Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Juozapo Surblio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis G. B. 2006-02-16 apie 2 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, kirvio ašmenimis sudavė R. S., kuris tuo metu dėl sunkaus apsvaigimo nuo alkoholio miegodamas ant sofos buvo bejėgiškoje būklėje, negalėdamas gintis ar kitaip vengti pavojaus, tris smūgius į galvą, vieną smūgį į pilvą ir vieną smūgį į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas kirstines žaizdas smūgių sudavimo vietose, ko pasekoje dėl poveikio į galvą metu padaryto atviro skeveldrinio kaukolės kaulų lūžimo su galvos smegenų kietojo ir minkštųjų dangalų suplėšymu, kairiojo pusrutulio smegenų medžiagos sutraiškymu R. S. vietoje mirė. Tokiu būdu G. B. tyčia nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį R. S..

Kaltinamasis G. B. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad tą vakarą namuose šventė savo gimtadienį, girtavo, pokylyje dalyvavo jo žmona, jos brolis R. S. su žmona, epizodiškai – ir jų bei S. dukros, jo dukters draugas. Vienu metu, jau po vidurnakčio, R. S. dėl girtumo nugriuvo nuo kėdės ir nebesikėlė, todėl jis kvietė svečiui GMP. Pamena medikų atvykimą, toliau prisimena, kaip buvo sodinamas į policijos automobilį ir vežamas į ligoninę paimti kraujo mėginį, kitų įvykių dėl stipraus girtumo nebeprisimena. Neprisimena, kaip kirviu užkapojo R. S., apie padarytą nusikaltimą sužinojo tik iš pareigūnų ir nieko daugiau apie jį negali papasakoti. Neabejoja, jog R. S. nužudė jis, kadangi namuose tuo metu, išskyrus jo dukrą J., daugiau nieko nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, kadangi su nužudytuoju palaikė gerus santykius, dažnai kartu girtaudavo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Iš specialisto išvados matyti, kad 2006-02-16 5 val. 15 min. paimto G. B. kraujo mėginyje rasta 2,96 promilės etilo alkoholio (b. l. 85).

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad nužudytasis jos sutuoktinis R. S. buvo kaltinamojo žmonos brolis. Jų ir B. šeimos nuo seno palaikė draugiškus tarpusavio santykius, R. S. su kaltinamuoju dažnai išgerdavo. 2006-02-15 apie 18 val. ji su vyru ir dukra atvyko pas B. švęsti G. B. gimtadienį. Pobūvio metu jaunimas susirinko kitame kambaryje, o ji su vyru ir G. B. su žmona vaišinosi svetainėje, vyrai gausiai girtavo. Jau po vidurnakčio R. S. dėl girtumo nuvirto nuo pufo, jam iš nosies ėmė bėgti kraujas, todėl G. B. iniciatyva buvo iškviesta greitoji pagalba, nors tam jokio būtinumo nebuvo. Atvykę medikai davė R. S. pauostyti amoniako ir, neradę jokių sveikatos sutrikimų, išvyko. Tuo metu pobūvis baigėsi, ir ji susiruošė važiuoti namo. Kadangi R. S. buvo toks girtas, jog jo nepavyko aprengti ir nuvesti iki automobilio, jį paguldė kambaryje ant sofos ir paliko miegoti. Ji pakvietė V. B. važiuoti pas juos išgerti arbatos, ir kartu su dukra, V. B., J. B. pastarosios vaikino A. B. vairuojamu automobiliu parvažiavo namo. Po kelių minučių jos dukrai telefonu kažkas paskambino, ir visi svečiai, ją palikę nieko neaiškindami skubiai išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad jos vyrą kirviu užkapojo G. B.. Mano, kad kaltinamasis taip padarė dėl girtumo, nes nei tą vakarą, nei kada nors anksčiau tarp jo ir jos vyro jokių konfliktų nėra buvę. Mato, jog G. B. labai pergyvena dėl įvykio, pasirašė sutartį su jos dukra dėl materialinės paramos teikimo dukros mokymosi laiku, todėl jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2006-02-15 vakare jų namuose buvo švenčiamas tėvo G. B. gimtadienis. Į svečius buvo atėjęs ir jos mamos V. brolis R. S. su žmona. Ji su seserimi J., jos vaikinu A. B. ir pussesere bendravo atskirai nuo vyresniųjų, kitame kambaryje, buvo nuvažiavę pasisvečiuoti pas pusseserę. Grįžus jau po vidurnakčio pastebėjo, kad jos tėvas ir R. S. buvo labai girti. R. S. gulėjo ant grindų, moterys paaiškino, kad jis girtas nugriuvo nuo pufo. Tėvas telefonu kvietė greitąją, tačiau atvykę medikai nustatė, kad R. S. yra sveikas. Dėl girtumo R. buvo paguldytas ant sofos ir užmigo, žmona jau neįstengė jį aprengti ir išsivesti namo. Tėvas tuo metu sakė „neleisiu jo vežtis, aš jį ginsiu nuo visų ir tik aš žinau, kas jį gali išgydyti“. Ji pagalvojo, kad tėvas dėl girtumo nebesusivokia ką kalbąs ir jam vaidenasi – nors tėvas dažnai girtavo ir agresyviai elgdavosi, taip persigėrusio jo dar nebuvo mačiusi. Po to D. S. su dukra ir jos mama su seserimi A. B. automobiliu išvyko pas S.. Nuėjusi į virtuvę pasiimti šluotos matė, kad tėvas yra gretimai virtuvės esančiame kambaryje, kuriame ant sofos miegojo R., tuo metu namuose buvo tik jos tėvas, R. S. ir ji. Nuėjusi į savo kambarį išplovė grindis ir kalbėjosi telefonu su draugu. Pokalbio metu išgirdo virtuvėje kažką dūžtant, po to kambaryje išgirdo 3-4 duslius garsus, po to girdėjo, kaip atsidarė virtuvės durys ir kas tai išėjo lauk. Nuėjusi pažiūrėti į kambarį, kuriame buvo švenčiamas gimtadienis pamatė, kad ant lovos gulinčio R. galva visa kruvina, pilve žiojėjo pjautinė žaizda. Išsigandusi išbėgo iš namų, nes nežinojo, ką jai gali padaryti tėvas, kurio kambaryje nebebuvo. Gatvėje ji mobiliuoju telefonu susiskambino su pussesere Aiste ir paprašė atvažiuoti. Tuo metu netoli namų pamatė iš kur tai grįžtantį tėvą. Išvengusi susitikimo su juo, sulaukė atvažiuojančių giminaičių ir jiems papasakojo apie įvykį. Po to visi nuvažiavo į namus ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, mama bandė atidaryti namo duris, tačiau jos buvo užkabintos iš vidaus, tada mama kelis kartus duris stipriau patraukė, ir kablys ištrūko. Namuose buvo rastas gulintis ant sofos nužudytas R. S., o tėvą ji rado savo kambaryje gulintį ant lovos. Mano, kad tėvas galėjo nužudyti R. S. tik dėl girtumo, nes jokių konfliktų tarp jų nei lemtingojo vakaro metu, nei anksčiau nebuvo kilę.

Iš esmės analogiškai jiems žinomas pobūvio bei R. S. nužudymo aplinkybes nurodė ir liudytojai V. B. bei A. B..

Liudytojas policijos pareigūnas E. M. parodė, jog 2006-02-16 naktį pagal iškvietimą su kolega A. R. nuvyko prie Vaižganto gatvėje esančio namo, kur juos pasitiko dvi moterys ir vyras. Viena iš moterų V. B. paaiškino, kad namo kambaryje ant lovos guli sužalotas vyriškis. Namo durys buvo užkabintos kabliu iš vidaus, bet V. B. pati stipriai patempė duris ir kablys ištrūko, durys atsidarė. Į namo vidų užėjo visi kartu, kambaryje ant lovos gulėjo vyriškis kruvina galva. Išėjus į kiemą kviesti greitosios pagalbos, į kiemą išėjo ir V. B., kuri rankoje nešėsi kruviną kirvį. Kolega jai liepė padėti kirvį, ir V. B. kirvį pametė ant žemės. V. B. pasakė, kad kitame kambaryje yra jos vyras G. B., kuris galėjo nužudyti name esantį vyriškį. Jis su kolega nuėjo į nurodytą kambarį, atidarius duris pamatė ant lovos sėdintį G. B., kuris prieš save rankoje laikė peilį. A. R. jam pasakė, kad čia policija ir liepė mesti peilį, tačiau G. B. atsistojo ir laikydamas prieš save peilį, pradėjo eiti link jų, jis buvo girtas, artėdamas kažką murmėjo neaiškiai. A. R. kaltinamajam į akis papurškė ašarinių dujų, G. B. pradėjo ranka trinti akis ir peilis iškrito jam iš rankų, tuo metu jie kaltinamajam uždėjo antrankius. G. B. vilkėjo tamsios spalvos sportines kelnes ir mėlynus džinsinius marškinius, jo ranka ir marškiniai buvo kruvini. Vežant į policiją, automobilyje G. B. užmigo. Policijoje paklausus, kur yra jo kaimynas (nes jis manė, kad nužudytas jo kaimynas), G. B. atsakė, kad lavoninėje, paklausus „ar nužudei?“, šis atsakė teigiamai. Vežant į ligoninę paimti kraujo mėginį, G. B. šnekėjo „nušaukit mane, nenoriu gyventi“, dėl ko neaiškino. Matėsi, kad kaltinamasis buvo stipriai girtas, kalbėjo padrikai, elgėsi agresyviai, užmegzti su juo kontaktą buvo sunku.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) svetainės kambaryje ant sofos-lovos rastas R. S. lavonas su kirstinėmis žaizdomis galvoje ir pilve. Prie lovos galo ant grindų, virš lovos ant sienos, ant kambaryje esančio televizoriaus rasta panašių į kraują dėmių. Prie namo sniege rastas kirvis, suteptas panašiomis į kraują dėmėmis (b. l. 9-21). Atlikus specialisto tyrimą nustatyta, jog ant įvykio vietoje paimto kirvio, taip pat ant paimtų iš kaltinamojo marškinių, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu (b. l. 86), yra R. S. kraujas (b. l. 78-84).

Iš GMP kvietimo kortelių matyti (b. l. 55-59), kad 2006-02-16 R. S. GMP adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviesta du kartus:

· 1.00 val. (nuvykta 1.07 val.) – rastas gulintis ant grindų, namiškiai paaiškino, jog girtas sėdėjo ant kėdės ir nugiuvo, diagnozuotas paprastas girtumas,

· 2.30 val. (nuvykta 2.35 val.) – rastas gulintis ant sofos negyvas su kirstinėmis žaizdomis galvoje ir pilve.

Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad R. S. mirė nuo atvirų skeveldrinių kirstinių kaukolės skliauto kaulų lūžimų su galvos smegenų ir kietojo bei minkštųjų dangalų suplėšymu, galvų smegenų medžiagos sutraiškymu tuoj pat po šių sužalojimų padarymo. R. S. kūne rastos penkios kirstinės žaizdos: trys galvoje (atitinkančios sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą), pilvo sienelėje ir dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (atitinkančios nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą), padarytos ne mažiau penkių jėgų poveikyje galimai įvykio vietoje rastu kirviu. Sužalojimai padaryti R. S. gulint ant dešiniojo šono, rankos žaizda galėjo būti padaryta, nukentėjusiajam dengiantis nuo smūgio galvą. Lavono skysčiuose rasta 4,4-4,43 promilės etilo alkoholio (b. l. 63-74).

Apklaustų asmenų parodymais patikimai nustatyta, kad pasibaigus kaltinamojo namuose vykusioms išgertuvėms, viename iš kambarių pasiliko stipriai apgirtęs kaltinamasis (po įvykio jam nustatytas sunkaus girtumo laipsnį atitinkantis apsvaigimas nuo alkoholio) ir dar smarkiau apsvaigęs nuo alkoholio išgertuvėse dalyvavęs R. S., kuris dėl girtumo nebepajėgė judėti ir, kitų pobūvyje dalyvavusių asmenų paguldytas, miegojo ant sofos. Iš apklaustų asmenų parodymų taip pat matyti, kad po išgertuvių pobūvio dalyviams išvykus, be G. B. ir R. S., namuose liko tik gretimame kambaryje buvusi kaltinamojo duktė J. B., kuri išgirdo tėvo kambaryje 3-4 duslius smūgius, o po to – atsidarant virtuvės duris ir kažką išeinant į lauką. Iš karto po to užėjusi į šalimai esantį kambarį, J. B. pamatė ant sofos gulintį sužalota galva ir pilvu R. S., o išėjusi į lauką, sutiko grįžtantį tėvą. Iš specialisto išvados matyti, kad R. S. buvo nužudytas tokioje padėtyje, kurioje artimųjų ir buvo paliktas prieš nusikaltimą – gulintis ant sofos, visi jam padaryti sužalojimai yra kirstiniai, galimai padaryti įvykio vietoje rastu kirviu, kuris, kaip ir kaltinamojo vilkėti marškiniai, buvo suteptas nužudytojo krauju. Taigi nekyla abejonių, jog suduodamas smūgius kirviu į galvą ir padarydamas mirtinus sužalojimus R. S. nužudė G. B., kurio pavartotas smurtas buvo tiesioginė R. S. mirties priežastis, tikimybė, kad R. S. galėjo būti nužudytas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Kaltinamasis, suduodamas daugybinius smūgius kirviu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą galvą, neabejotinai numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui ir sąmoningai to siekė. Nužudymo būdas, nusikaltimo metu naudotas įrankis, kaltininko veiksmų intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas ją atimti. Iš apklaustų asmenų parodymų, specialisto išvados matyti, jog nužudytasis prieš nusikaltimą buvo stipriai girtas, dėl girtumo nebesiorientavo aplinkoje ir nebepajėgė judėti (dėl šios priežasties artimiesiems nepavyko jo išsivežti namo), ko pasekoje artimųjų buvo paguldytas ant sofos ir užmigo. Būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir miegodamas, R. S. ne­ga­lėjo su­pras­ti kal­ti­namojo pavojingos vei­kos po­būdžio, ne­ga­lėjo gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­priešin­ti kal­ti­ninkui, t. y. buvo bėjėgiškumo būsenoje. Tuo metu, kai G. B. kilo sumanymas nužudyti R. S., bejėgiška nukentėjusiojo būklė kaltininkui buvo akivaizdi, ir kaltininkas atėmė gyvybę šia būkle pasinaudodamas. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, jog bejėgiškoje būklėje R. S. atsidūrė jau apie 01 val., kuomet girtas nugriuvo ant grindų ir nebesikėlė. Būtent kaltinamasis, suvokdamas sugėrovo bejėgiškumą ir nerimaudamas dėl jo būklės, tuo metu savo iniciatyva iškvietė R. S. greitąją pagalbą. Kaip tik dėl R. S. visiško pasigėrimo, dėl kurio jis nebepajėgė bendrauti, toliau dalyvauti išgertuvėse ir užmigo, pasibaigė ir pats pobūvis. Svečiams ruošiantis namo ir bandant aprengti bei išsivežti nebepajėgiantį judėti R. S., kaltinamasis, kuris, apklaustų asmenų parodymais, tuo metu dar gebėjo savarankiškai judėti ir bendrauti, sąmoningai trukdė tai daryti sakydamas (kaip parodė J. B.), jog tik jis R. S. “gins nuo visų”, ir tik jis “žino, kas jį gali išgydyti”. Tokia kaltinamojo kalba patvirtina jo suvokimą, kad R. S. būklė buvo bejėgiška, dėl ko, kaltinamojo suvokimu, R. S. reikėjo ir ginti nuo aplinkinių, ir gydyti. Kaip jau minėta, nužudymo metu nukentėjusysis buvo toje pat padėtyje, kokioje jį paliko artimieji, todėl atmetama ir prielaida, jog nukentėjusysis savo elgesiu būtų davęs kaltinamajam bet kokį pagrindą manyti, jog bejėgiška jo būklė pasibaigė. Kaltinamasis, atsinešęs iš virtuvės kirvį, juo užsimojęs, prisitaikęs ir smogdamas gulinčiam, miegančiam ir nejudančiam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas keletą smūgių, savo nusikalstamam kėslui įgyvendinti kaip tik ir pasinaudojo aptarta bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam nesant bejėgiškoje būklėje ir nepraradus gebėjimo judėti, kaltinamasis, atsižvelgiant į sunkų jo girtumą, vargu ar būtų apskritai įstengęs padaryti žalą nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei. Todėl G. B. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. kaip tyčinis bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Kaltinamojo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

BK 17 str. 1 d. skiriami du nepakaltinamumo kriterijai: 1) medicininis (biologinis), 2) juridinis (psichologinis). Medicininis (biologinis) kriterijus apibūdina bendrą psichinę žmogaus būseną, o juridinis (psichologinis) kriterijus - žmogaus intelektą ir valią darant pavojingą veiką. Nepakaltinamu asmuo tampa tik nustačius ir medicininį, ir juridinį kriterijus. Medicininio (biologinio) kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas. Psichika - smegenų funkcija, atspindinti aplinką ir reguliuojanti organizmo sąveiką su ja. Nesveika psichika yra tuomet, kai suyra visuma, sutrinka procesų koordinacija. Psichikos sutrikimai apima psichikos ligas, silpnaprotystę ir kitus psichinės veiklos sutrikimus, numatytus pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 "Dėl 10-os redakcijos tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo" ("Valstybės žinios", 2001, Nr. 50-1758). Psichikos sutrikimai įvairiai pažeidžia žmogaus jutimą, atmintį, intelektą, sąmonę ir asmenybę, todėl žmogus, turintis psichikos sutrikimų, neadekvačiai suvokia ir vertina aplinką, nepakankamai joje orientuojasi ir nepajėgia pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Psichikos sutrikimai nepriklauso nuo žmogaus valios.

Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali prarasti normalią orientaciją, savo veiksmų suvokimą ir kontrolę, gali atsirasti ir dėl alkoholio vartojimo. BK skiriamos kelios apsvaigimo nuo alkoholio formos: 1) savanoriškas apsvaigimas; 2) priverstinis apsvaigimas; 3) patologinis apsvaigimas; 4) fiziologinis apsvaigimas. Savanoriškas fiziologinis apsvaigimas būna tais atvejais, kai asmuo savo noru vartoja alkoholį ir tampa tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, atsiranda laikini psichikos pakitimai. Antra vertus, toks apsvaigimas neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką, nors ir ne taip gerai, kaip normalios būsenos žmogus. Patologinis apsvaigimas būna laikinas psichikos sutrikimas, kuris sudaro medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų.

Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad įvykio metu G. B. lėtine psichikos liga nesirgo, nebuvo laikinai sutrikusioje psichinės veikos būsenoje, nebuvo ir patologinio girtumo būsenoje. Kaltinamasis buvo alkoholinio pasigėrimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu G. B. lėtine psichikos liga taip pat neserga, nėra laikinai sutrikusioje psichinės veikos būsenoje, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl nustatytos diagnozės - psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo – G. B. priverstinis gydymas nereikalingas (b. l. 144-146). Šiam ekspertizės aktui patikslinti teisme apklausta dalyvavusi atliekant komisijinę ekspertizę ekspertė N. Mačiūnienė paaiškino, jog atliekant ekspertizę nebuvo nustatyta jokių specifinių pataloginio girtumo požymių, visų pirma psichozės reiškinių, kurie leistų daryti prielaidą, jog įvykio metu kaltinamasis galėjo būti pataloginio girtumo būsenoje. Kaltinamasis buvo sunkaus paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje, kuriam yra būdingi amnezijos (visiško ar dalinio atminties praradimo), taip pat veikos motyvo nebuvimo požymiai, stebimi ir tiriamuoju atveju. Nepaisant sunkaus girtumo laipsnio sąlygoto suvokimo galimybių sumažėjimo, kaltinamasis įvykio metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Sistemingai piktnaudžiaudamas alkoholiu, kaltinamasis girtumo būseną sau sukėlė valingais ir sąmoningais veiksmais, to siekdamas. Taigi, atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis dėl psichikos sutrikimo būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, ar būtų buvęs pataloginio girtumo būklėje. Pagal galiojančius baudžiamuosius įstatymus fiziologinis girtumas nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė kyla padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką kaip esant lengvame, taip ir vidutiniame ar sunkiame girtumo laipsnyje. Tas faktas, kad asmuo dėl girtumo praranda normalų kontaktą su aplinka ir dėl to nesuvokia savo veiksmų esmės ir vėliau neprisimena ką jis darė, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi fiziologinis girtumas neeliminuoja nei pakaltinamumo, nei kaltės. Esant stipriam girtumo laipsniui asmuo iš tikrųjų gali nesuvokti savo veiksmų pobūdžio bei pavojingumo ir prarasti savo veiksmų kontrolę. Tačiau fiziologinis girtumas nėra pagrindas laikyti asmenį nepakaltinamu dėl to, kad daromų veiksmų pavojingumo nesuvokimas ir kontrolės praradimas vyksta dėl sąmoningos ir kryptingos asmens veikos. Asmuo pats savo valia suprasdamas, kad dėl didelio išgerto alkoholio kiekio gali nesuprasti savo veiksmų pobūdžio, prarasti savo veiksmų kontrolę, ir numanydamas, kad dėl to gali padaryti nusikalstamą veiką, sąmoningai vartoja alkoholį ir taip priveda save prie tariamo nepakaltinamumo būsenos, ko pasekoje tokioje būsenoje padaro nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taipogi galima rasti argumentų (pvz., kasacinė byla Nr. 2K-538, 2001 m.), jog pagrindžiant kaltę asmenų, kurie nusikalstamą veiką padarė labai stipraus girtumo įtakoje, dėl kaltininko psichinio stovio ypatumo nėra prasmės nustatinėti jo kaltę kaip psichinį santykį su padaryta veiką ir jos pasekmėmis nusikalstamų veiksmų padarymo momentui. Šiuo atveju tik objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai įrodinėjami nusikaltimo padarymo momentui. Subjektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kaltė - laiko atžvilgiu pasislenka šiek tiek ankstesniam laikui, kai asmuo dar yra blaivas ir suvokia, kad savo veiksmais (didelio kiekio alkoholio vartojimu) jis gali prarasti savo poelgių suvokimą ir kontrolę, ir tikėtina, kad tokioje nekontroliuojamoje būsenoje gali padaryti veiksmus, kurie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Kartu nepaisant tokio suvokimo ir pasekmių numatymo, jis sąmoningai priveda save prie tokios būsenos, tuo prisiimdamas atsakomybę už savo vėlesnius veiksmus ir jų pasekmes.

Taigi asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas tik su patologinio girtumo būsena. Dėl patologinio girtumo asmuo taip pat praranda normalią orientaciją, normalų santykį su asmenį supančia aplinka, dėl ko gali padaryti pavojingą veiką. Tačiau patologinis girtumas atsiranda nepriklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio, kaip pripažįsta psichiatrai persipynus keliems išoriniams ir vidiniams faktoriams, veikiantiems organizmą. Be to, patologinis girtumas turi specifinius požymius, kurie padeda jį atskirti nuo fiziologinio girtumo ir kuriais vadovaujasi medikai konstatuodami patologinį girtumą. Atlikta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė tokios būsenos kaltinamajam nekonstatavo. Atvirkščiai, ji konstatavo, kad G. B., nepaisant savo priklausomybės nuo alkoholio sindromo, nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Kolegija atkreipia dėmesį (ši aplinkybė akcentuota ir teismo psichiatrinės ekspertizės akte), jog nors kaltinamasis duodamas parodymus tvirtino nužudymo aplinkybių neprisimenąs ir apie nužudymą sužinojęs tik iš policijos pareigūnų, iš liudytojo E. M. parodymų matyti, jog tik pristatytas į policiją, G. B. pasisakė nužudęs sugėrovą, kas patvirtina ekspertų išvadą, jog kaltinamasis įvykio metu suvokė savo veiksmų esmę. Iš apklaustų kaltinamojo bei nužudytojo artimųjų parodymų matyti, jog prieš įvykį kaltinamajam buvo suvokiama ir kita svarbi aplinkybė – nukentėjusiojo bejėgiška būklė: kaltinamasis suvokė, kad artimieji bando išsivežti nebepajėgiantį judėti R. S. ir neleido to daryti, pasišovęs pats juo rūpintis, „ginti nuo visų ir gydyti“. Todėl aplinkybė, jog kaltinamasis dėl girtumo veikos padarymo metu teigia nebeprisimenąs nusikaltimo padarymo aplinkybių, neduoda jokio pamatuoto pagrindo BK 17 str. 1 d. ar BK 18 str. 1 d. nuostatų taikymui. Kaltinamasis neneigia jau daugelį metų sistemingai girtaujantis nepaisant to, kad girtas elgiasi agresyviai, po išgertuvių dažnai neprisimena, ką daro būdamas girtas, priklausomybės nuo alkoholio sindromą jam nustatė ir teismo psichiatrinė ekspertizė. Todėl, vadovaujantis BK 19 str. 1 d. nuostatomis, kaltinamasis privalo atsakyti už nusikaltimą, kurį padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena nusikaltęs. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis neneigia savo kaltės ir pripažįsta, kad R. S. gyvybė galėjo būti atimta kaltinime nurodytu būdu, tačiau jis pats įvykio aplinkybių visiškai neprisimena, nežiūrint to, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Iš pateiktos sutarties matyti, jog kaltinamasis įsipareigojo nužudytojo dukrai kas mėnesį teikti materialinį išlaikymą, per 6 metus išmokėdamas 20000 litų sumą. Kolegijos nuomone, toks kaltinamojo parodymų turinys bei jo požiūris į jam inkriminuotą nusikaltimą leidžia konstatuoti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės buvimą. Be to, įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą rašytinį kaltinamojo įsipareigojimą teikti ilgalaikę materialinę paramą nužudytojo dukrai kolegija, vadovaudamasi BK 59 str. 2 d., taip pat pripažįsta savarankiška kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė neabejotinai turėjo tiesioginės ir lemiamos įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Šis nusikaltimas yra logiška kaltinamojo gyvenimo būdo – girtavimo – pasekmė. G. B. nusikalto besaikio girtavimo pasekoje, be jokio pamatuoto preteksto nužudydamas artimą savo šeimai žmogų – žmonos brolį. Savo nusikalstamos veiklos rezultato kaltinamasis siekė kryptingai ir nuosekliai, smūgiuodamas nužudytajam kirviu į gyvybiškai svarbias kūno vietas keletą kartų ir tokiu būdu nepalikdamas jam jokių galimybių likti gyvam. Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, priimant dėmesin, kad G. B. nusikalto būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra 3 gr. invalidas, nukentėjusioji, įvertindama kaltinamojo elgesį po nusikaltimo, nesiekia itin griežtos bausmės kaltinamajam, jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog pirmą kartą atliekančiam bausmę, iš esmės patenkinamai charakterizuojamam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos 85 litai 11 ct. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai, saugomi Tauragės raj. policijos komisariate: marškiniai ir kelnės grąžintinos kaltinamajam, kirvis - sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p. ir 5p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007-02-21, į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2006-02-16 iki 2006-03-17, ir nuo 2006-09-18 iki 2006-10-18. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, ir suimti nuteistąjį G. B. teisiamojo posėdžio salėje.

Išieškoti iš nuteistojo G. B. 85 litus 11 ct. proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus marškinius ir kelnes grąžinti nuteistajam G. B., kirvį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. B. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.