- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-22
- Bylos Nr.
- A-143-1374-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- F. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. (F. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas F. A. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 5), kurį patikslino (b. l. 125 – 127), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (dabar – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (toliau – ir atsakovas) viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 10-TE-189 pažeidžia jo konstitucinę teisę į tinkamas darbo sąlygas bei teisę į darbą, ir panaikinti šio įsakymo 1.1, 2 punktus.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje dėl jo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00033-08, jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-189 nušalino jį nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro 2008 m. gruodžio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nurodė, kad Konstitucija garantuoja teisę į tinkamas darbo sąlygas (48 str. 1 d.). Lietuvos Respublikoje yra pripažįstama lygi visų asmenų teisė į darbą (darbinis teisnumas ir veiksnumas), teisė į tinkamas darbo sąlygas, o valstybė yra įsipareigojusi veiksmingai ginti šią asmenų teisę. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 10-TE-189 ta apimtimi, kuria jis yra nušalinamas nuo tarnybos ir nurodoma nemokėti jam darbo užmokesčio, tiesiogiai veikia jo teisę į darbą (ir iš jos kylančias kitas šios teisės sudėtines dalis: teisę į karjerą, saviraišką, uždarbį ir kt.) ir pažeidžia proporcingumo principą. Pareiškėjas rėmėsi Darbo kodekso (toliau – DK) 13 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. ratifikuotos Europos socialinės chartijos 1 straipsniu, Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 7 dalimi, 28 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo bei panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13, 17 punktais. Teigė, jog Tvarka apribojo ir tiksliau apibrėžė atvejus, kada vidaus reikalų įstaigos vadovas gali nušalinti pavaldų pareigūną. Šiuo atveju būtina įvertinti skundžiamo akto atitikimą ne tik Statuto normoms, bet ir Tvarkai, nustatančiai įstatymo suteiktų teisių ir pareigų įgyvendinimo taisykles. Pažymėjo, kad Statuto 28 straipsnio 3 dalis taip pat nustato nušalinimą Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Tvarkos 10 punkte nurodyta, kad jei dėl pareigūno veiksmų jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tarnybinis patikrinimas yra pradedamas ir sustabdomas. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas tik BPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras nesiėmė priemonių nušalinti jį nuo tarnybos BPK nustatyta tvarka. Tarnybinio patikrinimo metu jam pareikšti įtarimai galbūt pažeidus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko nurodymą ir tai, jog jo tarnybinis pažymėjimas buvo vienos dienos pasibaigusio galiojimo, nėra sietini su pareigūno vardo pažeminimu. Pagal Tvarkos 13 punktą, vidaus reikalų įstaigos vadovas gali nušalinti pavaldų pareigūną tuo atveju, jei tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą. Teigė, jog netrukdė atlikti tarnybinį patikrinimą, priešingai – tą pačią dieną pateikė paaiškinimus, be to, neturėjo jokių galimybių daryti įtaką atliekamam tarnybiniam patikrinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 11 – 12, 129 – 130) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, įžvelgdamas Tvarkos 13 punkto nuostatose įvardintus nusikaltimo ir pareigūno vardo pažeminimo požymius, siekdamas išvengti galimos įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui ir Tvarkos 2 punkte įvardintų tikslų (sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos), priėmė sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Sprendimas nušalinti nuo pareigų yra diskrecinė vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, teisė, ir jis, įvertinęs turimą informaciją, gali savo nuožiūra ją realizuoti. Teigė, jog pateikta pirminė informacija Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2008 m. balandžio 16 d. rašte Nr. 38-S-713 apie galimą pareiškėjo kyšininkavimo faktą suteikė pagrindą taikyti Tvarkos 13 punkto nuostatas. Atsakovas nurodė, kad, siekiant priimti sprendimą dėl pareigūno vardo diskreditavimo kaip savarankiško atsakomybės ir atleidimo pagrindo atribojimo nuo kitų atsakomybės formų, būtina susipažinti su visa esama ikiteisminio tyrimo medžiaga, joje esančiais parodymais bei kitomis bylos aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma nulėmė nušalinimo terminą ir tarnybinio patikrinimo sustabdymą. 2008 m. gegužės 19 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-134A ir konstatuoti pareiškėjo padaryti pažeidimai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 137 – 140) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10-TE-189 „Dėl viršilos F. A. ir vyresniojo policininko D. K. nušalinimo nuo pareigų“ dalies (1.1 ir 2 p.), kuria nuspręsta nušalinti pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui (nuo 2008 m. balandžio 17 d.) ir nemokėti jam darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinėje vyresniuoju patruliu. Pagal Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-1538) 2 straipsnio 4 dalį ir 4 straipsnį, pareiškėjas yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis Statutas. 2008 m. balandžio 14 d. dėl pareiškėjo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00033-08 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį; 2008 m. balandžio 15 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis, būdamas valstybės tarnautojas, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu valstybės tarnautoju, savo naudai reikalavo ir provokavo duoti kyšį bei priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. įtariama, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnyje; 2008 m. balandžio 16 d. pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Apie tai Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos 2008 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 38-S-713 buvo pranešta įstaigai, kurioje dirba pareiškėjas, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nėra nušalintas nuo pareigų. Atsakovas 2008 m. balandžio 17 d. pranešė pareiškėjui, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo (nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnyje, padarymo, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko ir Viešosios policijos Apsaugos tarnybos viršininko 2008 m. vasario 13 d. nurodymo Nr. 120-N-13/10-N-10 pažeidimo – didesnės negu nustatyta grynųjų asmeninių pinigų sumos patruliavimo metu turėjimo, tikrintojams nebegaliojančio savo tarnybinio pažymėjimo LP Nr. 101764 pateikimo). Atsakovas ginčijamu 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-189 nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui nuo 2008 m. balandžio 17 d. Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 34 straipsnio 1 dalimi, Statuto 28 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos 10, 13 punktais. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, jog atsakovas, gavęs pranešimą apie pareiškėjo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, privalėjo pradėti ir tarnybinį patikrinimą, ir atsakovas nurodytus veiksmus atliko. Atliekant tarnybinį patikrinimą, atsakovas, vadovaudamasis Statuto 28 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę nušalinti pareiškėją nuo pareigų, nors pareiškėjas ir nebuvo nušalintas BPK nustatyta tvarka pagal 28 straipsnio 3 dalį. Nušalinimas nuo pareigų abiem nurodytais atvejais neturi būti pagal įstatymą derinamas, tai yra savarankiški nušalinimo pagrindai, kuriuos turi teisę taikyti skirtingi subjektai, atsižvelgdami į visas aplinkybes, taip pat ir į tai, ar yra priimtas kito subjekto sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų. Tvarkos 13 punkte yra nustatytas pavyzdinis sąrašas svarbių priežasčių, kurioms esant pareigūnas turėtų būti nušalinamas nuo pareigų. Atsakovas nagrinėjamu atveju atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas laikantis Tvarkos 10 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. gavus informaciją apie galbūt padarytą nusikaltimą bei dėl kitų pažeidimų, kuriuos tirti galėjo pats atsakovas. Įtarimas, kad pareigūnas padarė nusikaltimą, suprantamas taip pat kaip pareigūno vardo pažeminimas. Todėl atsakovas, vadovaudamasis nurodytais pagrindais, turėjo teisę nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Teismas taip pat pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą galima būtų nušalinti pareigūną nuo pareigų ir esant kitoms priežastims, kurias tiesioginis vadovas pripažintų svarbiomis, nes Tvarkos 13 punkte nustatytas sąrašas nėra baigtinis. Be to, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 10-TE-299 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – už Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko ir Viešosios policijos Apsaugos tarnybos viršininko 2008 m. vasario 13 d. nurodymo Nr. 120-N-13/10-N-10, ribojančio grynųjų pinigų kiekį patruliavimo metu, 1 punkte ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-420 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinio pažymėjimo išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiu taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punkte nustatytų reikalavimų nevykdymą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, turėjo jį iš karto sustabdyti, neturi reikšmės šiai bylai išspręsti. Kadangi pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų Statuto ir Tvarkos numatytu pagrindu bei tvarka, daryti išvadą, jog įsakymas yra neteisėtas, nėra pagrindo. Be to, atsakovo veiksmai dėl tyrimo sustabdymo 2008 m. gegužės 16 d. dėl galbūt padaryto nusikaltimo, yra teisėti, nes būtent tuo metu buvo baigtas tyrimas dėl kitų pažeidimų, nurodyti veiksmai atitinka Tvarkos numatytą procedūrą. Taigi pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas teisėtai ir pagrįstai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.), o skundžiamas įsakymas paliekamas nepakeistas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 144 – 146) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą ir patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju aktuali Statuto 28 straipsnio 2 dalis tiksliai nenustato sąlygų, kurioms esant pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, todėl ją būtina aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į teisės principus ir į šios normos paskirtį bei tikslą. Statuto 28 straipsnio 2 dalies taikymas yra reglamentuotas Tvarkos 13 punkte. Pažymi, jog teismas grubiai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją, nes baudžiamojo proceso veiksmą – pareikštus įtarimus – nepagrįstai įvertino kaip pareigūno vardo pažeminimą. Jam pareikšti įtarimai šiuo metu yra panaikinti. Kaip pareigūno vardo pažeminimas gali būti traktuojama tik pati nusikalstama veika, kuri yra ikiteisminio tyrimo (o esant reikalui ir baudžiamojo proceso teisme) dalykas. Vadovaujantis Tvarkos 10 punktu, tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turėjo būti pradėtas ir sustabdytas, o dėl kitų pažeidimų, kuriais buvo kaltinamas, turėjo būti atribotas ir tęsiamas. Teismas turėjo įvertinti, ar pažeidimai, dėl kurių tarnybinis patikrinimas turėjo būti tęsiamas, sudaro Tvarkos 13 punkte numatytų ypatingų atvejų, kuriais galima nušalinti pareigūną, sudėtį. Tarnybinio patikrinimo metu pateikė pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo supaprastinta tvarka (Tvarkos 7 p.). Atsakovas, nušalindamas jį nuo tarnybos įprasto tarnybinio patikrinimo metu, atlikdamas tarnybinį patikrinimą dėl nusižengimų, kurių jis neginčijo ir kurie nesudaro Tvarkos 13 punkte numatytų nušalinimo pagrindų, viršijo kompetenciją, pažeidė jo Konstitucinę teisę į darbą ir iš šios teisės kylančias kitas teises. Pabrėžia, kad atsakovo argumentai dėl nušalinimo yra susiję su tariamu kyšio paėmimo faktu, o tai akivaizdžiai yra baudžiamojo proceso dalykas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas joks kitas liudytojas, išskyrus netiesioginį vadovą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pasirinkta priemonė – nušalinimas nuo tarnybos – yra neadekvati ir negali būti pripažinta teisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150 – 151) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjo argumentas, kad nušalinimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu atveju bet koks įstatymo nustatytas veiksmas asmens atžvilgiu jau būtų laikomas kaltės preziumavimu ir pažeistų nekaltumo prezumpciją.
2. Pareiškėjas nepagrįstai Tvarkos 6 punkto nuostatą supranta kaip vienu kartu atliekamą veiksmą. Laikėsi Tvarkos 6 punkto nuostatos, nes tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, jo dalis buvo sustabdyta, atribotas dėl kitos dalies ir vėliau pabaigtas tarnybinio patikrinimo išvada bei įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kurio pareiškėjas neginčijo.
3. 2008 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 10-TE-189 1.2 punktą reikia vertinti sistemiškai, t. y. įvertinti jo priėmimo datą, tikslą bei bendrą turinį. Šis įsakymas priimtas 2008 m. balandžio 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos raštas. Akivaizdu, kad 1.2 punktu yra nustatoma nemokėti darbo užmokesčio tik tuo laikotarpiu, kol bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo nušalinimo pabaigos ir nušalinimo pagrįstumo, o grąžinus jį į pareigas bus išspręstas ir užmokesčio išmokėjimo klausimas. Šie klausimai buvo išspręsti. 2008 m. gegužės 19 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-134A 7 punkte siūloma nemokėti pareiškėjui už nušalinimo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. gegužės 19 d., o 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 10-TE-251 2 punkte jau išsprendžiamas ir mokėjimo klausimas. Pastarojo įsakymo pareiškėjas neskundė. Yra praleistas šio įsakymo apskundimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl šioje byloje turi būti pateiktas Statuto (skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusi 2007-05-15 įstatymo Nr. X-1127 redakcija) 28 straipsnio nuostatų, specialiai skirtų reglamentuoti teisinius santykius dėl pareigūno nušalinimo nuo pareigų, aiškinimas šiai administracinei bylai aktualiais aspektais.
Pagal Statuto 28 straipsnio 2 dalį, tarnybinio patikrinimo metu pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Iš šios teisės normos matyti, kad joje nurodyti pati teisė nušalinti pareigūną nuo pareigų, šios teisės specialusis subjektas bei jos naudojimosi laike apribojimas. Pagal bylos duomenis, kurių ginčo šalys nekvestionuoja, skundžiamas atsakovo įsakymas buvo priimtas Statuto 28 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu tinkamo subjekto, pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų tęsėsi trumpiau negu 3 mėnesiai. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus tik klausimas dėl teisės nušalinti pareigūną nuo pareigų sąsajos su tarnybinio patikrinimo atlikimu.
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo institutas yra numatytas Statuto 26 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią tarnybinio patikrinimo skyrimas yra siejamas su duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą gavimu. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Todėl nagrinėjamoje byloje taip pat yra būtina vadovautis Tvarkos nuostatomis, nustatančiomis tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindus bei reglamentuojančiomis teisę nušalinti pareigūną nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, t. y. Tvarkos 6 ir 13 punktų nuostatomis. Kolegija pažymi, jog atsakovo 2008 m. balandžio 16 d. gauta oficiali informacija apie pareiškėjui pateiktus įtarimus dėl nusikaltimo padarymo Statuto 26 straipsnio 6 dalies bei Tvarkos 6 punkto taikymo požiūriu buvo pakankamas pagrindas pradėti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą. Tai padarius atsakovui (atsakovo vadovui) atsirado teisė spręsti klausimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Tokia atsakovo vadovo teisė – diskrecija taikyti ar netaikyti nušalinimo nuo pareigų institutą - detaliau reglamentuota Tvarkos 13 punkte, pagal kurį pareigūno (pareiškėjo) nušalinimas nuo pareigų yra galimas esant svarbioms priežastims (kai tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.). Nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad paminėtos informacijos apie pareiškėjo tariamai padarytą nusikaltimą gavimas buvo pakankamas pagrindas ir pareiškėjo nušalinimui nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Pažymėtina, kad Tvarkos 13 punkto nuostatos dėl galimų nušalinimo nuo pareigų priežasčių pareigūno statuso apsaugos požiūriu nesikerta su Statuto 28 straipsnio 2 dalimi, kurioje vadovo teisė taikyti nušalinimo nuo pareigų institutą palikta visiškai vadovo diskrecijai.
Pasisakydama dėl pareiškėjo atžvilgiu atliktų tarnybinio ir ikiteisminio tyrimų objektų tarpusavio sąsajos, kolegija pažymi, kad šis klausimas yra sureglamentuotas Tvarkos 10 punkte, kuriame yra nustatyti tokio atskyrimo pagrindai ir elgesio modelis tais atvejais, kai vykdomas ikiteisminis tyrimas netrukdo tęsti pradėtą tarnybinį patikrinimą. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovas laikėsi Tvarkos 10 punkto nustatyto elgesio modelio bei tęsė tarnybinį patikrinimą ir tuo pačiu pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų iki 2008 m. gegužės 19 d., t. y. iki tol, kai buvo baigtas pareiškėjo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir atsakovo 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu jis buvo grąžintas į pareigas nuo 2008 m. gegužės 20 d. (b. l. 15). Todėl konstatuotina, kad nurodyti atsakovo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais arba nepagrįstais nei Statuto 28 straipsnio, nei Tvarkos 10 ir 13 punktų taikymo prasme.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.