Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, I. L. atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

išvadą teikiančios institucijos Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Loretai Laugalienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, suinteresuotam asmeniui I. L., išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad I. L. yra pareiškėjos dukra. I. L. sveika buvo iki 1999 m. kovo 7 d. autoįvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota. Fizinė I. L. būklė galima teigti atsistatė, tačiau patirta galvos trauma paliko pasekmes. I. L. yra pripažinta nedarbinga iki 2048 m. gegužės 14 d., jai nustatytas 25 proc. darbingumas, netektas darbingumas – 75 proc. Nuo 2013 m. gegužės 17 d. neterminuotam laikui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iki traumos I. L. mokėsi bendro lavinimo mokykloje, kai ką ji prisimena, tačiau atmintis yra labai trumpalaikė. Pareiškėja buvusi (duomenys neskelbtini), todėl savarankiškai ugdė dukrą, ir šiuo metu stengiasi ją sudominti įvairiomis veiklomis, tačiau jokių rezultatų tai neduoda. Pati I. L. save laiko sveika, nors jos orientacija laike, erdvėje yra sutrikusi. Nors I. L. pilnametystės yra sulaukusi (duomenys neskelbtini), teoriškai ji yra įgijusi visišką veiksnumą, tačiau faktiškai savarankiškai gyventi, visapusiškai pasirūpinti savimi negalėtų. Pripažinus I. L. neveiksnia tam tikrose srityse, jai nustatytina globa, skirtinas globėjas. Nors I. L. turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, neturi, tačiau ji gauna neįgalumo pašalpą, todėl tikslinga yra skirti ir turto administratorių. Artimesnių žmonių I. L. neturi, jos tėvas yra miręs. Kadangi dukra pareiškėja rūpinasi jau ne vienerius metus, sutinka ją globoti ir toliau. Globėjo pakeitimas dukrai sukeltų neigiamas emocijas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. L. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad dukra I. L. po avarijos 1999 m. metu patirtų labai didelių traumų buvo labai sunkios būklės, komos būsenoje išbuvo pusantro mėnesio, pilnai neatsigavo. Nors ji 23 metus dėjo labai daug pastangų, kad dukra pasveiktų, tikėjo tuo, o dukra pradėjo vėl kalbėti, vaikščioti, tačiau psichinė būklė iki galo neatsigavo. Dukros nuotaikos keičiasi, būna pikta, pažangos nedaro. Šiuo metu ji suduoda jai raminamus vaistus, tada dukra tampa ramesnė. Dukra nepripažįsta serganti, nesutinka išgerti vaistus, sako, kad nori ją nunuodyti, todėl reikia vaistus duoti jai nežinant. Dukra negalėtų pati tvarkyti savo pajamų (tik smulkias sumas supranta), įsigyti ar valdyti bet kokio turto (nesupranta), priimti palikimo, taip pat negali susitvarkyti aplinkos, pati kreiptis į gydytoją, sukurti šeimą, auginti vaikus ar tapti globėja, dirbti. Ji gyvena kartu su dukra, dukra atpažįsta ją (pareiškėją), ji jai padeda apsirengti (pati neranda savo drabužių), paduoda maistą, vaistus, išskalbia drabužius (ji pati tik kažką smulkaus gali pasitvarkyti), sutvarko namus, turi ją prižiūrėti, kad nepasiklystų, nepargriūtų (ji „neturi stabdžių“). Ji viena rūpinasi dukra, dukros tėvas miręs, kitų asmenų, kurie galėtų ir norėtų globoti jos dukrą, nėra. Ji sutinka tapti dukros globėja, turi tam sąlygas – nedirba, gyvena name, kurį nupirko jos sūnus. Dukra I. turto neturi, tačiau gauna pensiją bei kitas išmokas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, I. L. atstovas advokatas Stanislovas Jankauskas nurodė, kad pareiškimo tenkinimas atitinka I. L. interesus, todėl sutinka, kad pareiškimas būtų patenkintas, globėja paskirti pareiškėją, kuri atitinka globėjui keliamus reikalavimus.

Išvadą teikianti institucija, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, išvadoje nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad I. L. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, sutinka su pareikštais reikalavimais pripažinti ją neveiksnia tam tikrose srityse.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė išvadą, pritarė sritis, nustatytas ekspertizės aktu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Bylos medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja V. L. yra suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, I. L. motina. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus, Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L. nuo 2013 m. gegužės 15 d. neterminuotam laikui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), I. L. nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2048 m. gegužės 14 d. nustatytas 75 proc. nedarbingumas. Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams A. U. 2023 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. 4, nurodyta, kad I. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų pareiškime nurodytose srityse. Iš (duomenys neskelbtini) medicinos universiteto klinikos išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad I. L. trauma įvyko 1999 m. kovo 7 d. autoavarijoje. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre nėra duomenų apie I. L.. Pareiškėja neteista, administracinių nuobaudų neturi.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012, 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teisėją teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2023 m. birželio 6 d. – 2023 m. birželio 21 d. atlikęs teismo psichiatrinę ekspertizę, priėmė Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad I. L. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), pagal savo (susirgimo, būsenos) pobūdį I. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo asmeninių turtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo. įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.); 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Pagal savo ligos (susirgimo, būsenos) pobūdį I. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkamos gyvenamojo būsto priežiūros ir pan.); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir pan.); 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 5) darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Taip pat minėtame ekspertizės akte pažymima, kad I. L. dėl savo psichinės sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje, suprasti teismo procesą bei jo prasmę, duoti paaiškinimus teismui, atsakyti į klausimus, suprasti jam įteikiamų procesinių dokumentų prasmę.

Teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertizės akto išvada, kadangi ji motyvuota, paremta I. L. sveikatos istorija. I. L. 1999 m. kovo 7 d. patyrė (duomenys neskelbtini), būklė buvo sunki, koma pagal Glasgo 5 balai. Tą pačią dieną operuota, (duomenys neskelbtini). Gydymo eigoje būsena pagerėjo, išliko atminties, orientacijos sutrikimai. Toliau būsena išliko be žymesnės teigiamos dinamikos, regresavo pažintinės funkcijos, buvo impulsyvi, neadekvataus elgesio, konfliktiška. Psichiatrų sekama su diagnoze – (duomenys neskelbtini). 2009 metais diagnozė pakeista į – (duomenys neskelbtini). Yra pastovioje artimųjų priežiūroje, viena gyventi nesugeba. Ekspertizės metu konstatuojamas įgytas (duomenys neskelbtini) sindromas vidutiniame pažintinių funkcijų sutrikimo laipsnyje. Psichologiniame įvertinime – apibendrinant, tiriamosios protinės būklės trumpojo tyrimo duomenys atitinka vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimą: MMSE – 19 balų. Savyje I. L. orientuota, bet orientacija laike ir vietoje pablogėjusi. Žemas apibendrinimų lygis. Nuo I. L. amžiaus normos vidurkio atsilieka įvairūs verbalinės informacijos įsiminimo, išlaikymo atmintyje rodikliai. Motyvacija psichologiniam vertinimui permaininga, lengvai provokuojasi tiriamosios dirglumas, disforiškumas, išreikšta emocinio pusiausvyrumo stoka. I. L. negeba kritiškai vertinti savo intelektinių, savarankiško socialinio prisitaikymo galimybių, negali savarankiškai priimti jai svarbius sprendimus. I. L. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). I. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Išvadą byloje teikianti institucija sutinka, kad I. L. būtų pripažinta neveiksnia ar ir (ribotai) veiksnia tam tikrose srityse, jai būtų nustatyta globa, o jos globėja bei turto administratore būtų paskirta V. L..

Įvertinus išdėstytus argumentus, byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, darytina išvada, kad I. L. negebėjimas savarankiškai suprasti savo veiksmus ir rūpintis savo teisių apsauga yra įtakotas jai nustatyto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozuotos ligos pobūdžio I. L. negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, nes negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, I. L. pripažintina neveiksnia srityse, nurodytose pareiškime ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Pripažinus I. L. neveiksnia turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, spręstinas klausimas dėl globos šiose srityse nustatymo ir globėjo šiose srityse paskyrimo (CPK 505, 506 straipsniai). Pareiškėja V. L., kuri kartu gyvena ir rūpinasi I. L., yra pastarosios motina. Kitų asmenų, norinčių globoti pripažintiną neveiksnia tam tikrose srityse I. L. ir būti jos turto administratoriumi, nėra, išvadą teikianti institucija sutinka, kad pareiškėja taptų I. L. globėja ir turto administratore. Teismas sprendžia, kad V. L. pagal savo sveikatos būklę turi galimybę tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijas, medicininiame pažymėjime nurodyta, kad ji globoti kitą asmenį gali, jos asmenybė atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji nebausta administracinių nusižengimo teisena, neteista. Duomenų, kad pareiškėjos moralinės, charakterio ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, I. L. nustatytina globa, o jos globėja skirtina V. L. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad dukra I. L. negalėtų tvarkyti savo pajamų (supranta tik smulkias sumas), gauna neįgalumo išmoką. Šiam turtui reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl turto administratore skirtina globėja, kurio kandidatūrai niekas neprieštaravo, V. L. (493 straipsnis, CK 3.245 straipsnis).

V. L. išaiškintina, kad ji kaip globėja ir turto administratorė turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti I. L. teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais būtinus sandorius srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu (CK 3.240 straipsnis); 3) privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) privalo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų), sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ekspertizės atlikimu, vadovaujantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi, padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 467 straipsniu, 468 straipsniu, 496 straipsniu, teismas

nusprendž i a:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimo, testamento sudarymo ir kt.);

1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkamos gyvenamojo būsto priežiūros ir pan.);

2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.);

4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

5) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Nustatyti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Skirti V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja sprendimo rezoliucinėje dalyje išvardintose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei turto administratoriumi.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrui ir VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) ambulatorijai jų pateiktus I. L. medicininius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.