikiuose, iš automobilio (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. B., buvo išmestas alaus butelis, t. y. pažeistas Kelių eismo taisyklių 57 punktas ir Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos patruliui P. P. (P. P.) sustabdžius minėtą automobilį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, patikrinęs dokumentus ir įtaręs, jog automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. yra neblaivus, pareikalavo iš vairuotojo 200 Lt kyšio už, tikėtina, neteisėtą neveikimą, t. y. už galimai V. B. padaryto Kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimo nuslėpimą, administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymą ir, V. B. sutikus perduoti prašomą sumą, susitarė priimti 200 Lt kyšį, nurodęs atvykti su pinigais prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios, Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) g., nes tuo metu V. B. pinigų su savimi neturėjo. Po įvykusio susitarimo, apie 21.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, prie AB SEB „Vilniaus banko“, esančio, Mažeikiuose, V. B. g. 3 T. P. ankstesnįjį susitarimą realizavo ir per tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, langą tiesiogiai priėmė iš V. B., kurio veikla buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, 200 Lt kyšį, t. y. du banknotus po 100 Lt, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde jis nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos tik tiek, kad jis 2006-07-06 iš tiesų patruliavo Mažeikių m. kartu su bendradarbiu – Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos patruliu P. P. ir vairavo tarnybinį automobilį ,, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau V. B. vairuojamo automobilio nestabdė, su juo nebendravo, jo nepažįsta ir pirmąkart pamatė tik teismo posėdžių salėje, taip pat neigia buvęs liudytojų nurodytose vietose – automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. gatvėje, prie AB „SEB Vilniaus banko“. O apie jokius pinigus apskritai nieko nežino, ką patvirtina tarnybiniuose dokumentuose esantieji įrašai apie jų judėjimo maršrutą, taip pat liudytojų A. G. ir R. N. parodymai.
Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes jo nuoseklius ir tikrąsias aplinkybes atitinkančius parodymus įvertino tik kaip jo teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo realizavimo būdą, nes, anot teismo, jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kodėl byloje apklausti kiti pareigūnai, nukentėjęs V. B., liudytojai turėtų tikslą jį apkaltinti.
Skunde apeliantas nurodo, kad su juo buvo siekta susidoroti dėl jo atsakingo pareigų vykdymo ir, kad visą tai inscenizavo buvęs jo tiesioginis viršininkas V. G., kuris teismo posėdyje neigė savo vaidmenį šioje byloje, taip pat nurodo, jog teisėja visai neatsižvelgė ir neįvertino šių T. P. nurodytų aplinkybių.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad negalima laikyti įrodymais duomenų, kurie, jo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti: rašytinio V. B. protokolo - pareiškimo apie padarytą nusikaltimą, kuris, tyrėjo K. Š. buvo ištaisytas, pastebėjus, kad trūksta datos; atgaliniu laiku nukentėjusiojo surašyto pakvitavimo apie pinigų perdavimą, kuris, anot apelianto, yra itin reikšmingas įrodymas, patvirtinantis kyšio dalyką ir leidžiantis jį identifikuoti; prokuroro M. K. surašyto daiktų apžiūros protokolo, kuris taip pat surašytas atgaliniu laiku.
Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai ir duotas leidimas V. B. atlikti papirkimą imituojančius veiksmus nebuvo sankcionuoti teisėjo pagal LR BPK 159 str. reikalavimus ir V. B. buvo įkalbėtas dalyvauti nusikaltimą imituojančioje veikloje bei nuteistąjį provokuoti jį padaryti. Todėl visi duomenys, kurie buvo gauti, kai nukentėjusysis neteisėtai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negali būti pripažinti įrodymais.
Taip pat nurodo, jog nėra jokių duomenų, išskyrus V. B. parodymus, kurie patvirtintų, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko susitarimas dėl 200 Lt kyšio priėmimo, todėl teismas negali jo kaltės pagrįsti vien tik V. B. parodymais. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi įrodymais, kurie buvo gauti neteisėtais būdais, todėl priimtas nuosprendis neatitinka bylos aplinkybių ir yra neteisėtas.
Apeliacinio teismo metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės pareigūnas savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad T. P. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 225 str. 2 d. T. P. kaltu neprisipažino, kaltę neigė ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu.
Kyšininkavimas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 225 str., yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas ar susitarimas jį priimti, 3) reikalavimas jį duoti ar provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymo. Bet kuri iš šių kyšininkavimo formų gali būti padaroma už teisėtą ir neteisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas už kyšio reikalavimą, susitarimą priimti kyšį ir kyšio priėmimą.
Kyšininkavimo nusikalstama veika gali pasireikšti reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį. T. P. buvo inkriminuotas reikalavimas duoti kyšį. Mažeikių rajono policijos viršininko A. M. 2006-07-06 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gauta informacija iš B. B. apie tai, kad viešosios policijos pareigūnai T. P. ir P. P. 2006-07-06 apie 20.30 val., dirbdami tarnybiniu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) reikalavo 200 Lt kyšio iš B. B. ir buvo susitarta dėl jo (I t. b.l.1). 2006-07-07 V. B. protokole – pareiškime taip pat nurodyta, kad 2006-07-06 Mažeikiuose, Naftininkų gatvėje, prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ tie patys pareigūnai, kad nebūtų atliktas alkotesteriu jo girtumo patikrinimas, pareikalavo iš jo 200 Lt (I t. b.l.3). 2006-07-07 V. B. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad pareigūnų automobilyje, pareigūnas, kuris sėdėjo už vairo, V. B. paprašius, kad jo girtumas nebūtų tikrinamas alkotesteriu, atsakė ,,du šimtai ir nereikia“, iš ko V. B. ir suprato, kad iš jo reikalaujama duoti kyšio. V. B. sutiko sumokėti, bet kadangi jis pinigų su savimi neturėjo, su pareigūnu buvo susitarta, kad jis juos atveš į Tirkšlių gatvę prie ,, (duomenys neskelbtini)“ (I t. b.l.16-17).V. B. toje pačioje apklausoje taip pat nurodė, kad apie tai, jog iš jo pareigūnas reikalauja 200 Lt kyšio, jis, grįžęs į savo automobilį, papasakojo kartu su juo važinėjusiems jo draugams – A. K., A. N., M. K.. Vėliau V. B. savo parodymus pakeitė ir tvirtino, kad apie tai, jog iš jo pareigūnas reikalauja kyšio savo draugams nesakė (I t. b.l.195 ). Apie tai, kad V. B. nieko nesakė apie reikalaujamą kyšį patvirtino ir liudytojai A. K. (I t. b.l.27), A. N. (I t. b.l.23), M. K. (I t. b.l.25). Apie, tai ar iš V. B. T. P. reikalavo pinigų, negirdėjo ir kartu dirbęs pareigūnas, kadangi tuo metu, kai vyko V. B. ir T. P. pokalbis, jis buvo išlipęs iš automobilio ir bendravo su savo sūnėnu M. F. (I t. b.l.55, 59), ką patvirtino ir pats M. F. (I t. b.l.33). Iš surinktų įrodymų matosi, kad apie kyšio reikalavimą girdėjo tik V. B. ir šios veikos padarymas T. P. buvo inkriminuotas remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis teigė, kad pats suprato apie kyšio reikalavimą iš pareigūno užuominos ,,du šimtai ir nereikia“ (I t. b.l.16-17, 195 II t. b.l. 53). Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Reikalavimą Dabartinės lietuvių kalbos žodynas apibrėžia kaip atkaklų, primygtinį prašymą, vertimą ką nors daryti, todėl užuominos, jei tokia ir buvo, negalima prilyginti reikalavimui.
Kyšininkavimas gali pasireikšti ir kita alternatyvia veika – pažadėjimu ar susitarimu priimti kyšį. Remiantis vien nukentėjusiojo V. B. parodymais, T. P. buvo inkriminuotas ir susitarimas priimti kyšį, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas dėl kyšio buvo, byloje nėra. Pareiškime, o vėliau ir savo parodymuose, V. B. nurodė, kad, kadangi jis su savimi neturėjo 200 Lt, su pareigūnu T. P. susitarė, kad juos atveš į Tirkšlių gatvę prie ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau ten nuvykus apie 21.00 val. jis pareigūno nerado ir ieškojo jo važinėdamas po miestą (I t. b.l.16-17, 195, II t. b.l.53). Susitarimas yra suprantamas kaip santykių nustatymas, veiksmų suderinimas. Todėl ši sąvoka suponuoja abiejų nusikalstamą veiką darančių asmenų ryšius, jų suderintą valią atliekant tam tikras veikas. Tačiau faktinės bylos aplinkybės, kad V. B. nerado ir nesulaukė sutartoje vietoje prie ,, (duomenys neskelbtini)“ T. P., kad galėtų jam perduoti pinigus, skirtus kyšiui, susitarimo buvimą priimti kyšį atmeta.
Kyšio priėmimas yra laikomas baigtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima bent dalį duodamo kyšio. T. P. buvo inkriminuotas ir kyšio priėmimas iš V. B., neįvertinus aplinkybių, kad 200 Lt, skirti kyšiui, buvo įmesti pro tarnybinio automobilio langą į automobilio salono vidų. Šias aplinkybes nurodė V. B. (I t. b.l.16-17, II t. b.l.53) ir pareigūnas P. P., buvęs kartu tuo momentu su T. P. automobilyje, kuris pirminiuose savo parodymuose teigė, kad matė, kaip V. B. įmetė pinigus į automobilį (I t. b.l.56), vėliau keitė parodymus ir teigė, kad, kada buvo įmesti pinigai į automobilį, nematė (I t. b.l.59, II t. b.l.55 ). Pažymėtina, kad vien kyšio davimo (palikimo, perdavimo, atsiuntimo ir pan.) nepakanka, kad kyšis būtu laikomas priimtu. Tam būtina, jog faktinės bylos aplinkybės liudytų, kad asmuo išreiškė tam tikrą valią tą kyšį priimti ir priėmė. Kai kyšio priėmimo faktas nėra toks akivaizdus, kyšio priėmimas turėtų būti baigta nusikalstama veika, kai kaltininkui atsiranda galimybė disponuoti kyšiu. Tačiau teismas nenustatė T. P. veikoje tokių faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios šios kategorijos bylų įrodinėjimo procese. Byloje surinkti įrodymai liudija apie tai, kad pinigai – du banknotai po 100 Lt (Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo skirti kyšiui, ir dar vienas 50 Lt banknotas buvo rasti degalinės ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje (I t. b.l.7-12), o ne pas T. P. ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ten juos būtų išmetęs T. P.. Kyšio dalyko – pinigų suradimas ne pas T. P. paneigia jam inkriminuoto kyšio priėmimo nusikalstamą veiką.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai ir kiti surinkti įrodymai nepatvirtina kaltinimo teiginių, kad T. P. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apkaltinamasis nuosprendis pagrinde grindžiamas nukentėjusiojo V. B. parodymais, kurio kai kurie poelgiai (važinėjimas po miestą ieškant T. P., kad būtų perduoti kyšiui skirti pinigai, pinigų įmetimas į automobilio saloną pro atvirą langą) pagrįstai leidžia daryti išvadas, kad faktinių įvykių eiga šiuo atveju buvo vykdoma kaltinimo naudai. Tą patvirtina ir pinigų, skirtų kyšiui, perdavimo V. B. bei procesinių dokumentų įforminimo nurodytos nukentėjusiojo V. B., liudytojų V. G., M. J. skirtingos aplinkybės.
Kolegija pripažįsta, kad operatyviniai pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama fiksuoti nusikaltimo įvykio faktą, bei jį įtvirtinti įrodymais, buvo neprofesionalūs, kai kuriais atvejais pažeidžiantys galiojančias instrukcijas ir juos reglamentuojančius teisės aktus.
Asmens, veikiančio pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, veiksmai prilyginami valstybės pareigūnų veiklai, nes jais siekiama išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis, todėl būtina laikytis įstatymu reglamentuotos tokių veiksmų atlikimo tvarkos. Šiuo metu nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelio (NVIEM) teisinis reguliavimas įtvirtintas LR BPK 159 str. ir Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-965 redakcija). LAT ne vienoje kasacinėje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-137/2003, Nr. 2K-178/2003 ir k.t.) yra pareiškęs nuomonę dėl NVIEM ribų. Teismas yra pabrėžęs, kad NVIEM yra sankcionuoti, nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais draudžiama kurstyti ir provokuoti atlikti nusikalstamą veiką. Sankcionuodami nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, pareigūnai patikrina, ar yra pagrindas operatyviniam tyrimui atlikti ir ar yra faktai, pagrindžiantys reikalavimą panaudoti nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį. Viso to šiuo atveju nebuvo padaryta.
V. B. pranešimas policijos komisariatui apie reikalavimą duoti kyšį buvo pagrindas taikyti nusikalstamą veiką imituojantį modelį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad V. B. pinigų perdavimas T. P. buvo parengtas ir sankcionuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir jo vykdymo metu surinkti duomenys neturi įrodomosios galios BPK 20 str. prasme, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Prieštaringi nukentėjusiojo V. B., Mažeikių r. PKVPVTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko V. G., Mažeikių r. PK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo grupės tyrėjo M. J. parodymai apie pinigų, skirtų kyšio davimui nukentėjusiam perdavimo ir procesinių dokumentų surašymo aplinkybes leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo nesilaikyta nusikalstamą veiką imituojančio elgesio veiksmų vykdymo įstatyminio reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai, negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį įrodymais, gautais pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus – daiktų apžiūros protokolu (I t. b.l. 4-5), pinigų paėmimo pakvitavimu (I t. b.l.6), degalinėje rastų piniginių kupiūrų foto lentelėmis (I t. b.l. 10-12).
Tokiu būdu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis buvo priimtas atsižvelgiant iš esmės tik į nukentėjusiojo V. B. parodymus, kurių nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esamus įrodymus bei procesinių normų pažeidimus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių T. P. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Priešingai, kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kad T. P. reikalavo, susitarė ir priėmė 200 litų kyšį iš V. B..
Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismo teisėja, nagrinėdama bylą, buvo šališka ir neobjektyvi. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų liudyti asmeninį teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Byla buvo išnagrinėta viešame teismo posėdyje, kur visi proceso dalyviai turėjo lygias teises, kurias teisėja išaiškino, nuteistasis ir jo gynėjas procese buvo aktyvus, reiškė savo nuomonę, teikė įrodymus, jų procesinės teisės nebuvo varžomos. Įstatymas teisėjui suteikia teisę vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BK 20 str. 5 d.). Tai, kad teisėjos vertinimas nesutapo su apelianto nuomone, negali būti laikoma teismo šališkumu.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad su T. P. buvo siekta susidoroti dėl jo atsakingo pareigų vykdymo ir, kad visą tai inscenizavo buvęs jo tiesioginis viršininkas V. G.. Nors V. G. kai kurie parodymai prieštaringi, tačiau tai neįrodo fakto, kad jis siekė susidoroti su T. P.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ir pats T. P. yra nurodęs, kad tiesiogiai jokių priekaištų dėl darbo iš V. G. nėra girdėjęs ir teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.
Teisėjų kolegija, ištyrusi visus pateiktus byloje įrodymus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl neįrodyto T. P. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 metų sausio 17 dienos nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: T. P. pagal LR BK 225 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.