Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugpjūčio 5 d.

Panevėžys

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusio, teisto, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, 11 klasių išsilavinimo, įtariamo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 147 str. 2 d., gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, bei susipažinęs su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. įtariamas tuo, kad nuo 2013 metų kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. J., D. S., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, bendrais veiksmais, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį bei iš anksto susitarusi su jais daryti labai sunkų nusikaltimą - verbuoti, gabenti, įgyti, pirkti ir parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje, o būtent: 2013 metų kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudoję nukentėjusiųjų A. E., T. A. ir V. K. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojant apgaulę - nenurodant tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadant legalų ir gerai apmokamą darbą fabrike, tiesiogiai įkalbinėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į Vokietiją. Po to 2013-03-24 d., apie 21.30 val., D. S. ir G. J. nuvykus į Kėdainių miestą, kur degalinėje, esančioje Vilainiuose, paėmė nukentėjusiuosius A. E., T. A. ir V. K. ir juos tą pačią atgabeno į Kupiškio rajoną bei apgyvendino prieš tai susitaręs su A. V.. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi turint tikslą juos išgabenti į Vokietiją ir parduoti bei ten juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui, kuomet 2013-03-25 d., 15.00 val., juos surado bei išlaisvino Panevėžio apskrities VPK ONTB pareigūnai, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str., įtariamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. kovo 25 d., 15.15 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi A. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuris skundžiama to paties teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Gynėjas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo pagrindo. Skunde minimas Aukščiausio T. S. nutarimas „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą", kuriame nurodyta, kad „suėmimas gali būti taiko­mas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tada, kai įta­riamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 da­lyje, padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali pa­daryti vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus“. Teisinas nutartyje tokių duomenų nenurodė ir tokių duomenų byloje nėra. Nors A. J. praeityje ir yra teistas, tačiau už visai kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpas, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Aplinkybė, kad jis buvo teistas, gynėjo manymu, gali turėti įtakos sprendžiant apie šio pagrindo buvimą, bet remiantis vien šiais faktais, pagrindo taikyti griežčiausią kardomąją priemonę buvimas negali būti konstatuotas. Skunde nurodoma, kad pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus galima ir švelnesnėmis, viena ar dviem, tarpusavyje suderintomis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios taikomos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra BPK 121 str. 2 d.,122 str. 7, 8 d. nurodytos sąlygos ir bent vienas BPK 122 str. 1 d. nurodytas pagrindas. Skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarties, kuria A. J. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas dviems mėnesiams, grindžiama suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., o taip pat suėmimo sąlygos, numatytos BPK 121 str. 2 d., ir 122 str. 7 d. nebuvimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam A. J. pratęsta pagrįstai, esant įstatymo numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, slapto sekimo protokoluose, nukentėjusiųjų T. A., V. K., A. E. bei įtariamosios G. J. apklausų protokoluose, kratos protokole ir kt., yra pakankami manyti, jog A. J. galimai padarė veiką, dėl kurios įvykdymo yra įtariamas.

Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, taip pat yra pagrįstos ir motyvuotos.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos, A. J. pareikštas įtarimas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo ketverių iki dvylikos metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau šią aplinkybę įvertinus su kitomis byloje nustatytomis kardomosios priemonės skyrimui bei jo tęsimui reikšmingomis aplinkybėmis (nevedęs, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje yra teistas) bei atsižvelgus į tai, jog nusikalstamos veikos pobūdis duoda pagrindą manyti, kad A. J. turi ryšių užsienyje, kas padidina pasislėpimo tikimybę, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog A. J., būdamas laisvėje gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės bėgdamas (slėpdamasis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Skunde nurodytomis aplinkybėmis - registruotas darbo biržoje, gyvena faktinėje santuokoje - šis suėmimo pagrindas negali būti paneigtas.

Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas A. J., yra įtraukta į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, savo pobūdžiu yra savanaudiška bei susijusi su piniginių lėšų gavimu, todėl atsižvelgus į tai, jog įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio bei praeityje buvo teistas ir galimai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad įtariamasis būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Skunde nurodoma, kad iki suėmimo A. J. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – pašalpas, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Lietuvos darbo biržos 2013-03-25 pažyma patvirtina, kad A. J. nedarbo išmokų iki suėmimo negavo.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardytus motyvus, nėra pagrindo manyti, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai patikrino ar ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, ar intensyviai atliekami reikalingi proceso veiksmai. Todėl, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suėmimas A. J. pratęstas teisėtai ir pagrįstai, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį, skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Įtariamojo A. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.