Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-30-150/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
1S-30-150/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
A. J. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-30-150/2017
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. V. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metamas, įpareigojant A. J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat A. J. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, nuteistas subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno apygardos teisme 2016 m. gruodžio 19 d. gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl minėtų nuosprendžių vykdymo tvarkos išaiškinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs teikimą, 2017 m. sausio 6 d. nutartimi A. J. V. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrino su 3 metų laisvės atėmimo bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskyrė A. J. V. galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, atidėjo 3 metams, įpareigojant A. J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. J. V. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir skirti trumpesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę ir neatsižvelgė į svarbias aplinkybes. Skunde pažymima, kad teismas nevertino BK 63 straipsnio 10 dalyje numatytos sąlygos, dėl kurios asmuo nelaikomas padaręs kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstinė veikla yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. A. J. V. 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė 2008-2009 m. laikotarpyje būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad padaryti nusikaltimai yra kvalifikuoti kaip tęstiniai, o skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, nėra įtrauktas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas. 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu A. J. V. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir 222 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kuriuos kaltinamasis įvykdė būdamas tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2009 iki 2011 m., o bausmė paskirta iš esmės įvertinus analogiškus ankstesniame nuosprendyje aptartus motyvus. Taigi, nuteistojo teigimu, per nedidelį laikotarpį jis, kaip to paties juridinio asmens vadovas, padarė kelias vienarūšes nusikalstamas veikas iš esmės tuo pačiu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo veiksmai buvo savanaudiški ir nukreipti į bet kokio įmonei priklausančio turto išvaistymą ar pasisavinimą, tęsėsi nuo 2008 m. iki 2011 m., jais buvo padaryta žala UAB „duomenys neskelbtini“ bei jos kreditoriams, į tai, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, kas lemia, jog visos nagrinėtos veikos atitiko ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sąvoką, visa įmonės veikla organizuota taip, kad nebūtų galimybės atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, kas patvirtina faktą, kad visos inkriminuotos veikos yra jungiamos vieningos tyčios ir yra padarytos dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Nuteistasis pažymi, kad teismai išnagrinėjo dvi atskiras baudžiamąsias bylas, kuriose ikiteisminiai tyrimai ir teisminis bylos nagrinėjimas galėjo būti atliktas ir užbaigtas vienu procesiniu dokumentu, kas būtų lėmę teisingos bausmės paskyrimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei jos būtų tiriamos vienoje byloje. Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki galutinio nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo trys metai, o tokia proceso trukmė nagrinėtose bylose laikytina pernelyg ilga.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad neaišku, kokiais kriterijais ir motyvais remdamasis teismas prie griežtesnės 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalį – būtent 1 metus laisvės atėmimo. Nuteistasis pažymi, kad jis yra teistas vieną kartą, nuo 2011 metų jokių naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs, turi šeimą, augina mažametį vaiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Be to, teismas, subendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo atsižvelgti į pridedamų bausmių dydžius, skirtus ir subendrinus juos konkrečiuose nuosprendžiuose. Nuteistojo teigimu, teismas privalėjo prie griežčiausios 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti ne daugiau kaip 6 mėnesius ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, o atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 182 straipsnį paskirta 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, tai tokia pridedamos bausmės dalis galėjo būti dar mažesnė. Nuteistojo manymu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir neįtikinama.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. V. skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismui priimant 2016 m. birželio 29 d. nuosprendį, to paties teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl šiais nuosprendžiais nuteistajam A. J. V. paskirtos bausmės nebuvo subendrintos. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 21 d.

BPK 347 straipsnis numato, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiško, o kada dalinio sudėjimo būdu. Šis klausimas, kaip ir maksimalaus pridėtino bausmės dydžio klausimas, sprendžiamas teismo nuožiūra.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas prie Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir A. J. V. nustatė galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1,2 dalimis, atidėjo 3 metams bei paskyrė įpareigojimus. Taigi, teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo teigti, jog apygardos teismas netinkamai taikė dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą reglamentuojančias BK nuostatas ir A. J. V. paskyrė aiškiai per griežtą, taigi neteisingą, galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, teismas turi diskrecinę teisę nuspręsti, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes jis teistas vieną kartą, nuo 2011 m. jokių naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, turi šeimą, mažametį vaiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties dėl bausmių subendrinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, šiuo atveju pažeistos nebuvo. Bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmes pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. bei Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžius, kurie yra įsiteisėję ir vykdomi.

Nuteistojo nuomone, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiais gali būti laikomos tęstine nusikalstama veika, nes jos yra jungiamos vieningos tyčios ir yra padarytos dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Apeliantas skunde remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad kai dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes šių veikų ikiteisminiai tyrimai buvo išskirti į kelias baudžiamąsias bylas ir tai lėmė kelių atskirų nuosprendžių priėmimą, toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tirtos vienoje byloje. Šis aiškinimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes įsiteisėjusiais 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiais A. J. V. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, šios nusikalstamos veikos nėra viena tęstinė nusikalstama veika.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė