Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-959/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
1-122-959/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16075-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Kaltinamasis
S. B.
Nukentėjusysis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-959/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16075-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.2.9.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam S. B., nukentėjusiojo E. J. įstatyminei atstovei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B., esant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimui priteisti iš S. B. išlaikymą sūnui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), mokant jo išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Lt (72,40 eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2008-01-01 iki sūnaus pilnametystės, laikotarpyje nuo 2008-04-16 iki 2009-06-21, laikotarpyje nuo 2010-10-02 iki 2011-01-03, laikotarpyje nuo 2011-04-04 iki 2011-06-12, laikotarpyje nuo 2011-08-09 iki 2011-10-16, laikotarpyje nuo 2012-05-28 iki 2013-02-21, laikotarpyje nuo 2013-08-01 iki 2013-08-19, bei laikotarpyje nuo 2014-07-04 iki 2014-09-01 vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus E. J. išlaikymui, taip E. J. išlaikymui nesumokėjo 7031,47 eurų.

Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo tarpų, kada teikė išlaikymą sūnui, tačiau buvo tarpų, kada dėl darbo stygiaus išlaikymo sūnui neteikė. Bendrai sūnaus išlaikymui yra sumokėjęs apie 1400 Lt. Kaltinime nurodytais laikotarpiais išlaikymo sūnui neteikė dėl darbo stygiaus, darbo biržoje tais laikotarpiais nebuvo registruotas, niekur nedirbo. Nuo 2010-10-02 iki 2010-12-31 dirbo pas ūkininką V. P., gautą darbo užmokestį jam pervesdavo į banko sąskaitą, tuo laikotarpiu išlaikymo sūnui nemokėjo. Jis žinojo, kad turi pareigą teikti išlaikymą sūnui. Jis išlaikymą mokėjo nereguliariai, ne taip, kaip yra nustatyta teismo sprendimu. Supranta, kad pareigą išlaikyti sūnui turi abu tėvai. Tai, kad jis neturi darbo neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui. Sutiktų atidirbti viešuosius darbus. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo E. J. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad su tėvu S. B. nebendrauja, tėvas jo nelanko, nežino, kaip tėvas atrodo. Jam yra žinoma, kad iš tėvo yra priteistos mokėti lėšos jo išlaikymui, tačiau tėvas pinigų nemoka (16 b. l.);

liudytojos J. K. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad sūnaus E. J. išlaikymu tėvas S. B. nesirūpino, todėl 2008 m. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Jurbarko rajono apylinkės teismas priteisė iš S. B. išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. J. už paskutinius trejus metus 9000 litų ir po 250 Lt kas mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis. Po teismo sprendimo iš S. B. į sąskaitą yra gavusi apie 800 litų, daugiau S. B. nemokėjo, todėl kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kur gaudavo po 195 litus kas mėnesį. Su S. B. nebendrauja 11 metų, sūnus E. J. iš S. B. nėra gavęs dovanų. Pastaruoju laiku S. B. pats su ja susisiekė ir pažadėjo priteistas sūnaus E. J. išlaikymui sumas mokėti (14 b. l.);

2015-03-13 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2010-03-30 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi J. K. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. J.. Nuo 2010-03-30 išlaikymas E. J. yra mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo, tokiu būdu S. B. Vaikų išlaikymo fondui yra skolingas 3280 EUR (3-5 b. l.);

2010-03-24 antstolės Vaivos Šimkienės pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, iš kurios matyti, kad kaltinamasis S. B. 2009 m. gruodžio mėnesį ir 2010 m. sausio mėnesį išlaikymą sūnui teikė, o 2010 m. vasario mėnesį išlaikymo nebemokėjo (7 b. l.);

2008-04-16 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-98-384/2008, kuriuo nuspręsta nustatyti, kad atsakovas S. B. yra ieškovės J. K. sūnaus E. J. tėvas, priteisti iš S. B. išlaikymą sūnui E. J. po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2008-01-01, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos tiesiogiai vaiko motinai J. K., iki E. J. pilnametystės, priteisti iš S. B. išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. J. už paskutinius trejus metus (nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31), sumoje 9000 Lt (10-11 b. l.);

2015-04-09 antstolės V. Šimkienės pateikta išlaikymo paskaičiavimo lentele, iš kurios matyti, kokiais mėnesiais kaltinamasis S. B. teikė išlaikymą savo sūnui, kokiais mėnesiais išlaikymo neteikė. Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-01-01 iki 2015-04-01 sudarė 7248,67 EUR (25-27 b. l.);

vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/01483/1 esančiais dokumentais (30-66 b. l.);

vykdomojoje byloje Nr. 0071/09/01482/1 esančiais dokumentais (67-108 b. l.);

2015-04-09 Šiaulių teritorinės darbo biržos Joniškio skyriaus pateikta informacija apie S. B., kad nuo 2008-01-01 S. B. darbo biržoje buvo registruotas 7 kartus, t. y. nuo 2009-06-22 iki 2010-10-01, 2011-01-04 iki 2011-04-03, nuo 2011-06-13 iki 2011-08-08, nuo 2011-10-17 iki 2012-05-27, nuo 2013-02-22 iki 2013-07-31, nuo 2013-08-20 iki 2014-07-03. Paskutinė registracija nuo 2014-09-02 (123 b. l.);

2015-04-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, iš kurios matyti, kad S. B. nuo 2008-01-01 iki 2008-03-12 dirbo pas ūkininką S. P., nuo 2008-08-01 iki 2008-10-31 dirbo UAB „Sidabra“, nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 dirbo pas ūkininką V. P., nuo 2011-08-08 iki 2011-10-14 dirbo pas S. P., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nuo 2011-04-04 iki 2011-06-08 dirbo pas V. P., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nuo 2012-05-28 iki 2012-08-24 dirbo pas J. A., vykdančią individualią žemės ūkio veiklą, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-13 dirbo pas A. P., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, nuo 2014-07-02 iki 2014-08-29 dirbo pas E. V., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą.

Išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad S. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip matyti iš byloje esančio Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-04-16 sprendimo, iš S. B. nuo 2008-01-01 buvo priteistas išlaikymas sūnui E. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, nurodė, jog žinojo, kad turi pareigą teikti išlaikymą sūnui, tačiau šios pareigos nevykdė dėl darbo stygiaus. Pagal teismų praktiką, sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. S. B. nors ir dirbo oficialiai, tačiau kaltinime nurodytais laikotarpiais išlaikymo savo vaikui neteikė, neturėdamas darbo ir būdamas darbingas, darbo biržoje registravosi epizodiškai. Tai yra prilyginama vengimui įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę S. B. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (114 b. l.), baustas administracine tvarka, neturintis galiojančių nuobaudų (115-120 b. l.), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (121 b. l.). Įvertindamas nustatytą S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam S. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymą viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

S. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev