- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-607-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02626-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ (buvusi UAB ,,Trade grupp“) ieškinį atsakovui V. D. dėl 1 600,18 Eur išlaidų už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Jurisdictus“ prašė priteisti iš atsakovo V. D. 1 598,70 Eur už atsakovui priklausančios transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 1,48 Eur kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai grindžiami LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr.1426, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.5-V-200 Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.Ieškovė nurodė, jog reikalauja priteisti iš atsakovo V. D. skolą už automobilio AUDI 100 Avant valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2013 m. sausio 25 d. (nuo Šalčininkų rajono policijos komisariato pranešimo, jog transporto priemonė nereikalinga ikiteisminiam tyrimui gavimo) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant už 23 mėnesius po 240,00 Lt, kas atitinka 69,51 Eur, viso 1 598,70 Eur ir 1,48 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai). Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovui nebuvo pranešta apie automobilio nuvežimą, negavo transporto priemonės nuvežimo akto kopijos ir jam nebuvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, todėl negalėjo atsiimti automobilio iš saugojimo aikštelės. Atsakovo V. D. teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo automobilio nuvežti saugojimui, kadangi automobilis netrukdė eismui, todėl nebuvo jokio reikalo vežti į saugojimo aikštelę.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo V. D. ieškovės UAB „Jurisdictus“ naudai 1 598,70 Eur transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 598,70 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 180,81 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 1,48 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.Teismas nustatė, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Sauda“ perleido ieškovei UAB „Jurisdictus“ reikalavimo teisę į skolininkų skolą, įskaitant pirminio kreditoriaus (UAB „Sauda“) teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas ir netesybas. Papildomu susitarimu prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalys pareiškė, jog UAB „Sauda“ perleidžia UAB „Jurisdictus“ reikalavimo teisę į visą skolą susidariusią ar ateityje susidarysiančią dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo (bylos lapai 13-20). Atsakovui neatsiimant automobilio iš ieškovei priklausančios saugojimo aikštelės, buvo kreiptasi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą. Policijos komisariato 2013 m. sausio 25 d. raštas Nr.10-97-S-252 patvirtina, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, tame tarpe AUDI 100 AVANT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebereikalingi, todėl automobilių savininkai gali atsiimti jiems priklausančias transporto priemones dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui.Teismas nurodė, jog atsakovo (automobilio savininko) pareiga buvo pasirūpinti automobiliu ir atlikti veiksmus, kad automobilis būtų grąžintas, praėjus būtinumui saugoti dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nuo 2013 m. sausio mėnesio atsakovas galėjo atsiimti automobilį, tačiau į bylą nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl automobilio atsiėmimo ar įrodymai, jog nebuvo patenkinti atsakovo prašymai dėl automobilio atsiėmimo (leidimo išdavimo ar jo atsiėmimo BPK nustatyta tvarka). UAB „Sauda“ raštu reikalavo, kad atsakovas atsiimtų transporto priemonę iš saugojimo aikštelės ir nedidintų saugojimo išlaidų. Atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų dėl automobilio atsiėmimo jau po to, kai buvo pareikštas ieškinys teisme ir priimtas sprendimas už akių, nors nuo 2013 m. vasario mėnesio atsakovui buvo žinoma, jog patenkintas jo prašymas atsiimti automobilį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas ėmėsi veiksmų, siekdamas atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė apie tai, jog apeliantas savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad gavęs informaciją iš ieškovo buvo nuvykęs iš saugojimo aikštelės atsiimti apeliantui priklausantį automobilį, tačiau sužinojo, kad automobilį galės atsiimti tada, kai sumokės už automobilio saugojimą ir kai policija išduos nustatytos formos dokumentą (leidimą) atsiimti automobilį. Teismas sprendime nevertino ir nepasisakė dėl policijos pareigūnų neveikimo aplinkybių, dėl kurių susidarė nepagrįstai didelė skola už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimą.Atsakovui priteista suma palyginus su atsakovui priklausančio automobilio rinkos verte prieštarauja protingumo kriterijui. Teismas sprendime formaliai nurodė, kad atsakovas galėjo atsiimti transporto priemone jau po 2013 m. sausio 25 d., tačiau to nepadarė. Teismas nevertino ir nepasisakė ar atsakovas per teismo nurodytą laikotarpį turėjo protingas galimybes rūpintis automobiliu, kai atsakovas turėjo rūpintis dėl savo sveikatos būklės ir artimųjų globos. Teismo sprendime nevertinta ir nepasisakyta apie tai, jog iš Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (2011-10-30, be numerio) turinio, nėra įrodymų, kad nustatyta tvarka apeliantui aktas būtų buvęs įteiktas (ar buvo atsisakyta akte pasirašyti, aktą pasiimti) ir jam buvo išaiškinta apskundimo tvarka. (20 b.l.). Neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neturėjo galimybės iš karto žinoti kur randasi jam priklausanti transporto priemonė, bei nebuvo supažindintas apie galimas pasekmes ateityje dėl automobilio saugojimo. Teismas nevertino įrodymų jog akte nurodyta, kad apžiūrint transporto priemonę neva dalyvavo transporto priemonės savininkas (valdytojas) V. D. (b.l. 20). Pažymi, jog akte grafoje „Apžiūrint transporto priemonę dalyvavo” nėra atsakovo parašo patvirtinančio jo dalyvavimo faktą, antra tuo metu atsakovui buvo suteikinėjama med. pagalba ir nebuvo išaiškinta atsakovo teisės ir pareigos bei kokie sprendimai ateityje bus priimti dėl priklausančios transporto priemonės ir kokie galimi tolesni padariniai. Todėl ieškovo pozicija, jog yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinio 4 punkte suformuluotus prašymus priteisti 1598,70 EUR (5520 LT) už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą vertinta kaip nepagrįsta.Remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 2 d. transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Jurisdictus“ prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Kaip pats apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog iki šios dienos nėra pateikęs nustatytos formos leidimo atsiimti transporto priemonę, todėl akivaizdu jog transporto priemonės aikštelės darbuotojai negalėjo grąžinti automobilio ne dėl to, kad nesumokėta už jo saugojimą, bet būtent dėl to, jog nepateikiamas leidimas atsiimti transporto priemonę, kurio formą 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 yra patvirtinęs Lietuvos policijos Generalinis komisaras ir kuriuos išduoda įgaliota policijos įstaiga – Kelių policijos valdyba.Byloje yra 2013-02-27 Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato raštas, adresuotas apeliantui, kuriame nurodoma „patenkino pil. V. D. gim. 1958 m. prašymą dėl automobilio „Audi 100 Avant“ v. n. (duomenys neskelbtini) paėmimo iš UAB „Sauda“ saugojimo aikštelės saugojimui, iki ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 97-1-00772-11 išnagrinėjimo teisme“. T. y. dokumentai, kurių pagrindu nustatyta, nuo kada apeliantas galėjo atsiimti transporto priemonę, tačiau jokių veiksmų dėl to neatliko.UAB „Sauda“ raštu reikalavo, kad apeliantas atsiimtų transporto priemonę iš saugojimo aikštelės ir nedidintų saugojimo išlaidų, tačiau apeliantas ėmėsi tam tikrų veiksmų dėl automobilio atsiėmimo jau po to, kai buvo pareikštas ieškinys teisme ir priimtas sprendimas už akių, nors nuo 2013 m. vasario mėnesio atsakovui buvo žinoma, jog patenkintas jo prašymas atsiimti automobilį.Ieškiniu prašoma priteisti suma už transporto priemonės saugojimą nuo 2013-01-25 (Šalčininkų rajono policijos komisariato pranešimo apie tai, kad transporto priemonė nebereikalinga ikiteisminiam tyrimui) iki ieškinio surašymo dienos (2015-01-20), todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių išeina už ieškinio ribų, nes po 2013-01-25 automobilio saugojimas su ikiteisminiu tyrimu nebeturėjo nieko bendro, todėl yra visiškai nepagrįstas.Prieštaringi apelianto argumentai, jog teismas 2016-02-10 sprendimu neįvertino, ar jis turėjo protingas galimybes rūpintis transporto priemone dėl savo sveikatos būklės ir artimiesiems reikalingos globos, nors nurodo, jog buvo nuvykęs į aikštelę atsiimti transporto priemonės, tačiau neturėjo nustatytos formos leidimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, jog apeliantas konkrečių veiksmų dėl automobilio atsiėmimo ėmėsi jau po to, kai buvo pareikštas ieškinys teisme ir priimtas sprendimas už akių.Iš apelianto duotų parodymų bylos nagrinėjimo iš esmės metu, apeliacinio skundo argumentų bei 2013-02-27 Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato rašto, kuris buvo adresuotas apeliantui, matyti, kad apeliantas žinojo apie tai, kur saugoma transporto priemonė, pats buvo nuvykęs į aikštelę jos atsiimti, tačiau to negalėjo padaryti tik dėl to, jog su savimi neturėjo reikiamų dokumentų.Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 2 d. numato galimybę nuvežti transporto priemonės, kurios stovi leistinoje vietoje, jeigu jos trukdo pašalinti avarijos padarinius. Ginčo transporto priemonė netrukdė likviduoti avarijos padarinius, nes pati buvo avarijos padarinys. Neapšviestas kelias Ažulomis-Šalčininkai-Milvydai negali būti laikomas vieta, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti aukščiau minimo straipsnio prasme. Pažymi, kad iš atsakovo nereikalaujama apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, kurios susidarė nuo transporto priemonės pristatymo į aikštelę dienos iki dienos, kai buvo leista atsiimti transporto priemonę. Reikalaujama apmokėti tik už tą laikotarpį, kai atsakovas pats buvo abejingas ir nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiimtų, nors buvo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu reikalauta atsiimti automobilį.Saugotojas neturi teisės pasirinkti, saugoti automobilį ar ne. Saugotojo pareiga yra užtikrinti automobilio išsaugojimą iki atidavimo savininkui (ar jo įgaliotam asmeniui) nepriklausomai nuo transporto priemonės rūšies, vertės ar kitų parametrų. Be to saugojimo kaina už transporto priemonės saugojimą nėra susijusi su automobilio verte, nes automobilių saugojimo kaina tokiais atvejais nustatoma viešo konkurso būdu. Apeliantas nepateikia jokių argumentų dėl netinkamai pritaikytų procesinių teisės normų ar jokių argumentų, jog neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Priešingai, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos šalys norėjo ir galėjo pateikti, sprendime buvo aptarti ir įvertinti šalių argumentai ir įrodymai. Manytina, jog prašymas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik užvilkins procesą, kas nesuderinama su LR CPK 7 str. numatytais koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas pagrįstumo.
11. Byloje nustatyta, jog Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Sauda“ perleido ieškovei UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas UAB „Trade grupp“) reikalavimo teisę į skolininkų skolą, įskaitant pirminio kreditoriaus (UAB „Sauda“) teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas ir netesybas. Papildomu susitarimu prie reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalys pareiškė, jog UAB „Sauda“ perleidžia UAB „Trade grupp“ reikalavimo teisę į visą skolą susidariusią ar ateityje susidarysiančią dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo (bylos lapai 13-20).
12. Atsakovui neatsiimant automobilio iš ieškovei priklausančios saugojimo aikštelės, buvo kreiptasi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą. Policijos komisariato 2013 m. sausio 25 d. raštas Nr.10-97-S-252 patvirtina, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, tame tarpe AUDI 100 AVANT valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebereikalingi, todėl automobilių savininkai gali atsiimti jiems priklausančias transporto priemones dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui.
13. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2011 m. spalio 30 d. surašytas atsakovui V. D. priklausančios transporto priemonės automobilio AUDI 100 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas, dokumente nurodyta, jog automobilis sugadintas nepataisomai. Automobilis perduotas nugabenti ir perduotas saugoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, remiantis UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato sutartimi 2001 m. gegužės 4 d. ir papildomu susitarimu.
14.SEAKĮ 33 str. 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 str. 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. SEAKĮ 33 str. 6 d. taip pat įtvirtinta, kad išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę 33 str. 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Apeliantas iki šiol nėra pateikęs nustatytos formos leidimo atsiimti transporto priemonę, bei nėra apmokėjęs išlaidų už jos saugojimą, todėl skola už transporto priemonės saugojimą susidarė ne, kaip nurodo apeliantas, dėl policijos pareigūnų ar transporto priemonės saugotojo kaltės, o dėl paties apelianto nerūpestingumo.
15.Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškiniu prašoma priteisti suma už transporto priemonės saugojimą nuo 2013-01-25, kuomet Šalčininkų rajono policijos komisariatas informavo apeliantą apie tai, kad transporto priemonė nebereikalinga ikiteisminiam tyrimui. Laikas kuomet automobilis buvo reikalingas ikiteisminiam tyrimui į ieškovės saugojimo laiką neįskaičiuotas, todėl argumentai, kad dėl ikiteisminio tyrimo negalima buvo atsiimti automobilio bei argumentai, susiję su apelianto procesine padėtimi baudžiamojoje byloje atmestini kaip nepagrįsti. Neįtikinami ir apelianto argumentai, kad nuo 2013-01-25, kuomet jam buvo pranešta, kad gali atsiimti automobilį iš saugomos aikštelės ir iki 2015 m. apeliantas neturėjo galimybės atsiimti automobilio, nes turėjo rūpintis savo ir šeimos sveikata. Kaip matyti apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad gavęs iš ieškovo informaciją buvo nuvykęs į saugojimo aikštelę, tačiau sužinojęs, kad reikės susimokėti ir gauti iš policijos leidimą atsiimti automobilį, automobilio iš ieškovės neatsiėmė. Darytina išvada, kad ieškovui nebuvo jokių kliūčių atsiimti automobilį, tačiau tas nebuvo padaryta ne dėl savo sveikatos ar artimųjų problemų, o dėl nenoro padengti automobilio saugojimo išlaidas.
16. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas neturėjo galimybės iš karto sužinoti kur randasi jam priklausanti transporto priemonė, bei nebuvo supažindintas apie galimas pasekmes ateityje dėl automobilio saugojimo. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma kur randasi apelianto transporto priemonė. 2013-02-27 Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas rašte, kuris buvo adresuotas ieškovei ir apeliantui nurodė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras S. K. patenkino pil. V. D. gim. 1958 m. prašymą dėl automobilio „Audi 100 Avant“ v. n. (duomenys neskelbtini) paėmimo iš UAB „Sauda“ saugojimo aikštelės saugojimui, iki ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 97-1-00772-11 išnagrinėjimo teisme (b.l. 102). Žinodamas šią informaciją apeliantas nesikreipė į ieškovę dėl automobilio atsiėmimo galimybių, o toliau didino transporto priemonės saugojimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė apeliantui 2014-04-08 pakartotinai išsiuntė reikalavimą nedelsiant atsiimti transporto priemonę Audi 100 AVANT (duomenys neskelbtini) (b.l. 25). Reikalavimas įteiktas 2014-04-16. Tačiau ir po šio reikalavimo apeliantui įteikimo, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiimtų savo transporto priemonę. Tik 2014-11-25 pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, jog jis yra nukentėjęs baudžiamojoje byloje ir automobilis randasi aikštelėje policijos sprendimu, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti skolos apmokėjimo.
17. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad priteista suma palyginus su atsakovui priklausančio automobilio rinkos verte prieštarauja protingumo kriterijui. Pažymėtina, jog priverstinis transporto priemonių nuvežimas šiuo atveju buvo atliktas pagal policijos nurodymus ir pirminis kreditorius UAB „Sauda“ negalėjo atsisakyti vykdyti policijos pareigūno priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ir ją saugoti net ir tuo atveju jei jos vertė minimali. Kaip minėta, saugojimo išlaidos šiuo atveju susidarė ne dėl saugotojo, o dėl paties apelianto kaltės – laiku neatsiėmus jam priklausančią transporto priemonę.
18. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 161), todėl teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo AB UAB „Jurisdictus“, įmonės kodas 301851658, naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.