- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2YT-4112-956/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01993-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis D. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo B. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad jos sutuoktinis D. M. buvo vienintelis savo tėvo B. M. turto paveldėtojas. D. M. rūpinosi savo tėvo laidotuvėmis. Kadangi B. M. neturėjo nekilnojamojo ir kito registruoto kilnojamojo turto, tai D. M. po savo tėvo B. M. mirties paveldėjo nuotraukas, baldus, drabužius, grynuosius pinigus, bižuteriją ir kitus asmeninius daiktus, kuriuos valdė, naudojosi ir disponavo jais kaip savais. 2018 metais sužinojo, kad B. M. atkurtos nuosavybės teisės į 2,35 ha jo turėtą žemės plotą, išmokant 1369,61 Eur kompensaciją. Kadangi B. M. neturėjo jokio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, bei sūnui D. M. neturint informacijos apie tėvui atkurtas nuosavybės teise į žemę, išmokant kompensaciją, todėl D. M. nesikreipė į notarą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra gavusi informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos apie valstybės paveldimą turtą. Užvedus paveldėjimo bylą, gauta informacija, kad po palikėjo mirties palikimą ketina priimti įpėdinis. Bylos vykdymas sustabdytas, į notarą dėl palikimo liudijimo išdavimo nesikreipta. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo B. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė D. M., po kurio mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja yra vienintelė savo sutuoktinio D. M. palikimo paveldėtoja, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neprieštaraus pareiškėjos prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M. po savo tėvo B. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja galėtų paveldėti B. M. priklausančią piniginę kompensaciją. 1995 m. gegužės 31 d. sprendimu B. M. atkurtos nuosavybės teisės į 2,35 ha žemės plotą, išmokant 1369,61 Eur kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jos sutuoktinis D. M. priėmė palikimą po savo tėvo B. M. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti D. M. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Palikėjas B. M. mirė 1995 m. sausio 27 d., todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką – D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), su sutuoktine J. L. M. santuoka nutraukta 1993 m. kovo 30 d. (e. b. l. 6). Palikėjas B. M. mirė (duomenys neskelbtini) d. (e. b. l. 6). D. M. buvo vedęs D. M. (pareiškėja) (e. b. l. 6). Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 34-8031 B. M. atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą 2,35 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais (e. b. l. 32). Neišmokėta piniginė kompensacija yra 1369,61 Eur (e. b. l. 32). 2017 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro pažyma, 2018 m. sausio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus raštas patvirtina, kad po palikėjo B. M. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas, testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 32). Iš 2018 m. rugpjūčio mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad VMI negali inicijuoti mirusiojo palikimo priėmimo valstybės vardu, nes gavo informaciją apie tai, kad įpėdiniai pradėjo procesinius veiksmus dėl B. M. palikimo priėmimo (e. b. l. 32).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas B. M. nekilnojamojo turto neturėjo, savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), turėjo tik vieną vaiką D. M., santuoką buvo nutraukęs (e. b. l. 6). Po B. M. mirties liko asmeniniai palikėjo daiktai - nuotraukos, baldai, drabužiai, grynieji pinigai, bižuterija ir kiti daiktai, kuriuos priėmė bei juos valdyti ir jais rūpintis kaip savo pradėjo D. M.. Pareiškėja apie B. M. palikimą sužinojo gavusi 2018 m. sausio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą (e. b. l. 32). Pareiškėjos sutuoktinis D. M. iki savo mirties apie tėvui atkurtas nuosavybės teises į 2,35 ha žemės plotą, išmokant 1369,61 Eur kompensaciją, nežinojo.
Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymą yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertinant su kitais bylos duomenimis, yra svarbu, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjos sutuoktinis D. M. kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu, o D. M. teisės paveldėti ar palikimo priėmimo fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčija. Suinteresuoti asmenys nepateikė palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sutuoktinis D. M. po savo tėvo B. M. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, t. y. D. M. aptartu būdu priėmė po savo tėvo B. M. mirties atsiradusį palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo B. M. palikimo sudėties.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.