- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-1240-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04958-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- T. L.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui T. L. dėl avanso ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: priteisti iš atsakovo T. L. ieškovo naudai 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur baudą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui T. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant turtą perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad VĮ „Registrų centro“ duomenimis, 2017-11-15 antstolis A. B. areštavo 1/24 žemės sklypo su statiniais, priklausančius T. L., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, turtas, kurį ieškovas turėjo įsigyti, šiuo metu yra areštuotas. UAB Lornesa Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kuri vykdo statybos darbus, ir kurios vienintelis akcininkas yra T. L., 2017-11-30 dienos pradžioje apdraustųjų darbuotojų nebuvo. Įmonė 2017-11-28 dienos pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo susidariusią 1 555,65 Eur skolą. Pažymėjo, kad turint duomenų apie atsakovo blogą finansinę padėtį, mano, kad teismui yra tikslinga pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas ir ieškininiams reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo T. L., turtas už 20 000 Eur, pirmiausiai areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti kitiems asmenims), leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą reikalavimą. Teismas patenkino ieškovo prašymą atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, ieškinio suma teismo vertinimu atsakovui laikytina didele, o tai sudaro pagrindą laikyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas T. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad 2016-06-14 tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype statomo 120,04 kv.m. projektinio ploto namo, pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti namą iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pabaigti sutarties priede Nr. 3 išvardintus darbus, turtą įregistruoti VĮ registrų centre, gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti turtą už sutartą kainą. Sutarties 5.3 p. buvo numatyta, kad pagrindinė sutarties turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017-10-31. Sutarties 5.4 p. buvo nustatyti atvejai, kuriems esant atsakovas negali įvykdyti įsipareigojimų nustatytais terminais ir apie kuriuos atsakovas privalo nedelsdamas informuoti ieškovą jo nurodytu el. pašto adresu. Vykdydamas minėtą 5.4 p. atsakovas 2017-11-03 per savo atstovą nekilnojamojo turto brokerį E. G., kreipėsi į ieškovą sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu ir informavo, kad dėl lietingo oro neįmanoma pabaigti aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų, dėl namo dokumentus tvarkančio architekto L. P. kaltės vėluojama namą įregistruoti VĮ Registrų centre, ir nurodė naują įsipareigojimų įvykdymo terminą- 2018-01-15. Iš ieškovo atstovo buvo gautas atsakymas, kuriame ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų įsipareigojimų vykdymo vėlavimo priežasčių, akivaizdžiai išreiškė sutikimą dėl pakeistos pagrindinės pirkim-pardavimo sutarties pasirašymo datos, tačiau įsakmiai reikalavo pakeisti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir nurodė, jog atsakovui nesutikus jų pakeisti, privalės iki 2017-11-30 sumokėti ieškovui 10 000 Eur avansą ir įmokėto dydžio avanso 10 000 Eur baudą. Atsakovo manymu, tokie ieškovo veiksmai buvo nukreipti į atsisakymą preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis nupirkti iš atsakovo turtą, o tai reiškia sutarties 8.2 p. pažeidimą ir numato atsakovui teisę pasilikti įmokėtą avansą. Atsakovas pažymi, kad yra mokus, statybos darbai yra tęsiami, be to jis yra išreiškęs ieškovui ketinimą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas vertindamas nepagrįstus ieškovo reikalavimus ir veiksmus, o taip pat ir pokalbį telefonu, kuomet ieškovas pareiškė, jog atsisako pirkti preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą iki 2018-01-15, daro pagrįstą prielaidą, kad ieškovas dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebenori pirkti turto, numatyto preliminariojoje sutartyje, tačiau nori susigrąžinti sumokėtą avansą ir reikalaudamas sumokėti baudą- tikisi neteisėtai pasipelnyti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių preliminarios sutarties pasibaigimą dėl atsakovo kaltės. Akivaizdžiai matyti, kad ieškovo ieškinio argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nesudaro preliminaras pagrindo manyti, jog reikalavimas priteisti avansą ir baudą galėtų būti tenkinamas. Manytina, kad sąžiningas atsakovo, kaip pardavėjo, įsipareigojimų vykdymas neleidžia daryti prielaidos, kad teismas priims ieškovui palankų sprendimą. Ieškovas J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, jog pardavėjas (T. L.) pareiškia, kad parduodamas turtas niekam neparduotas, nepadovanotas, kitaip neperleistas tretiesiems asmenims, neišnuomotas, nesuteiktas neatlygintinai naudotis, neareštuotas, neįkeistas, nėra teisminio ginčo objektas, teisė disponuoti parduodamu turtu neatimta ir neapribota. Toks pardavėjo pareiškimas yra klaidingas, pažeidžiantis ieškovo, kaip sandorio šalies interesus bei sutarties įvykdymo užtikrinimą, kadangi VĮ „Registrų centro“ duomenimis, 2017-11-15 antstolis A. B. areštavo 1/24 žemės sklypo su statiniais, priklausančius T. L., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi turtas (žemės sklypas), kurį aš turėjau įsigyti buvo areštuotas, dėl ko objektyviai galimybės įsigyti turtą, nebuvo. Atsakovo blogą finansinę padėtį patvirtina jam priklausančios ir statybos darbus vykdančios įmonės finansinė padėtis. UAB „Lornesa“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kuri vykdo statybos darbus, ir kurios vienintelis akcininkas yra T. L., 2017-11-30 dienos pradžioje apdraustųjų darbuotojų nebuvo. Taigi realiai asmenų kurie vykdytų statybos darbus, nėra, jokie darbai nėra vykdomi. Įmonė 2017-11-28 dienos pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai turėjo susidariusią 1 555,65 Eur skolą. Pagal VĮ „Registrų centro“ pranešimą UAB „Lornesa“ jau kelis metus piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų. Taigi vien rašytinių duomenų pagrindu, pakanka konstatuoti, jog atsakovas galimai yra nemokus ir nepajėgus įvykdyti preliminarioje sutartyje numatytą sąlygą – sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, net ir pratęsus preliminarios sutarties įvykdymo laikotarpį. Be kita ko, dar prieš pasibaigiant preliminarios sutarties vykdymo laikotarpiui, buvo kreiptasi sutartyje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, o taip pat į turto brokerį E. G. su prašymu ginčą išspręsti taikiai ir grąžinti sumokėtą 10 000 Eur avansą. Avansą grąžinti atsisakyta argumentuojant tuo, jog atsakovas neturi piniginių lėšų. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas teikė vekselius, iš kurių matyti, kad E. K. skolingas T. L., tačiau tai neįrodo geros finansinės T. L. bei E. K. būsenos, o skolos perleidimas tik dar labiau apsunkintų lėšų išieškojimą. Be to, pagal vekselius pinigai bus grąžinami atsakovui tik ženkliai vėliau. Taigi, atsakovo nurodyti motyvai, jog jis yra mokus, o darbai tęsiami, neatitinka tikrovės, atsakovas objektyviai, dėl savo finansinės padėties ir realiai neveikiančios statybos darbus vykdančios įmonės, neturi galimybės sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį ir vykdyti įsipareigojimų numatytų preliminarioje sutartyje. Skunde nurodoma, kad dėl lietingo oro buvo neįmanoma pabaigti aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų. Tuo tarpu darbai nebuvo atliekami jau nuo pat preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pradžios, t. y. nuo 2017-06-14. Pažymėtina, kad nuo 2017-06-14 iki 2017-10-31 buvo visos galimybės atlikti aplinkos tvarkymo darbus, oro sąlygos tam niekaip negalėjo trukdyti. Atsakovas, kaip priežastį dėl ko preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta laiku, nurodo trečiojo asmens kaltę, o būtent tai, jog dėl architekto L. P. kaltės yra vėluojama namą įregistruoti VĮ Registrų centre, tačiau nepateikiami jokie tai pagrindžiantys duomenys. Tuo tarpu nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžia būtent atsakovo kaltę, dėl ko nėra galimybės atlikti namo registracijos. Atsakovas iki 2017-10-31 nepateikė ieškovui pasirašyti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi nebuvo atlikti darbai, numatyti Sutarties priede Nr. 3.Be kita ko, atsakovas nebendravo su ieškovo, elgėsi nesąžiningai ir piktybiškai, nerodė ir neišreiškė jokio siekio ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovo atstovas E. G. elektroniniu laišku apie Preliminarios sutarties pratęsimą informavo 2017-11-03, tuo tarpu sutartis buvo sudaryta iki 2017-10-31. Atsakovas apie savo ketinimą pratęsti preliminarią sutartį, siekį ateityje sudaryti pagrindinę sutartį bei darbų eigą turėjo informuoti dar iki pasibaigiant preliminariajai sutarčiai. Nepaisant to, jog atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas tinkamai informavo apie statybos darbų eigą, bei kitas reikšmingas aplinkybes, realiai ieškovas neturėjo jokio kontakto su atsakovu ir galimybės su juo susisiekti. Atsakovas niekada neinformavo apie naują numatomą statybos pabaigos datą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. L. atžvilgiu civilinėje byloje, kurioje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 000 Eur avansą bei 10 000 Eur baudą už preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų neįvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog šiuo atveju atsakovui esant fiziniam asmeniui, ieškinio suma laikytina didele, todėl konstatavo, kad egzistuoja tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinyje teigiama, jog 2016-06-14 tarp ieškovo J. B. (pirkėjas) ir atsakovo T. L. (pardavėjas) buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto-žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype statomo 120,04 kv. m. projektinio ploto namo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria T. L. įsipareigojo pastatyti turtą (120,04 kv.m. projektinio ploto namą) iki pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, pabaigti priede Nr. 3 išvardintus darbus, turtą įregistruoti VĮ Registrų centre, gauti, parengti ir pasirašyti visus turto perdavimo pirkėjo nuosavybėn sandorio sudarymui reikiamus dokumentus ir parduoti turtą pirkėjui už sutartą kainą, o taip pat iki pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojo gauti visus reikiamus dokumentus, pažymas sandoriams bei kita, taip pat atlikti reikiamus veiksmus, kurie yra reikalingi perleisti turtą pirkėjo nuosavybėn (sutarties 1.1, 6.1.1 p.). Sutarties 5.3 p. numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2017-10-31. Iš viso atsakovui buvo sumokėtas 10 000 Eur avansas. 2017-11-03 į ieškovą elektroniniu laišku kreipėsi nekilnojamojo turto brokeris E. G., kuris prašė pratęsti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį iki 2018 m. sausio 15 d., kadangi sutartis nebuvo įvykdyta, atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, neįvykdė preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų. 2017-11-10 ieškovas atsakovo atstovui, nekilnojamojo turto brokeriui pateikė atsakymą dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų pakeitimų, įtraukiant sąlygą dėl įmokėto avanso dydžio baudos, tuo atveju, jei atsakovas iki prašomo pratęsti termino neįvykdys sutartyje nustatytų įsipareigojimų, tačiau ieškovo teigimu rašytine forma sutarties įvykdymo termino pratęsimas pasirašytas nebuvo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde teigia, jog ieškovo ieškininis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir laikytinas tik siekiu pasipelnyti atsakovo sąskaitą, nesant jokiam teisiniam pagrindui, prašant priteisti iš atsakovo sumokėto avanso dydžio baudą, todėl negali būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apelianto skundo argumentai, susiję su jam pareikšto reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Dėl šių argumentų iš esmės pasisakys teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas joje sprendimą. Kaip jau minėta, šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 2-757-236/2015).Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovui nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašo priteisti avansą bei baudą iš atsakovo, nurodydamas, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, preliminarioje sutartyje nustatytu terminu, nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės. Toks ieškovo reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovui, galimas, o tenkintinas šis reikalavimas ar ne bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Taigi ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškinys pagal bylos faktines aplinkybes jo atžvilgiu nepagrįstas, ar tai yra tik siekis pasipelnyti atsakovo sąskaita, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui atsižvelgęs į tai, kad 20 000 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo gerą finansinę padėtį ar tai, kad prašoma priteisti suma jam nėra didelė. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/23 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV duomenis, atsakovas T. L. niekur nedirba. Iki 2017-06-01 dirbo UAB „Lornesa“, kurios akcininkas bei vadovas jis yra. Finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui teikiami nebuvo. Remiantis viešais VSDFV duomenimis, bendrovėje šiai dienai nedirba nei vienas darbuotojas, o jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 1 600,95 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs byloje šiuos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 20 000 Eur dydžio reikalaujama priteisti suma didelė atsakovui. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str., 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.