Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos Bardaitis skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja mažoji bendrija Bardaitis (toliau – ir pareiškėja, MB Bardaitis) prašo panaikinti atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V1-114, (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) dalį, kuria pareiškėjai nesuteiktos perleidžiamos teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes bei Komisiją įpareigoti pareiškėjai suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos Baltijos jūroje galimybes.

Skunde nurodo, jog Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) 1 punktu nutarta MB Bardaitis nesuteikti perleidžiamųjų teisių į žvejybos Baltijos jūroje galimybes. Mano, kad Komisija neteisingai įvertino aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas, nuostatas. Mano, jog teiginys, kad 2017 metais laivu (duomenys neskelbtini) nebuvo žvejojama, neatitinka tikrovės, nes 2017 metais juo naudojosi AB „Senoji Baltija“. Teigiama, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartimi AB „Senoji Baltija“ laivą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir 1/7 dalį žvejybinės kvotos pardavė A. G. ir L. G.. Pažymi, kad A. G. 2017 m. gruodžio 13 d. perleidžiamųjų teisių ir kvotų perleidimą įformino Žuvininkystės tarnyboje, nurodydamas, kad šias teises perduoda MB Bardaitis, o Žuvininkystės tarnyba 2018 m. sausio 9 d. patvirtino, kad 2018 metais A. G. MB Bardaitis perleido atitinkamų žuvų nustatyto svorio žvejybos kvotą. Pažymi, kad be kita ko, MB Bardaitis laivas (duomenys neskelbtini)perduotas su žvejybinės kvotos dalimi, todėl mano, jog 2017 metais MB Bardaitis individualiomis žvejybos galimybėmis naudojosi. Nurodo, kad 2018 metais MB Bardaitis nežvejojo, nes laivas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas, o nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojo draudimas žvejoti menkę, šprotai ir strimėlė nebuvo žvejojami, nes buvo parduotos kvotos.

Atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjant MB Bardaitis prašymą dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, buvo nustatyta, jog nei 2017 metais, nei 2018 metais iki 2019 metų MB Bardaitis individualių žvejybos galimybių nenaudojo, t.y. žvejybos nevykdė. Pažymi, kad nuo 2017 m. spalio 3 d. pareiškėja buvo laivo (duomenys neskelbtini) valdytoja, o nuo 2018 m. balandžio 19 d. – savininkė. Pažymi, kad dokumentų išrašuose nėra duomenų, jog laivas (duomenys neskelbtini) negalėjo būti eksploatuojamas, kad buvo būtina atlikti jo remontą. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 2017 metais pareiškėja vykdė žvejybos veiklą. Cituoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Žuvininkystės įstatymas) 17⁴ straipsnio 11 dalį, kurioje yra nustatyta, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį. Pažymi, kad nėra duomenų, jog AB „Senoji Baltija“ buvo reorganizuota, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 12 punkto nuostatų taikymui. Nurodo, jog vadovaujantis 2017 m. spalio 27 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2017/1970, menkių žvejybos draudimas galiojo tik nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo galima visų rūšių žuvų žvejyba, o strimelių ir šprotų žvejyba nebuvo draudžiama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria MB Bardaitis nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) 1 punktą, prašoma Komisiją įpareigoti pareiškėjai suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos Baltijos jūroje galimybes.

Nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pateikė prašymą dėl perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes suteikimo.

Konstatavus, jog pareiškėja neatitinka Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nei vienais iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki 2019 metų (2017-2018 metai) nenaudojo individualių žvejybos galimybių, vadovaujantis Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 įsakymu Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, sprendimas pareiškėjai MB Bardaitis nesuteikti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje priimtas ir įformintas Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) 1 punktu.

Žuvininkystės įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse (1 straipsnio 1 dalis).

Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 14¹ dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 16 d.) Perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse apibrėžta kaip ūkio subjektui suteikiama kitam ūkio subjektui galima perleisti teisė į Lietuvos Respublikai nustatytų tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybių jūrų vandenyse dalį (procentais).

Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs.

Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnyje (Bendrieji žvejybos galimybių Baltijos jūroje paskirstymo principai), be kita ko, nustatyta, kad skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, jei nebus viršyta Žemės ūkio ministerijos nustatyta žvejybos pajėgumo riba atitinkamame geografiniame žvejybos rajone, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – istorinė dalis) (1 dalis). Jei verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, istorinė dalis apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba (2 dalis). Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ūkio subjektas – Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.

Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžta Žvejybos kvota – ūkio subjektui skiriamas žvejybos limitas ar jo dalis vidaus vandenų telkinyje arba individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse, išreikštos didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu. Šio įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta pagal konkrečiai išvardytus atvejus. Pažymėtina, jog Žuvininkystės įstatymas šių atvejų nesieja su kito ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekiu (istorine dalimi).

Apibendrinant aptartąjį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad visais atvejais žvejybos kvota, sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis), yra skiriama fiziniam asmeniui ar ūkio subjektui, t. y. juridiniam asmeniui (ne laivui ar kitai plaukiojančiai priemonei), atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį). Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra numatyta, kad konkrečiam ūkio subjektui skiriant žvejybos kvotą, yra atsižvelgiama į kito laivo, nepriklausančio šiam ūkio subjektui, sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį).

Juridinių asmenų reorganizavimą, po reorganizavimo veikiančius juridinius asmenis, kuriems pereina tam tikromis dalimis (ar visos) reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96–2.103 straipsniai, tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.39 straipsnį juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu (1 punktas); galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas (2 punktas); prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos (3 punktas); sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (4 punktas); galimi juridinių asmenų skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas (5 punktas); išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims (6 punktas); padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos (7 punktas).

Aiškinant šias Civilinio kodekso nuostatas kartu su aukščiau aptartomis Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, pagal kurias žvejybos kvotos yra skiriamos ūkio subjektui, atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį), darytina išvada, kad juridinio asmens prijungimo, sujungimo atvejais po reorganizavimo veikiančiam, juridiniam asmeniui pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos, o išdalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos išdalijamos kitiems veikiantiems juridiniams asmenims; padalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigtiems juridiniams asmenims pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, įskaitant ir ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis).

Šiame kontekste paminėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-376-502/2018) aiškinant Žuvininkystės įstatymą kartu su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis ūkio subjektų reorganizavimą, konstatuota, jog reorganizuojant juridinį asmenį pagal CK 2.97 straipsnio 7 dalį padalijimo būdu naujajam juridiniam asmeniui tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos; Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta jokių apribojimų reorganizavimo pagrindu steigiamam juridiniam asmeniui perduoti žvejybos laivą kartu su duomenimis apie juo sugautų žuvų kiekį, kuris lemia tam tikras individualias žvejybos galimybes. Kitais, ne reorganizavimo atvejais, nėra galima atsižvelgti į kito subjekto nurodytus ankstesniais metais sugautų žuvų kiekius (istorinę dalį), nes tokių teisių perleidimas galimas tik ūkio subjekto reorganizavimo atveju.

Individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams yra skirstomos, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, t. y. viešosios teisės aktu ir šiems santykiams taikoma priešinga nei privatinėje teisėje apelianto nurodyta taisyklė – galima tai, kas aiškiai leista. Žuvininkystės įstatymas nenumato, jog laivą įgijęs ūkio subjektas kartu įgyja teisę reikalauti, kad skiriant jam žvejybos kvotą, būtų atsižvelgiama į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) už laikotarpį, kai laivas dar nepriklausė šiam ūkio subjektui.

Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnyje 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriems yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

Žuvininkystės įstatymo nuostatos iš esmės atkartotos, jas detalizuojant Apraše, kurio II skyriuje reglamentuotos teisės gauti perleidžiamąją teisę sąlygos. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad perleidžiamoji teisė suteikiama tik ūkio subjektams, teisėtais pagrindais valdantiems į Žvejojančių Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų sąrašą, patvirtintą Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V1-5 „Dėl Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, Žvejojančių Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų ir Žvejojančių Baltijos jūros pakrantės žvejybos zonoje Lietuvos Respublikos žvejybos laivų sąrašų patvirtinimo“. Aprašo 6 punkte pažymėta, kad ūkio subjektui pagal apskaitos duomenis perleidžiamoji teisė suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos perleidžiamosios teisės, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo kvotos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) savo kvotą tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

Pareiškėja neginčija fakto, jog 2017 ir 2018 metais žvejybos laivu (duomenys neskelbtini) MB Bardaitis nesinaudojo ir pati žvejybos veiklos Baltijos jūroje nevykdė ir teigia, jog iki 2018 m. gegužės 10 d. laivas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas. Pažymi, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. prasidėjus draudimui žvejoti menkę, šprotai ir strimelė nebuvo žvejojama, nes buvo parduotos jų žvejybos kvotos, o už gautas lėšas buvo suremontuotas laivas (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina (b.l. 29-38, 71-72), jog teisėta laivo (duomenys neskelbtini) valdytoja pareiškėja yra nuo 2017 m. spalio 3 d., o jo savininke tapo 2019 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Kadangi pareiškėja laivą (duomenys neskelbtini) įgijo iš fizinių asmenų, ji neįgijo teisės reikalauti, kad skiriant žvejybos kvotą, būtų atsižvelgiama į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) už laikotarpį, kai laivas jai dar nepriklausė, todėl pareiškėjos argumentas, jog žvejybos veiklą 2017 metais laivu (duomenys neskelbtini) vykdė AB „Senojo Baltija“, nekeičia ginčijamo sprendimo esmės.

Nesant duomenų apie tai, kad 2017-2018 metais pareiškėja nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nenustačius, kad visu 2017-2018 metų laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba buvo draudžiama, Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria MB Bardaitis nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes, laikytinas teisėtu, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Konstatavus, jog Komisijos 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) dalyje, kuria MB Bardaitis nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas išvestiniu laikytinas skundo reikalavimas Komisiją įpareigoti pareiškėjai suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.