Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVirginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su A. B. ieškiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 31 d. gautas A. B. ieškinys Lietuvos Respublikai dėl įvairių jos institucijų veiksmais ir neveikimu padarytos 289.789,25 eurų žalos atlyginimo.

Teismas susipažinęs su ieškiniu nustatė, kad ieškovas sąmoningai, siekdamas sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, jas nurodo kabutėse; teigia, kad atsakovo „Lietuvos respublikos teismai“ organizuotai instancine tvarka veikia kaip nusikalstamas susivienijimas, o generalinį prokurorą įvardija plėšikų su diagnoze lietuviai gaujos „generaliniu prokuroru“.

Asmuo manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos (CPK 2 str., 5 str. 1 d., 111 str., 114 str., 135 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje valstybę ir jos institucijas nurodydamas kabutėse siekia vienintelio tikslo – jų menkinimo, o generalinio prokuroro apibudinimas neišlaiko net menkiausios kritikos. Teismai ne kartą buvo išaiškinę A. B., kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti. Todėl pripažintina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.

Toks ieškinys nepriimtinas nagrinėti teisme. Ši pozicija atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015-07-16 nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015; 2015-08-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1192-407/2015; 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015; 2015-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658-464/2016), kuriose A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek byloje dalyvaujančius asmenis, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad A. B. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti A. B. ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.