- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-651-883/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- T. L., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Viktomas“, R. J., I. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4179-304/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams T. L., V. L., uždarajai akcinei bendrovei „Viktomas“, R. J., I. J. dėl skolos priteisimo ir sandorio nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
2018 m. birželio 21 d. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų T. L., V. L. ir UAB „Viktomas“ 31500 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos (nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 2) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp T. L., G. L., R. J. ir I. J.; 3) taikyti restituciją ir grąžinti T. L. ir G. L. nuosavybės teisę į dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą; 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų T. L., V. L. ir UAB „Viktomas“ piniginėms lėšoms, o jų nesant – areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio sumos ribose; 5) priteisti iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovai T. L. bei UAB „Viktomas“, su kuriais ieškovą siejo verslo santykiai, yra jam skolingi, įsiskolinimas siekia 31500 Eur. Pažymėjo, kad dėl šios sumos grąžinimo buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas V. L. asmeniškai laidavo už tai, kad T. L. grąžins susidariusią skolą, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo reiškiamas šiems atsakovams (T. L., V. L. ir UAB „Viktomas“) solidariai.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas T. L., būdamas skolingas ieškovui, atliko veiksmus, mažinančius jo turtą, t. y. dovanojimo sutartimi atsakovams R. J. ir I. J. perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties ieškovas reiškia reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, jog už pareikštus reikalavimus mokėtinas didesnis žyminis mokestis negu ieškovas yra sumokėjęs, todėl 2018 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – teismo nurodyti trūkumai tą pačią dieną buvo pašalinti.
2018 m. liepos 11 d. pirmosios instancijos teismas priėmė dar viena nutartį dėl trūkumų šalinimo, kurioje nurodė, jog ieškovas prašo pripažinti negaliojančia tarp T. L., G. L., R. J. ir I. J. 2017 m. gruodžio 6 d. sudarytą dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti T. L. ir G. L. nuosavybės teises į šia sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą reikalavimą, nutarė pasiūlyti ieškovui svarstyti klausimą, ar, įvertinus bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti atsakove G. L., ir nustatė ieškovui dar vieną terminą (iki 2018 m. liepos 19 d.) pašalinti nurodytuosius trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo V. B. ieškinys atsakovams T. L., V. L., UAB „Viktomas“, R. J., I. J. dėl skolos priteisimo ir sandorio nuginčijimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Teismas nurodė, kad ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2018 m. liepos 19 d. pašalinti 2018 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Per teismo nustatytą terminą ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepareiškė, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtas.
I. A. skundo argumentai
Skųsdamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį, ieškovas (apeliantas) V. B. prašo nutartį panaikinti. Nurodė, kad teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo yra prieštaringa – teismas siūlė svarstyti klausimą dėl dar vienos atsakovės įtraukimo į bylą ir kartu nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pažymėjo, kad teismas, nustatęs, jog ieškinio išsprendimas gali turėti įtakos G. L. teisėms ir pareigoms, galėjo pats savo iniciatyva įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovas nurodė, kad dėl šių priežasčių teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartis palikti jo ieškinį nenagrinėtą yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo (apelianto) ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teismas paliko ieškovo (apelianto) ieškinį nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši teisės norma taikoma, kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nenustato, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tokiais atvejais, kai ieškinio trūkumai (trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės) yra nustatomi vėliau, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu.
Nagrinėjamu atveju ieškovo (apelianto) ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškinio priėmimo stadijoje. Minėta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo (apelianto) pateiktas procesinis dokumentas yra su trūkumais, 2018 m. birželio 26 d. priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo.
Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio; užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
Ieškovui (apeliantui) pašalinus pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytuosius trūkumus, 2018 m. liepos 11 d. teismas priėmė dar vieną nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tokia teismų praktika, kai, ieškovui pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėje nutartyje neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-36-1).
2018 m. liepos 11 d. nutartyje teismas nutarė pasiūlyti ieškovui svarstyti klausimą, ar nėra pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti dar vieną atsakovę, ir nustatė ieškovui terminą pašalinti nurodytuosius trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, sutinka su ieškovo (apelianto) atskirajame skunde išdėstyta nuomone, jog nutartis dėl trūkumų šalinimo yra prieštaringa; teismas nenurodė, kokie konkrečiai ieškinio trūkumai taisytini.
Dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-36-1).
CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau pateiktas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas į bylą negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui neįvykdžius teismo pasiūlymo dėl atsakovės įtraukimo į bylą, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva gali įtraukti trečiuosius asmenis į bylą, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti ieškovui ir/ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui. Šie klausimai gali būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), o ne ieškinio priėmimo metu.Nagrinėjamu atveju, ieškovui (apeliantui) nepateikus jokių siūlymų ar paaiškinimų dėl 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas – nepašalinus nurodytų trūkumų ir nepareiškus prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, teismas nepagrįstai 2018 m. liepos 24 d. priėmė nutartį palikti ieškovo (apelianto) ieškinį nenagrinėtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad būtų pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių. Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje atliktus veiksmus (ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. birželio 21 d., o teismas, neišsprendęs jo priėmimo ar atsisakymo priimti klausimo, 2018 m. liepos 24 d. paliko jį nenagrinėtą), nurodytas teisės normas, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, teisingumo ir protingumo kriterijus, konstatuoja, jog nustačius netinkamą CPK 115, 296 straipsnių taikymą, yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškovo (apelianto) V. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.