Kauno apygardos teismo nutartis

2015-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1553-153/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
2A-1553-153/2015
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01216-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
I. K., E. K.
Kreditorius
AB SEB banko
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1553-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01216-2012-5;Procesinio sprendimo kategorijos:75.7;114.11;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-2363-717/2015 pagal kreditoriaus AB SEB banko prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir E. K. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl apeliantės I. K. turtinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už iki 2037 m. gegužės 22 d. sutuoktiniams I. K. ir E. K. suteiktą 37 744,62 Eur kreditą, skirtą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu nusprendė tenkinti kreditoriaus AB SEB banko prašymą. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimo Nr. 2-3966-375/2012 dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų E. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, šios sutarties 2 punktą papildant ir išdėstant taip: „Kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui lieka solidariai abiems pareiškėjams“, toliau kaip sutarties antrame punkte.

Teismas atmetė ginčo šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendime nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-19 sprendimu Nr. 2-3966-375/2012 buvo nutraukta pareiškėjų E. K. ir I. K. santuoka ir patvirtinta jų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu sutuoktinių E. K. ir I. K. kreditoriai nebuvo įvardinti, tačiau apie teisme nagrinėjamą santuokos nutraukimo civilinę bylą 2012-11-07 buvo pranešta kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punkte sutuoktiniai E. K. ir I. K. sutarė, kad „Kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Būsto paskolų draudimui“, skola 35 903,09 Eur [...] lieka E. K.“. Teismas konstatavo, kad kreditorius SEB bankas yra sutuoktinių kreditorius, o kreditoriaus teisė į sutuoktinius E. ir I. K. yra pagrįsta byloje rašytiniais įrodymais, SEB banko ir sutuoktinių E. ir I. K. sudaryta kredito 2007-05-23 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir hipotekos lakštu. Teismo vertinimu, kreditoriaus SEB bankas reikalavimas dėl prievolinių įsipareigojimų vykdymo į sutuoktinius E. ir I. K. yra užfiksuotas Kredito sutarties specialiojoje dalyje, kur nurodyta, kad SEB bankas E. K. suteikė 37 744,62 Eur kreditą būsto su priklausiniais Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kredito sutartį pasirašė kredito gavėjo sutuoktinė I. K. ir kredito gavėjas E. K.. Kredito grąžinimo užtikrinimui įsigytam turtui buvo pritaikyta hipoteka, kurioje kreditoriumi buvo įvardintas AB SEB bankas. Teismas konstatavo, kad prievoliniai santykiai tarp E. ir I. K. ir AB SEB bankas nepasibaigė, kadangi lėšos bankui negrąžintos. Teismas nesutiko su E. ir I. K. argumentu, kad jie neprivalo atsakyti pagal kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir hipotekos lakštą AB SEB bankui, kadangi savo prievolinius įsipareigojimus už kredito sumokėjimą AB SEB bankui E. ir I. K. perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai privalo atsakyti už prievoles, sudarytas santuokoje, kad butas, kuriam suteiktas AB SEB banko kreditas, pirktas E. ir I. K. šeimos poreikiams tenkinti, todėl AB SEB bankas turi teisę pareikalauti, kad prievolę sumokėti kreditą įvykdytų tiek vienas skolininkas, tiek visi ar keli skolininkai bendrai. Teismas nustatė, kad šiuo atveju bankas pasirinko prievolės atlyginimo būdą solidarią iš abiejų sutuoktinių E. ir I. K., tai, teismo manymu, neprieštarauja įstatymui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6.6 str. 4 d.). Teismas nustatė, kad AB SEB bankas su E. ir I. K. kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, kadangi jie nevykdė kredito sutarties reikalavimų. AB SEB bankas kreipėsi į kredito draudiką dėl draudimo išmokos sumokėjimo, draudikas priėmė sprendimą išmokėti 100 procentų skolininkų nesumokėtą skolos dalį su palūkanomis. Teismo vertinimu, nuo AB SEB banko kreipimosi į kredito draudiką E. ir I. K. atžvilgiu atsirado du savarankiški kreditoriai – tai kreditorius paskolos davėjas AB SEB bankas ir kreditorius draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas“, turintis atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), todėl E. ir I. K. kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo privalėjo įvardinti visus tuo metu esančius jų tiek asmeninius, tiek bendrus kreditorius, tačiau šio įstatymo reikalavimo neįvykdė (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą AB SEB banko prašymą patenkinti ir pakeisti E. ir I. K. sudarytą 2012 m. lapkričio 19 d. ir teismo sprendimu Nr. 2-3966-375/2012 patvirtintą pareiškėjų E. K. ir I. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą papildant ir išdėstant taip: „Kreditoriniai įsipareigojimai AB SEB bankui lieka solidariai abiems pareiškėjams“. Teismas patikėjo E. K. ir I. K. argumentais, kad jie advokatą, rengusį dokumentus santuokos nutraukimo bylai, informavo apie tai, iš kur ir kokio dydžio skola buvo gauta, ir nurodė aplinkybes, kad už juos skolą bankui moka draudikas. Teismas patikėjo sutuoktinių paaiškinimu, kad AB SEB banke E. K. ir I. K. buvo patikinti, kad nutraukus su jais kredito sutartį, skolą jiems 100 procentų atlygins draudikas, o jie su banku daugiau reikalų, susijusių su kredito grąžinimu, neturės, todėl manė, kad jie atsakingi prieš vienintelį kreditorių – draudiką. Teismas akcentavo tai, kad E. K. ir I. K. procesinius dokumentus santuokos nutraukimui ruošė kvalifikuotas teisininkas, kuris padarė analogišką išvadą, neįtraukdamas kreditoriumi AB SEB banko. Teismas sprendė, kad E. K. ir I. K. ir jų atstovę dėl kreditorių pasirinkimo galėjo suklaidinti ir CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sako, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, taip pat tai, kad draudikas priėmė sprendimą visiškai atlyginti pareiškėjų pasiskolintą iš banko sumą. Dėl šių priežasčių, teismo manymu, E. ir I. K. nelaikytini kaltais dėl to, kad kreditoriumi į santuokos nutraukimo procesą neįtraukė AB SEB banko. E. ir I. K. kaltės aplinkybę teismas nustatė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, ir nustatęs, kad E. ir I. K. nekalti dėl papildomo proceso prievoliniams santykiams išaiškinti, nusprendė iš jų nepriteisti bylinėjimosi išlaidų kreditoriui AB SEB bankui. Teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų valstybei iš E. ir I. K., kadangi jiems yra teikiama teisinė pagalba, 100 procentų apmokama valstybės lėšomis. Taip pat teismas nepriteisė iš AB SEB banko bylinėjimosi išlaidų valstybei, nes pripažino, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė ne dėl AB SEB banko kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimą skundžia I. K.. Ji prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus AB SEB banko prašymą apeliantės atžvilgiu atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus AB SEB banko. Apeliantė mano, kad Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis yra neteisėta, neteisinga ir nepagrįsta, todėl teismo sprendimas yra keistinas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjų atsakomybės teisinius pagrindus, netinkamai kvalifikavo kreditoriaus AB SEB banko veiksmus, netyrė ir neanalizavo visų byloje esančių įrodymų.

Iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, apeliantės manymu, akivaizdu, kad AB SEB bankas, puikiai žinodamas apie pareiškėjo E. K. šeimyninę padėtį, paskolos suteikimo tikslą, panaudojimą, apeliantės (pareiškėjos) I. K. bendraskole kredito sutartyje neįtraukė, pinigų apeliantei (pareiškėjai) I. K. neperdavė, tai yra nesuteikė paskolos, su I. K. nebuvo derinama kredito sutarties sudarymo data, kredito sutarties sąlygos ir kiti su kredito suteikimu susiję klausimai. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek kreditoriaus veiksmai, tiek pačios apeliantės veiksmai patvirtina faktą, jog suinteresuotas asmuo nesiekė apeliantei kaip solidariai bendraskolei suteikti paskolos. Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo įregistruotas Hipotekos 2007-06-29 lakštas patvirtina faktą, jog skolininkas yra pareiškėjas E. K., o ne apeliantė I. K., ji tėra tik įkeisto daikto savininkė. O 2012-11-19 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3966-375/2012, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų I. ir E. K. santuoka, butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas už kredito sutartimi gautas pinigines lėšas, buvo paliktas pareiškėjui E. K..

Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė ir nepasisakė skundžiamame sprendime dėl svarbių aplinkybių, kad AB SEB bankas apeliantę I. K. 2012-02-02 įspėjo dėl kredito sutarties nutraukimo, kad skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, apeliantės manymu, akivaizdu, jog po sutarties nutraukimo kreditoriumi tapo UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris ėmėsi vykdyti pareiškėjo E. K. įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutiko su pareiškėjų parengtos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatomis, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra pareiškėjų kreditoriumi bei piniginės prievolės pobūdžiu (asmenine E. K. prievole). Faktas, kad pareiškėjų kreditoriumi yra UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra įrodytas ir Kauno apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1971- 230/2014, kuris turi prejudicinę galią ar res judicatą reikšmę ir šioje byloje. AB SEB bankas 2012-03-27 kreipėsi į bendrovę (UAB „Būsto paskolų draudimas“) dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2012-04-26 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos, sudarančios negrąžinto kredito sumos ir nesumokėtų palūkanų, mokėjimo bankui. Kreditoriaus AB SEB banko atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino faktą, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ tinkamai ir laiku sumokėjus draudimo išmoką, jokių pretenzijų nei pareiškėjams, nei tretiesiems asmenims nereikš.

Kreditorius AB SEB bankas savo aktyviais veiksmais patvirtino fakta, jog apeliantės I. K. nelaiko solidaria bendraskole. Tai yra sudarant Kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito gavėju yra nurodytas tik pareiškėjas E. K., o apeliantė (pareiškėja) I. K. pasirašė kredito sutartį tik kaip skolininko sutuoktinė. Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-29 įregistruotas Hipotekos lakštas patvirtina faktą, jog skolininkas yra pareiškėjas E. K., apeliantė (pareiškėja) I. K. yra nurodyta kaip įkeisto turto savininkė. Byloje esantis Vilniaus 19-ojo notarų biuro notaro pranešimas skolininkui E. K. ir įkaito davėjui apeliantei (pareiškėjai) I. K. apie tai, kad 2014-08-28 gautas hipotekos kreditoriaus AB SEB banko prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir 2014-09-18 notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto patvirtina faktus, jog būtent kreditorius savo aktyviais veiksmais tiek sutarties sudarymo metu, tiek vykdant sutartinius įsipareigojimus, tiek kreditoriui nutraukus kredito sutartį, skolininku laiko pareiškėją E. K., o ne apeliantę (pareiškėją) I. K..

Kreditorius AB SEB bankas, turėdamas pakankamai patirties kredito sutarčių sudarymo srityje, turėdamas pakankamai juristų teisinėms problemoms spręsti, pats parengdamas kredito sutartį, kurią pareiškėjai E. ir I. K. pasirašė prisijungimo būdu, akivaizdžiai siekė sudaryti kredito sutartį su vienu skolininku E. K. ir vėliau skolą siekė išsiieškoti tik iš pareiškėjo E. K. skolininkui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, siekė nutraukti kredito sutartį ir išsiieškoti suteiktą kreditą iš trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir pareiškėjo E. K..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimu buvo modifikuota pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (2 p.), nors realiai kreditorius AB SEB bankas tokio reikalavimo net nekėlė, tuo teismas pažeidė LR CPK numatytus principus ir prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį, išėjo iš kreditoriaus pašymo ribų, o tai daro Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimą negaliojančiu.

Praėjus trejiems metams nuo teismo 2012-11-19 sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje, proceso atnaujinimas ir prievolių modifikavimas akivaizdžiai paneigia LR CPK keliamus tikslus – tai yra civilinių teisinių santykių stabilumą, priimto ir įsiteisėjusio sprendimo privalomumą. Šiuo konkrečiu atveju Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimas akivaizdžiai prieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems proceso atnaujinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos kasacinės praktikos tikslams.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į I. K. apeliacinė skundą nurodė, kad apeliantės skundą prašo atmesti, skundžiamo sprendimo prašo nekeisti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėdamas visus įrodymus sprendė, kad atsakomybė pagal prievolę, kylančia iš kreditavimo sutarties, apeliantei ir jos buvusiam sutuoktiniui yra solidari ir po santuokos nutraukimo (LR CK 3.114 str. 1 d.).

Apeliantės elgesys ir formuojama pozicija negali būti laikoma teisiškai pagrįsta kreditorių atžvilgiu, kurie tikslingai vertindami kreditavimo riziką reikalavo, kad vieno iš sutuoktinių sudaromą sandorį, kuris buvo deklaruojamas sudarant šeimos interesų tenkinimui (LR CK 3.114 str. 1 d.), patvirtintų kitas sutuoktinis, todėl apeliantės apeliaciniu skundu formuojama pozicija, kurios siekis išvengti įsipareigojimų kreditoriams, neatitinka ne tik bylos faktinių aplinkybių, LR CK trečiojoje knygoje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, apibrėžiančio sutuoktinių solidariąją atsakomybę, bet ir prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.), vienam iš kertinių civilinės teisės pactasuntservanda principui (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.256 str.) ir prievolių tinkamo vykdymo principui (LR CK 6.123 str. 1 d).

Apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio kreditavimo sutartimi prisiimta prievolė buvo bendras tiek apeliantės, tiek jos buvusio sutuoktinio sprendimas. Prievolės buvo sudarytos jiems esant santuokoje, šeimos interesų tenkinimui, o atsakomybė pagal tokias prievoles yra solidari (LR CK 3.114 str. 1 d.), o tai suteikia kreditoriui prerogatyvą spręsti, iš ko reikalauti solidarios prievolės įvykdymo (LR CK 6.6 str. 4 d.), kas reiškia, kad nutraukiant santuoką siekis modifikuoti tiek pačią prievolę, tiek atsakomybę pagal ją gali būti įgyvendintas tik su kreditoriaus sutikimu. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir įstatymų leidėjo suformuluotas imperatyvus reikalavimas santuoką nutraukiantiems asmenims įtvirtintas LR CK 3.126 str., LR CPK 539 str. 1 d. 4 p., kurio apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis nesilaikė.

Apeliacinis skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes apie santuokos nutraukimo inicijavimą ir vykstantį santuokos nutraukimo procesą apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis kreditoriams nepranešė, kaip to reikalaujama LR CK 3.126 str., LR CPK 539 str. 1 d. 4 p. Apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis buvo nesąžiningi savo kreditorių atžvilgiu, nes siekė modifikuoti savo atsakomybę kreditoriams. Pats apeliacinis skundas atmestinas visas ir visiškai, nes pirmosios instancijos teismas teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė ir šiuo atveju teisės normas aiškindamas, kad atsakomybė pagal kreditavimo sutartį, kurią apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis sudarė jiems esant santuokoje, apeliantei ir jos buvusiam sutuoktiniui ir po santuokos nutraukimo yra solidari, aiškino tinkamai, t. y. taip, kaip tai įtvirtinta įstatymų leidėjo ir teismų praktikoje.

Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia subjektyviais pamąstymais, cituodama eilę LAT nutarčių, kurios visiškai skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis nei nagrinėjama civilinė byla, todėl toks apeliantės pozicijos grindimas vertintinas kritiškai.

Atsiliepimas

Kreditorius AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2015-03-10 sprendimą nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir netenkinti apeliantės reikalavimo kreditoriaus AB SEB banko prašymo apeliantės (pareiškėjos) I. K. atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus AB SEB banko. Priteisti bankui iš I. K. banko turėtas bylinėjimosi išlaidas. AB SEB bankas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus: advokatės G. S. ir AB SEB banko sudarytą 2012-09-20 atstovavimo sutartį, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2015-05-07 pažymą Nr. 15/822 apie advokatės ligą, 2007-05-11 I. K. sutikimą (duomenų rinkimui iš SODROS); 2007-05-11 I. K. sutikimą (duomenų rinkimui iš Gyventojų registro tarnybos); 2007-05-30 Pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3484; 2013-08-26 Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad E. K. ir I. K. abudu pasirašė Kredito sutartį, todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad su apeliante nebuvo derinama kredito sutarties sudarymo data, kredito sutarties sąlygos ir kiti su kredito suteikimu susiję klausimai.

Pagal Kredito sutartį abu sutuoktiniai gavo 37 744,62 Eur kreditą šeimos interesams – bendram butui pirkti ir panaudojo pagal kredito paskirti – bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą.

Kredito lėšos pagal Kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti ir tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktiniu turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), o sutuoktiniu atsakomybė pagal jas yra solidari (CK 3.109 str. 2 d.). Tokiu būdu sutuoktiniai prisiėmė įsipareigojimą, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankui, atsiradusi šios kredito sutarties pagrindu, yra laikoma solidaria sutuoktinių prievole (CK 3.109 str. l d. 5 p.) ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį skolininkai įvykdytų tiek bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 str. 4 d.).

Atmestini apeliantės teiginiai, kad bankas pinigų apeliantei (pareiškėjai) neperdavė, tai yra nesuteikė paskolos, kadangi sutarties šalys – I. K., E. K. ir Bankas susitarė, kad pinigai bus pervedami už I. ir E. K. perkamą butą pardavėjui į sąskaitą, o ne I. K. ar E. K..

Tiek I. K., tiek E. K. abu gyveno iš kredito lėšų įsigytame bute ir abu juo naudojosi, butas buvo registruotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bankui buvo patvirtinta, kad I. K. sutinka su sudaryta Kredito sutartimi, kai buvo sudaromas prievolių užtikrinimo sandoris – hipotekos lakštas, todėl hipotekos lakšte, kurio identifikavimo kodas 02120070010341, pasirašė abu sutuoktiniai E. K. ir I. K., ji sudarytos kredito sutarties neginčijo, todėl ši sutartis yra galiojanti.

Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad bankas akivaizdžiai siekė sudaryti kredito sutartį su vienu skolininku E. K. <...>“. <...> Banko tikslas buvo suteikti kreditą pareiškėjui E. K., kadangi tai prieštarauja banko veiksmams sudarant kredito sutartį, bankas kvietė I. K. atvykti į banką, prašė jos sutikimo rinkti apie ją informaciją, davė pasirašyti kredito sutartį, davė kredito lėšų turtui bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ moka draudimo išmoką dalimis kas mėnesį, ir galutinė draudimo išmoka turėtų būti išmokėta 2017 m. balandžio 5 d., reikalavimo teisės pagal Kredito sutartį UAB „Būsto paskolų draudimas“ šiuo metu nėra perleistos, todėl I. K. ir E. K. kreditorius yra AB SEB bankas pagal 2007-05-23 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad kreditoriui nutraukus kredito sutartį, skolininku laiko pareiškėją E. K., o ne apeliantę I. K.. Bankas laiko apeliantę I. K. ir E. K. atsakingais dėl pagal 2007-05-23 Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtų įsipareigojimų tinkamo nevykdymo, apie prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą bankas siuntė pranešimus tiek apeliantei, tiek E. K., tad visi dokumentai dėl priverstinio vykdymo buvo teikiami skolininkams teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika cituodama eilę LAT nutarčių, kurios visiškai skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis nei nagrinėjama civilinė byla, todėl toks apeliantės pozicijos grindimas turėtų būti atmestas, nes teismų suformuoti precedentai yra sukurti tik dėl analogiškų atvejų.

Pareiškėjai E. K. ir I. K., teismui pateikdami Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenurodė AB SEB banko kaip savo kreditoriaus, dėl ko teismas neįtraukė banko į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą ir bankas procese nedalyvavo. Todėl įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą SEB bankas pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinį įrodymą, kuris jau buvo pateiktas byloje (3 t., b. l. 107–108), tai Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafikas prie 2010-05-20, sudarytas 2013-08-26 (3 t., b. l. 19–26) Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pakartotinis rašytinio įrodymo priėmimas būtų perteklinis.

Taip pat AB SEB banko atstovė kartu su atsiliepimu į apeliaciniu skundą pateikė į bylą rašytinius įrodymus (SEB bankui du 2007-05-11 sutikimus, surašytus I. K. vardu, dėl duomenų surinkimo apie I. K. ir pirkimo–pardavimo 2007-05-30 sutartį, sudarytą tarp Z. B. ir E. bei I. K. dėl buto Nr. 59, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijimo, šio turto (buto) perdavimo–priėmimo 2007-05-30 aktą), kurie buvo SEB banko žinioje (3 t., b. l. 98–106). Teismo vertinimu, SEB bankas neabejotinai galėjo šiuos savo žinioje turimus rašytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau laiku to nepadarė, tad sprendžiama, jog įrodymai teikiami pažeidžiant CPK 314 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl SEB bankas atstovės į bylą pateiktus įrodymus teismas priimti atsisako (CPK 180, 181, 314 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir nepažeidė šalių kreditoriaus teisių.

Apeliantė I. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas, kuriame šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo visi įsipareigojimai pagal 2007-05-23 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui SEB bankui tenka apeliantės sutuoktiniui E. K., nepažeidžia kreditoriaus SEB banko interesų ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai santuokos nutraukimo bylose, tačiau su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisingi ir pagrįsti surinkta byloje medžiaga, o apeliantės nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartis neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių arba yra apeliantės išaiškinti priešingai, nei tai išaiškino kasacinės instancijos teismas.

Bylos duomenimis, apeliantė I. K., jos buvęs sutuoktinis E. K. ir SEB bankas 2007-05-23 sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią sutuoktiniams buvo suteiktas 37 744,62 Eur kreditas būstui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), įsigyti (1 t., b. l. 120). Kredito grąžinimo terminas 2037-05-22 (1 t., b. l. 119). Šiam kreditui gauti SEB bankas gavo apeliantės I. K. rašytinius sutikimus. Apeliantė kreipėsi 2012-01-30 (1 t., b. l. 3-5) į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 79–80, 85). Sutuoktiniai santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė, kad sutuoktinių įsigytas santuokoje už ginčo kreditą būstas (butas su rūsiu Kaune, (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos įrašo panaikinimo atitenka E. K. ir visi įsipareigojimai pagal skolą – 35 903, 09 Eur kreditoriui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ tenka E. K., t. y. susitarė, kad abiejų skolininkų pareigos ir atsakomybė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pereina vienam iš skolininkų E. K.. Toks I. K. ir E. K. (skolininkų) susitarimas visiškai neatitinka 2007-05-23 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, kur skolininkai laikomi solidariai atsakingais už SEB banko (kreditoriaus) suteiktą kreditą būstui pirkti.

Apeliantė teigia, jog po sudarytos kredito sutarties tarp SEB banko ir I. K., E. K. nutraukimo atsakingu už skolos grąžinimą liko tik E. K., tačiau tokiai išvadai padaryti nėra įstatyminio pagrindo. Kaip minėta anksčiau, SEB banko kreditas buvo suteiktas abiem sutuoktiniams, neįvykdžius Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, abu sutuoktiniai buvo įspėti dėl sutarties nutraukimo pasekmių, taigi tiek I. K., tiek E. K. atžvilgiu buvo pradėta priverstinės skolos išieškojimo procedūra, o ne vien tik E. K. atžvilgiu. Apeliantės argumentas, kad kreditorius SEB bankas nepateikė savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, nėra teisingas, nes byloje nėra duomenų, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo siųsta kreditoriui SEB bankui. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad jai nebuvo perduotos lėšos pagal ginčo kreditą, kadangi ginčo kredito sutarties sąlygos, kad kredito lėšos bus tiesiogiai perduotos skolininkams, nenumatė. Priešingai, kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp apeliantės, jos sutuoktinio ir SEB banko susitarta, kad piniginės lėšos už sutuoktinių įsigytą butą bus pervestos buto Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkei Z. B.. Apeliantės šeimai buvo perduotos ne lėšos butui įsigyti, o įsigytas už ginčo kreditą butas pagal 2007-05-30 perdavimo–priėmimo aktą.

Atmestinas apeliantės motyvas, kad ji nėra atsakinga bankui pagal hipotekos lakštą už tinkamą prievolės įvykdymą. Bylos duomenimis, SEB bankas su E. K. ir I. K. sudarė prievolės užtikrinimo 2007-06-29 sandorį, kurį įformino hipotekos lakštu (2 t., b. l. 18–20). Hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamo daikto – buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkai yra E. K. ir I. K., kad buto savininkai įkeitė kreditoriui SEB bankui 130 000 Lt vertės turtą pagal kredito 2007-05-23 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 37 744,62 Eur dydžio prievolės įvykdymui užtikrinti. Hipotekos lakštą pasirašė E. K. ir I. K., šis dokumentas byloje nėra nuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi rašytiniu įrodymu byloje ir pagrįstai konstatavo, kad už kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymą privalo atsakyti kreditoriui solidariai abu sutuoktiniai, o ne vien tik E. K. (CK 3.109 str. 2 d., 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Pirmosios instancijos teismui pateikta santuokos nutraukimo padarinių sutartimi sutuoktiniai pakeitė solidariąją prievolę į vieno iš sutuoktinių asmeninę, nesant kreditoriaus sutikimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą SEB bankas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2012-11-19 civilinėje byloje Nr. 2-3966-375/2012 nepagrįstai tvirtino santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatą, pagal kurią sutuoktinių solidarioji prievolė pakeista į vieno sutuoktinio asmeninę. Taip be sutarties šalies sutikimo keičiama šalių laisva valia sudaryta sutartis ir pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą iš solidariųjų skolininkų. Teismas šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009;Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarties pagrindu, tai SEB bankas sutarties pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nebuvo gautas kreditoriaus SEB banko sutikimas pakeisti kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Ištuokos byloje sutuoktiniai laikė butą su rūsiu, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių turtu įsigytu santuokoje, padalinus sutuoktinių turtą butas įsigytas už SEB bankas kreditą atiteko E. K. (1 t., b. l. 89–90). Taigi sutuoktiniai I. K. ir E. K. be kreditoriaus SEB banko žinios pakeitė kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, atleido I. K. nuo solidarios pareigos kartu su E. K. atsakyti kreditoriui SEB bankui už skolinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taigi elgėsi nesąžiningai, pažeidė sutarties sąlygas (CK 6.189str. 1 d., 6.223 str. 1 d.).

Nėra teisiškai reikšmingas apeliantės argumentas, jog teisininkai parengė sutuoktiniams dokumentus ir patvirtinę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepastebėjo teisinių trukumų sutarties dėl skolinių įsipareigojimų pasidalinimo. Teismo vertinimu, už dokumentų turinį, taip pat apeliantės ir jos sutuoktinio nurodytus kreditorius sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 85, 1 t.), kuruos įrašė I. ir E. K., atsako jie patys, o ne kiti asmenys, todėl šiuo pagrindu apeliantė negali būti atleista nuo solidarios pareigos sumokėti kreditą SEB bankui.

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“ AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Pagal pareiškėjų santuokos nutraukimo padarinių sutarties nuostatas kreditorius neteko teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antras sutuoktinis. Dėl to sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 2 punktas, kuriuo solidarioji sutuoktinių prievolė pakeista į asmeninę vieno sutuoktinio prievolę, pripažintina pažeidžiančia kreditoriaus teisėtus interesus. Pažymėtina, kad vienašalis sutarties keitimas yra negalimas. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad sutuoktiniai ištuokos byloje neprivalėjo derinti su SEB bankų turtinių klausimų dėl negrąžinto kredito. Apeliantė nurodė, kad SEB bankas nebuvo abiejų sutuoktinių kreditorius, kadangi įsipareigojimą grąžinti kreditą perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas“, taigi ji, o ne SEB bankas yra tinkamas kreditorius pagal kredito sutartį. Tačiau su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima, nes I. ir E. K. negavo iš SEB bankas raštiško sutikimo dėl apeliantės ir jos sutuoktinio teisių ir pareigų perdavimo pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Būsto paskolų draudimas“. Teismo 2012-11-19 sprendimo (1 t., b. l. 89–90) priėmimo momentu I. ir E. K. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo sumokėję kredito lėšų SEB bankui, tad I. ir E. K. įsipareigojimai SEB bankui pagal kredito sutartį nebuvo nei įvykdyti, nei pasibaigę, todėl I. ir E. K. negalėjo pakeisti kreditorių SEB banką į kitą kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“ be kreditoriaus SEB banko sutikimo, nes to nenumato įstatymas (CK 6.192 str. 4 d., CK 6.200 str. 1 d.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir todėl padarė teisiškai pagrįstą išvadą dėl santuokos nutraukimo padarinių sutarties punkto, kuriuo susitarta pakeisti sutuoktinių solidariąją atsakomybę, pripažinęs sutarties nuostatą prieštaraujančia kreditoriaus interesams ir viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo nekeisti.

Teisėja Galina Blaževič