Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-935/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-09
Bylos Nr.
1A-564-935/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Audrius Cininas, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-935/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12526-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo gynėjai Jūratei Damanskienei,nuteistajam A. J. (A. J.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams bei 64,6 MGL (3230 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), vienerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 12 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, iš chuliganiškų paskatų, matant parduotuvės lankytojams ir personalui, smūgiavo į parduotuvės duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į kairės pusės žandikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Tokiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį ir A. J. paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Atsiliepimas

3. Prokurorė tvirtina, kad, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam dar kartą galima suteikti galimybę pasitaisyti ir savo elgesiu įrodyti, jog padaryta veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant, ar asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei su nuteistojo asme­nybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nuteistojo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteis­minio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padary­mo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Taip pat, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, privalu atsižvelgti į tai, ar asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vyk­dymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu.

5. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. anksčiau yra teistas devynis kartus, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nuteistasis anksčiau jam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo įpareigotas nevartoti psichi­ką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vis tik šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamų veiksmų padarymo dieną nenuvyko pas psichoterapeutą, vartojo alkoholį. Prokurorė taip pat pažymi, kad A. J. anksčiau tris kartus buvo teistas už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vieną kartą teistas už smurtinio nusikaltimo mažamečiui padarymą. Be to, A. J. anksčiau yra baustas administracine tvarka, jis net keturis kartus buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra sumokėjęs ne visas jam paskirtas baudas. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nuteistojo elgesį, kaip jis pats paaiškino, lėmė gan didelis suvartoto alkoholio kiekis. Prokurorės įsitikinimu, A. J. anksčiau taikytos priemonės teigiamo poveikio jam nepadarė, nuteistasis nevykdo nuosprendžiais jam paskirtų įpareigojimų, jis nesiima jokių priemonių nedaryti nusikalstamų veikų.

6. Skunde nurodoma, kad iš tikrųjų nuteistasis yra jauno amžiaus, darbin­gas, turi šeimą ir du vaikus. Vis tik pats nuteistasis paaiškino, kad šiuo metu jis nedirba, pateisinamų priežasčių, kodėl nedirba, nenurodė. Be to, nuteistasis nusikaltimą padarė dienos metu, par­duotuvėje, matant aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties sudavė smūgį kitam žmogui, atliekančiam savo darbines pareigas, o tai rodo A. J. abejingumą visuomenėje nusistovėjusioms normoms ir žmonių negerbimą.

7. Prokurorė aiškina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išim­tiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsako­mybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis. Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja išim­tinės aplinkybės taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Nors pats A. J. teigia, kad rūpinasi šeima, tačiau įvykio dieną jis vartojo alkoholį matant vaikams, jis niekur nedirba bei neprisideda prie šei­mos išlaikymo, leidžia turimas lėšas alkoholiui, praeityje daug kartų teistas, taip pat už itin šiurkščius nusikaltimus, kuriuos nulėmė alkoholio vartojimas.

8. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis A. J. prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendį.

9. Nuteistasis nurodo, kad jo padaryti nusikaltimai yra susiję su alkoholio vartojimu, todėl, siekdamas išspręsti šią problemą, jis pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susirinkimus. Jis dirba, padeda išlaikyti šeimą. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, iš nuteistojo būtų atimta galimybė daryti naujus nusikaltimus, tačiau tuo pačiu būtų nutraukti jo turimi pozityvūs socialiniai ryšiai, taip pat būtų nutrauktas gydymasis nuo alkoholizmo. Suprasdamas savo nusikalstamo elgesio priežastis, nuteistasis kreipėsi į gydymo įstaigą pagalbos.

10. A. J. įsitikinimu, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas tik vienas iš bausmės tikslų, t. y. nubaudimas, tačiau nukentėtų pozityvūs socialiniai ryšiai bei šeimos finansinė padėtis. Nuteistasis pažymi, kad jis nuolat rūpinasi savo mama, kuri turi sveikatos problemų, ir jos mažamečiu sūnumi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei nuteistojo asmenybe, ir pagrįstai nusprendė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

12. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalimi, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. J. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik šiuo klausimu.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, nes priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

14. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą. Nuteistajam paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, kuri susideda iš bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą, bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, už nesunkaus nusikaltimo, numatyto 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu, už nesunkaus nusikaltimo, numatyto 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Taigi šiuo atveju kyla tik klausimas, ar A. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

15. Teigtina, kad, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, privalu įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-283-458/2019 ir kt.).

16. Kaip jau buvo minėta, A. J. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įžūliais nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei sukeltas fizinis skausmas kitam asmeniui, tuo pačiu teigtina, kad panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją nevertintinas kaip intensyvus. Nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat pažeidė ankstesniu nuosprendžiu jam nustatytą pareigą, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Čia pabrėžtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino, jog jo priešingam teisei elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi. Ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pastebėtina, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido bei išsakė poziciją, jog nuteistajam neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jis turėtų būti laisvėje ir rūpintis šeima bei savimi (t. 1, b. l. 135-136). Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. J. yra vedęs, šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriais priešingai, nei nurodo prokurorė, nuteistasis rūpinasi. Nuteistojo šeimos pajamos nėra didelės, taip pat jis rūpinasi ir savo neįgalia motina bei su ja kartu augančiu savo mažamečiu broliu (t. 2, b. l. 31). Pastebėtina, kad A. J. nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. dirba UAB „R.“ (t. 2, b. l. 37) (pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad turi įsidarbinti rugpjūčio mėnesį, ką, akivaizdu, ir padarė), kurios vadovo yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 44).

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą akivaizdžiai paneigia faktai, kad A. J. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn net devynis kartus. Jis anksčiau buvo keturis kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei, taip pat ir susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą, tris kartus teistas už nusikaltimų transporto eismo saugumui (vairavo transporto priemones neblaivus) padarymą, vieną kartą teistas už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo teisingumui padarymą. Be to, A. J. yra baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, taip pat jis yra ne kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (viso keturis kartus, du kartus iki realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo). Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra nulemti jo netinkamo bei neatsakingo požiūrio į visuomenėje visiems privalomų taisyklių laikymąsi.

18. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, kad A. J., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, jog bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad tris pirmuosius kartus A. J. nusikalto (padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje) būdamas nepilnamečiu, vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas aštuoniolikos. Trimis pirmaisiais nuosprendžiais A. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, o ketvirtuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, dvi nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu. A. J. 2015 m. gruodžio 15 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2016 m. gruodžio 15 d. Čia būtina pastebėti, kad teisės pažeidimų nuosavybei A. J. nei lygtinio paleidimo metu, nei vėliau nebedarė. Šis faktas rodo, kad, pasiekęs tam tikro lygio brandą, nuteistasis vis dėlto gali keisti savo elgesį tuo atveju, jeigu tam yra sudarytos tinkamos sąlygos.

20. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad jau lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu pradėjo ryškėti nuteistojo A. J. problemos, susijusios su neatsakingu alkoholio vartojimu, t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu jis vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis netinkamai vykdė jam nustatytą pareigą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, A. J. buvo baustas ir 2017 m. rugsėjo 5 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dalis nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, už kurios padarymą A. J. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, aplinkybių buvo susijusios su alkoholio vartojimu, nusikalstama veika, už kurios padarymą A. J. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra susijusi su alkoholio vartojimu. Taigi yra akivaizdu, kad priešingą teisei nuteistojo elgesį iš esmės lemia alkoholio vartojimas.

21. Nekyla abejonių, kad A. J. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam pačiam, jo šeimai gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šių pasekmių jis nenori, bando ir nori jų išvengti. Vienintelis būdas nuteistajam išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų nepageidaujamų pasekmių yra alkoholio vartojimo problemos išsprendimas, elgesio ir požiūrio į pareigas bei jų vykdymą keitimas. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. J. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. jis kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam 2022 m. balandžio 25 d. buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra (t. 1, b. l. 183, t. 2, b. l. 42), taip pat nuteistasis apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog jis lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šis faktas bent jau iš dalies rodo, kad nuteistasis suvokia, ką reikia daryti, jog jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šią aplinkybę kartu su tuo, jog nuteistasis dirba, turi šeimą, kuria rūpinasi, iš tikrųjų bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidėjus ir nustačius nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Šiuo atveju realus laisvės atėmimas negarantuotų kompleksinio bausmės tikslų įgyvendinimo, neigiamai paveiktų nuteistojo pozityvius socialinius ryšius, šeimos, kurios nariais yra ir mažamečiai vaikai, padėtį, turėtų neigiamos įtakos nuteistojo vaikų ugdymui.

22. Konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. buvo tinkamai parinktos pareigos, kurios kartu su jo turimais pozityviais socialiniais ryšiais sudarys sąlygas jam keisti savo elgesį pozityvia linkme. Pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje paskyrimas bei jos vykdymas užtikrins, kad nuteistasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo bei savo artimųjų būtiniausius poreikius, jį drausmins, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo, padės mažinti turimus įsiskolinimus. Pareigos dalyvauti elgesio pataisos programoje paskyrimas ir jos vykdymas padės nuteistajam išsiaiškinti neteisėto elgesio priežastis bei visuomenėje pageidaujamus elgesio variantus, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį. Pareigos nustatytu laiku neišeiti iš namų paskyrimas ir vykdymas drausmins nuteistąjį bei palengvins jo elgesio kontrolę. Pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas nuteistajam nusikalsti, skatins spręsti neatsakingo alkoholio vartojimo problemą. Čia būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis per pakankamai ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

23. Esant aptartų aplinkybių visumai, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas.

24. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. rugsėjo 16 d., Nr. PT-6822). Pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 110 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko ne nuteistojo iniciatyva, gynėjo dalyvavimas baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalis), prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, yra atmetamas. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta 110 Eur suma už A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškotina.

Teisėjai Audrius CininasJulita Dabulskytė-RaizgienėUgnius Trumpulis