Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. neteisėtai siuntėsi labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent:

jis 2015-01-21 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), užsisakė teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje interneto svetainėje iš Jungtinės Karalystės labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais LR Sveikatos apsaugos ministro 2014-02-21 įsakymu Nr. V-267), tai yra - 5,418 g sintetinio kanabinoido – 5F-AKB48 (N-((3s,5s,7s)-adamantan–1–il))–1–5-fluoropentil)–1H–indazol–3–karboksamido) miltelių, kuriuose buvo 4,8789 g (90,05 %) gryno 5F-AKB48 (skaičiuojant bazės pavidalu), nurodydamas šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti paštu jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ši psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. RN169626256GB ir tokiu būdu jis neteisėtai siuntėsi šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra - Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai 2015-01-27 ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Taip pat R. A., išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent:

jis 2015-01-21 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), užsisakė teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytoje interneto svetainėje iš Jungtinės Karalystės labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, padarytas LR Sveikatos apsaugos ministro 2014-02-21 įsakymu Nr. V-267), tai yra – 5,418 g sintetinio kanabinoido – 5F-AKB48 (N-((3s,5s,7s)-adamantan–1–il))–1–5-fluoropentil)–1H–indazol–3–karboksamido) miltelių, kuriuose buvo 4,8789 g (90,05 %) gryno 5F-AKB48 (skaičiuojant bazės pavidalu), nurodydamas šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos atsiųsti paštu jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, ši psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų ir buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. RN169626256GB ir tokiu būdu, 2015-01-27, neteisėtai, išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno (siuntėsi) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tai yra - Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 9, kai tuo metu ši siunta su psichotropine medžiaga patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis R. A. neteisėtai siuntė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir siuntė šias psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Jis, pateikęs užsakymą internete ir jį apmokėjęs, neteisėtai paštu siuntė psichotropinę medžiagą 4,8789 g (90,05%) grynojo sintetinio kanabinoido – 5-F-AKB48, kuri identifikuota ir jos kiekis nustatytas byloje esančiomis specialisto išvadomis. Pašto siunta su psichotropine medžiaga buvo išsiųsta jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Šiais nusikalstamais veiksmais R. A. idealiąja sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną (kasacinė nutartis Nr. 2K-71/2010). Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. p R. A. nurodė, įtaręs, kad užsisakė neleistiną Lietuvos Respublikoje medžiagą ir ji jam bus siunčiama paštu. Aplinkybę, kad R. A. suprato, jog pašto siuntoje jo gyvenamosios vietos adresu bus gabenamas uždraustas daiktas, neturint leidimo, ir tos medžiagos kiekis yra labai didelis, teismas nustato tiek jo parodymų apie jam inkriminuotos pašto siuntos užsakymo, siuntimo ir gavimo aplinkybes, tiek kitų byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su R. A. vykdyta medžiagos, turinčios atitinkamą poveikį, paieška bei ankstesnėmis jo vykdytomis atsisiuntimo operacijomis pagrindu. Teismų praktikoje, nustatant asmens suvokimą, kad siunčiama medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, jos kiekių suvokimą, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos ši medžiaga priskiriama prie narkotinių ar psichotropinių, įstatymus ar poįstatyminius aktus, reglamentuojančius jos kiekių nustatymą, pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-72/2007). R. A. nurodė, kad iš kitų jo atsisiųstų mažesnių kiekių medžiagos jis pasidarė vartojimui tabako, kurį rūkė dvi savaites, todėl spręstina, kad, užsisakęs sąlyginai nedidelį kiekį (tačiau žymiai didesnį kiekį, nei ankstesniais kartais) medžiagos, jis suvokė ir didesnį savo nusikalstamos veikos mastą. Teismų praktikoje nereikalaujama, kad asmeniui būtų tiksliai žinomas jo disponuojamos medžiagos kiekio įvertinimas.

Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo be kontrabandos padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Neteisėtas labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną R. A. atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, sutaptį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, I sąrašo (2013 06 10 įsakymo Nr. V-602 redakcija) sintetinių kanabinoidų grupės 1-ąjame pogrupyje 4,8789 g (90,05%) grynojo sintetinio kanabinoido – 5-F-AKB48158 kiekis viršija labai didelio kiekio apibrėžimą, todėl R. A. nusikalstami veiksmai dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos siuntimo atitinka BK 260 str. 3 d.

Teismas, skirdamas bausmę R. A., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojos - Globos ir įvaikinimo poskyrio vedėjos G. Z. 2015-07-03 raštu Nr.A732-5186/15(2.13.2.45-AD15 (b.l. 194-204) pateiktos informacijos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-05-30 įsakymu Nr.A30-1344 R. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa, vaiko rūpintoju buvo paskirti Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-26 sprendimu R. A. buvo atskirtas nuo motinos N. A., tėvui R. A. laikinai apribota valdžia, R. A. nustatyta nuolatinė rūpyba Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“. R. A. iki nuolatinės globos paskyrimo gyveno su motina, vykti į vaikų globos namus atsisakė, motina atsisakė vykdyti 2011-07-26 teismo sprendimą, neįsileido atitinkamų pareigūnų, vykdančių teismo sprendimą, į namus, trukdė paimti R. A. bei jo brolį iš šeimos. Priverstinai vaikai buvo paimti 2012-03-06, tačiau trumpai pagyvenę vaikų globos namuose, jie vėl sugrįžo į namus pas motiną. Mėginimai susigrąžinti R. A. į vaikų globos namus buvo nesėkmingi.

Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ direktorės A. S. 2015-06-23 raštu Nr.G-203 (b.l.156-193) pateikta informacija patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nurodytos aplinkybės bei nurodyta, kad R. A. motinai N. A. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga su emocijų ir valios defektu, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat negali tinkamai suprasti ir atlikti motinos pareigų. Mėginimai apgyvendinti R. A. įstaigoje buvo nesėkmingi, lankantis jo gyvenamojoje vietoje pas motiną, pastaroji visaip siekdavo sutrukdyti specialistų susitikimą su vaiku, susitikus, šis nuolat būdavo randamas, laiką leidžiantis prie kompiuterio, atrodė silpnos sveikatos, išblyškęs, sulysęs, pavargęs, visą laiką neprisižiūrėjęs ir netvarkingas, turintis priklausomybę nuo kompiuterio, nuo vaikystės apleistas, nors nori atrodyti drąsus ir savimi pasitikintis.

Kaltinamasis R. A. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas - vieną sunkią ir vieną labai sunkią, veikdamas tiesiogine tyčia, veikos padarytos idealiosios sutapties sąlygomis. Jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas nurodė, kad nedirba, ieškosi darbo, nevedęs, gyvena su motina, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėje nėra, į gydytojų specialistų įskaitas neįrašytas (b.l. 88-97). Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis, duodamas nuoširdžius ir išsamius parodymus apie savo veiksmus tiek jam pareikšto kaltinimo apimtyje, tiek ir apie kitus analogiškus veiksmus, dėl kurių kaltinimas jam nebuvo pareikštas, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti nusikalstamas veikas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Pažymėtina, kad BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamajam R. A. už jam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymą numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarytos, kai kaltinamajam R. A. buvo sukakę aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai.

Remiantis Vilniaus savivaldybės administracijos ir Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ teismui pateikta medžiaga apie R. A. asmenybę, augimo, ugdymo sąlygas ir šeiminę situaciją, vertintina, kad kaltinamojo R. A., iki pilnametystės augusio su psichinę negalią turinčia motina N. A., kuri ne tik pati nesugebėjo atlikti motinos pareigų, bet ir dėl savo psichinės sveikatos neleido vaiko priežiūra bei ugdymu užsiimti specialistams, socialinė branda prilygsta nepilnamečiui, jis yra socialiai apleistas. Darytina išvada, kad kaltinamajam R. A. bausmės tikslai būtų pasiekti, taikant nepilnamečiams taikomas įstatymo nuostatas. LR BK 81 str. 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, nusprendžia, kad kaltinamasis, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį, tokiam asmeniui leidžiama taikyti BK 90-94 straipsnių nuostatas, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Iš normos turinio matyti, kad klausimas apie asmens, padariusio nusikalstamą veiką, socialinę brandą išsprendimas pirmiausia susiejamas su paties teismo teise tai nustatyti, atsižvelgiant į paties kaltininko fizines ir psichinio išsivystymo ypatybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes ir tik prireikus į specialisto paaiškinimus ar išvadą.

Teismo vertinimu, tokios išvados padarymui šiuo atveju specialios žinios nereikalingos, kadangi, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus, byloje esančius objektyvius R. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, duomenis apie jo ugdymo sąlygas, jo duotus parodymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad R. A. socialinė branda nusikalstamų veikų padarymo metu nevisiškai atitiko jo biologinį amžių. Todėl yra pagrindas jam taikyti baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas nepilnamečiams skirtas lengvatas.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nusikalstamas veikas darė, nevisiškai suvokdamas tokių veikų pobūdį, tiesiog norėdamas tokiu būdu gauti medžiagų atsipalaidavimui. Apie nepakankamą savo nusikalstamo elgesio, gręsiančios atsakomybės ir neigiamų pasekmių sau pačiam suvokimą byloja ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog nenorėjo išeiti iš namų, daug laiko praleisdavo prie kompiuterio, norėjo tokiu būdu pailsėti, nors baudžiamasis įstatymas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą numato itin griežtą atsakomybę. Byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika buvo nuteistojo pragyvenimo ar pasipelnymo šaltinis - ji yra atsitiktinio pobūdžio ir padaryta iš lengvabūdiškumo.

Nors R. A. būtų paskirta ir minimali, tačiau reali LR BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, tai, teismo vertinimu, sukeltų neigiamų pasekmių - paveiktų kaltinamojo besiformuojančius teigiamus socialinius ryšius (jis netektų galimybės baigti mokslą, įgyti planuojamą specialybę, be to, jis, gyvendamas su motina, kuri dėl psichinės sveikatos negali normaliai orientuotis socialinėje aplinkoje, padeda jai ir su jais kartu gyvenančiam nepilnamečiui broliui R. A., gim. 2000-06-11).

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, laisvės atėmimas, lygus pusei straipsnių sankcijose numatytos bausmės rūšies minimalios ribos, kaltinamajam turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti R. A. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

LR BK 92 straipsnyje nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ypatumai nepilnamečiams: bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo kategorijos; galutinė subendrinta bausmė už tyčinius nusikaltimus negali būti didesnė kaip penkeri metai laisvės atėmimo; atidedant bausmės vykdymą, skiriama ne baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimai, bet auklėjamojo poveikio priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį skirdamas tam, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančių asmenų ar neįgaliųjų ir pan.). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Idealiąja sutaptimi padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, skiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemones, ribojančias nuteistojo elgesį ir kartu turinčias auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Tokios poveikio priemonės bus pakankamai efektyvios, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. A., pritaikius LR BK 81 str. nuostatas, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios pusę minimalios straipsnių sankcijose numatytos šios bausmės dydžio. Paskirtosios bausmės subendrintos tarpusavyje BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. pagrindu. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas LR BK 92 str. pagrindu atidėtinas, pritaikant jam LR BK 82 str. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą - LR BK 87 str. 1d., 2 d. 1p., 3 d. 5 p. pagrindu įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose ir be bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

LR BPK 93 str. tvarka išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės bylai, klausimas:

1 vokas su viduje esančiais 2 plastiko maišeliais;1 vokas su viduje esančia psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu (milteliais) - 4,9378 g. (4,4464 g gryno 5-F-AKB48) ;1 vokas su viduje esančiais daiktais: siuntos vokas ir užspaudžiamas nepermatomas juodos spalvos maišelis, - saugomi Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b.l. 83-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., ir, pasivadovavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str., nubausti laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. ir, pasivadovavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str., nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Bausmes subendrinti tarpusavyje BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, pritaikant jam LR BK 82 str. 5 p. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą - LR BK 87 str. 1d., 2 d. 1p., 3 d. 5 p. pagrindu įpareigojimą šešis mėnesius būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 21 val. iki 8 val., ir be bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

1 voką su viduje esančiais 2 plastiko maišeliais;1 voką su viduje esančia psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu (milteliais) - 4,9378 g. (4,4464 g gryno 5-F-AKB48) ;1 voką su viduje esančiais daiktais: siuntos voku ir užspaudžiamu nepermatomu juodos spalvos maišeliu,

saugomus Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b.l. 83-87), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.