Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-13159-285/2009 pagal pareiškėjo F. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. N., V. N. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-04-09 hipotekos lakštu, ind. kodas (duomenys neskelbtini), J. N. ir V. N., užtikrindami 15000 Lt paskolos, suteiktos J. N. pagal 2008-04-01 paskolos sutartį, (duomenys neskelbtini) grąžinimą kreditoriui F. R., įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0775 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, plane lSlp, užstatytas plotas 40,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini).

2009-10-08 kreditorius pakartotinai kreipėsi į hipotekos skyrių prašydamas priverstinai išieškoti 15000 Lt skolos ir 128 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, kadangi skolininkė J. N. neįvykdė prievolės pagal 2008-04-01 paskolos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

CPK 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius F. R. kreipėsi į hipotekos teisėją skolininkei J. N. nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės - 2008-04-01 paskolos sutarties, notarinio reg. Nr. 1427, kuria suteikta 15000 Lt paskola. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-29 nutartimi areštavo įkeistą turtą – 0,0775 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, plane lSlp, užstatytas plotas 40,00 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. N. ir V. N., uždraudžiant įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto, bei įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodyta nutartis su įspėjimu skolininkei ir įkeisto daikto savininkei J. N. įteikta asmeniškai 2009-05-20 (b. l. 21), o įkeisto turto savininkui V. N. per Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 22). Šią nutartį J. N. apskundė atskiruoju skundu, kuris Kauno apygardos teismo 2009-10-01 nutartimi atmestas, o skundžiama nutartis palikta nepakeista. 2009-10-08 hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, todėl hipotekos teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai patenkino pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bei turėjo pagrindą priimti nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

Taip pat kolegija pažymina, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 straipsnio 5 dalis), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantės motyvas, kad hipotekos teisėjas nepagrįstai patenkino kreditoriaus pareiškimą esant teisminiam ginčui tarp šalių dėl skolos priteisimo kitoje civilinėje byloje, atmestinas, nes minėti klausimai nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami ir jie neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.