Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė

Dalyvaujant ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Valdui Stoškevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 753,12 Lt aplinkai padarytai žalai atlyginti.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2009 kovo 3d. nustatytas savavališkas medžių kirtimas privačiame E. J. K. miško valdoje, esančioje Gruzdiškės kaime Raseinių raj. Padubysio girininkijos kv.321 , skl.2. Be leidimo buvo nukirsta 28 vnt. žalių medžių . Iš viso nukirsta 18,40 ktm medienos. Medžius nukirto E. J. K. Už savavališką medžių kirtimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62¹ str. 1 d. atsakovas buvo nubaustas 2000 Lt administracine bauda. Neteisėtais veiksmais buvo padaryta 753,12 Lt dydžio žala aplinkai. Žala paskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002m. balandžio 12d.nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ Atsakovas gera valia atlyginti žalą atsisako.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Jam priklausantis miškas yra pilnai pasiekęs kirtimo amžių pagal IV grupės miškų reikalavimus. Žalos aplinkai paskaičiavimas sudarytas neobjektyviai ir tendencingai. Nors už be leidimo iškirstus medžius teismas jam paskyrė 2000 lt. baudą, bet žalos gamtai tas kirtimas nepadarė. Iš pateikto miškotvarkos instituto miškotvarkos projektų vadovo B. B. rašto matyti, kad gamtai žalos nepadarė. Taip pat iš pridedamo CD matyti, kad miškas buvo subrendęs ir jį galima kirsti.

Iš sklypo apžiūros akto (b.l. 6) matosi, kad K. E. J. privačiame miške Gruzdiškės km. Padubysio g-ja, kv.321 , skl. 2 rasta savavališkai nukirstų 28 medžių kelmai, mediena išvežta. Iš biržės taksavimo lapų (b.l. 7,8 ) matosi, kad E. J. K. privačiame miške savavališkai nukirsta 18,40 kietmetriai ir neplynai iškirsta 5,42 kietmetriai medienos. Iš žalos aplinkai paskaičiavimo (b.l. 13) matosi, kad dėl E. J. K. privačiame miške savavališkai nukirstų medžių aplinkai padaryta 753,12 Lt dydžio žala. Iš administracinio teisės pažeidimo nutarimo ( b.l.35), Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties ( b.l.33-34) , Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties ( b.l.31-32) matyti, kad dėl neteisėto kirtimo administracine tvarka nubaustas E. J. K. Iš pateiktų CD įrašų negalima suprasti apie padarytos žalos dydį.

Sutinkamai su 1994-11-22 Miškų įstatymo 9 str. 6 d. miško savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Bylos medžiaga įrodyta , kad E. J. K. iškirto mišką, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos.

Pagal Miškų įstatymo 23 str. nustatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalos miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.

2005-03-24 Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nustatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

Žala gamtai suprantama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms pablogėjimas. Atsakovas E. J. K. savo kaltais veiksmais padarė žalą gamtai, neteisėtai iškirsdamas medžius.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neteisėtais veiksmais miškui padaryta žala apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ su pakeitimais (2004-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 570).

Ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Iš atsakovo priteistinos teismo išlaidos ir žyminis mokestis į valstybės pajamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti. Priteisti iš E. J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 753,12Lt. (septynis šimtus penkiasdešimt tris lt. 12 ct.) žalos aplinkai atlyginimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, buveinė Kaunas, Rotušės a. 12 atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), DnB Nord banke, naudai.

Priteisti iš E. J. K. į valstybės pajamas 18,04 Lt. teismo išlaidų ir 50,00 Lt žyminio mokesčio, įmokant juos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.