Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovui G. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys R. K., A. T. (A. T.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Suinteresuotas asmuo R. K. ir suinteresuoto asmens brolis pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos yra pagrindas pridėti prie bylos, nes minėtais įrodymais grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės. Be to, minėti įrodymai buvo pateikti susipažinti šalims.

13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra suinteresuotų asmenų A. T. (A. T.) ir R. K. sūnus. 2019 m. liepos 18 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akte bei vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, jog nuspręsta nepilnametį vaiką G. K. paimti iš jam nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini), ir apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas leido paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų.

15. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nepilnamečiam vaikui kilo realus pavojus jo saugumui ir sveikatai. Neaišku, ar buvo kviesta policija, ar buvo atvykę policijos pareigūnai, kaip buvo nustatytas nepilnamečio vaiko mamos girtumas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

16. CK 3.254 straipsnis nustato atvejus, kada vaikui nustatoma laikinoji globa (rūpyba), t. y. kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254¹ straipsnis numato, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

17. Iš pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. nepilnamečio vaiko mama girtauja namuose, buvo agresyvi, apstumdė socialines darbuotojas, nepilnametis vaikas kieme, raktų nuo namų neturi. Nepilnamečio vaiko mama socialinių darbuotojų neįsileido tris dienas. Policijos pareigūnams patekti į butą ir nustatyti girtumą nepavyko.

18. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, jog nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Vadovaujantis minėtoje anketoje nustatytais rizikos veiksniais, šiuo konkrečiu atveju nustatyti tokie rizikos veiksniai – vaikas galbūt patyrė smurtą iš vieno iš atstovų, o kitas negali apsaugoti vaiko nuo žalojančio elgesio (2.8); vienas iš vaiko atstovų apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, o kitas negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio (2.2 + 2.8); vykdant atvejo vadybą šeimoje, nustatyta, kad šeimai nepadėjo pagalbos plane planuota ir teikta pagalba, dėl to kyla pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei (2.7). Taigi matyti, kad nustatant antrą grėsmės lygį reikšmės turėjo anketos 2.2; 2.7; 2.8 punktuose nustatyti duomenys.

19. Iš grėsmės vaikui nustatymo lygio anketos 2.2 punkto matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. socialinės darbuotojos bei policijos pareigūnai teigė, kad mama neblaivi, tačiau girtumo nustatyti nepavyko, kadangi mama neatidarė durų ir į butą nepateko. Papildomai nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama neblaivi pastebėta namuose 2018 m. spalio 17 d.. Anketos 2.7 punkte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama tik iš dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus. Atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės neblaivumą 2019 m. liepos 18 d., kai buvo priimtas sprendimas paimti nepilnametį vaiką iš tėvų (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta tik tai, kad „per durų plyšį pastebėta, kad motina neblaivi“. Teismo posėdžio metu apeliantė teigė, kad alkoholio nevartoja. Apeliantės brolis liudytojas G. K. parodė, jog gyvena pas seserį apie 8 mėnesius, nėra matęs sesers neblaivios ar geriančios daugiau nei pusę metų. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat pripažino, jog įrodymų, kurie patvirtintų Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje medžiagoje nurodytas aplinkybes, nėra.

21. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje pateikti teismui naujus įrodymus dėl R. K. priklausomybės alkoholiui ir jos darbo, charakteristiką iš darbo vietos, jos aplinkos bei buities sąlygų tyrimo aktą, nurodant asmenis, kurie gyvena, lankosi R. K. bute. Pareiškėjas naujų įrodymų eismui nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog naujų įrodymų, kurie neigiamai charakterizuotų apeliantę, nėra.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pagrindo išvadai, jog 2019 m. liepos 18 d. apeliantė buvo neblaivi ir tokiu būdu kėlė grėsmę nepilnamečio vaiko sveikatai, gerovei, nėra.

23. Be to, iš grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 2.7 punkto, kuris taip pat lėmė tai, kad vaikui buvo nustatytas antras grėsmės lygis, matyti, kad nustatyta, jog mama tik iš dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus ir atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

24. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kokie įpareigojimai buvo nustatyti apeliantei, kokie vykdymo rezultatai, tai yra, ko apeliantė nėra įvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog iš esmės apeliantė vykdo nustatytus įpareigojimus. Aplinkybės, jog apeliantė 2018 m. spalio mėnesį buvo pastebėta namuose neblaivi, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė nepadarė pažangos, kadangi nuo minėto įvykio praėjo daugiau nei pusė metų. Aplinkybė, jog 2015 m. gruodžio 20 d. nepilnametis vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl to, jog nepilnamečio vaiko akivaizdoje apeliantės sugyventinis smurtavo prieš apeliantę, taip pat nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog vaikui kyla grėsmė, kadangi, kaip paaiškino pati apeliantė teismo posėdžio metu, su sugyventiniu nutraukė ryšius. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas, kuris darbo dienomis gyvena su apeliante ir jos nepilnamečiu vaiku.

25. Papildomai iš byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės, kurios apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigiamai charakterizuoja apeliantę. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro dėl apeliantės šeimos pateiktoje pažymoje nustatyta, kad šeima gyvena apeliantei priklausančiame bute, buitis skurdi, tačiau tvarkoma. Įsiskolinimų už šeimai teikiamas komunalines paslaugas šeima neturi. Nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, kurios nepilnametis vaikas yra apibūdinamas kaip pareigingas, darbštus, pamokų lankymo lygis ypač geras. Nurodyta, jog apeliantė atveda / pasiima vaiką į / iš mokyklos laiku, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, šventėse, domisi vaiko pasiekimais. Pastabų dėl vaiko nepriežiūros, netinkamos priežiūros ar neaprūpinimo mokykla nėra pateikusi. Toje pačioje pažymoje nurodyta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro pateiktais duomenimis, apeliantė dėl vaiko turimos negalios ar jam susirgus lauku kreipiasi į gydytojus, profilaktiškai skiepija vaiką pagal amžių. Šios aplinkybės prieštarauja Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodytiems duomenims, jog mama nevykdo gydytojų nurodymų vaiko sveikatai gerinti.

26. Grėsmės vaikui lygio nustatymo pažymoje taip pat nurodyta, jog nepilnamečio vaiko mama nedirba, yra registruota darbo biržoje. Teismo iniciatyva išreikalautuose dokumentuose apie apeliantės darbovietę nustatyta, jog apeliantė nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. apeliantė vėl dirba toje pačioje bendrovėje – UAB „(duomenys neskelbtini).

27. Iš minėtos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymos taip pat nustatyta, jog teikiant socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugą namuose, apeliantei buvo ugdyti ir palaikyti kasdienio gyvenimo įgūdžiai, apimantys švaros ir tvarkos palaikymą namuose, šeimos finansų ir biudžeto sąmoningą planavimą. 2019 m. balandžio 30 d. apeliantė pasirašė susitarimą dėl bendros veiklos siekiant pokyčių šeimoje, kuris yra vykdomas tinkamai. Šios nustatytos aplinkybės prieštarauja Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodytoms aplinkybėms, jog nepilnamečio vaiko mama tik iš dalies vykdo atvejo vadybos paskirtus įpareigojimus. Atvejo vadyba nedavė geresnių rezultatų.

28. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog 2019 m. liepos 18 d. apeliantė buvo neblaivi, nesugebėjo pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, dėl savo būsenos kėlė pavojų nepilnamečiam vaikui, todėl darytina išvada, jog pagrindo paimti nepilnametį vaiką iš šeimos ir laikinai apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre nebuvo pagrindo.

29. Be to, EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Teismo posėdžio metu apeliantė teigė, jog nepilnametį vaiką lanko kiekvieną dieną, vaikas nori kuo greičiau sugrįžti namo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog būtina įvertinti paties nepilnamečio vaiko kategorišką nuomonę gyventi su mama.

30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui yra beveik 12 metų, nors jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, tačiau negalia yra fizinė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje nepilnametis vaikas yra pakankamai subrendęs suformuoti ir išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju akivaizdu, kad anksčiau nurodytos aplinkybės apie tai, jog nors apeliantė stokoja vaiko priežiūros, socialinių įgūdžių, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės apie apeliantės dedamas pastangas tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku bei tai, jog konkretaus 2019 m. liepos 18 d. įvykio metu nenustatyta, jog apeliantė buvo neblaivi, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko kategorišką nuomonę grįžti gyventi į namus, kurią patvirtino pareiškėjo atstovas, leidžia daryti išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju paimti nepilnametį vaiką iš šeimos.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantei suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 78 EUR. Patenkinus atskirąjį skundą, atstovavimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą.

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti teismo leidimą paimti vaiką – G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų R. K. ir A. T. (A. T.).

Priteisti iš pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje 78 EUR atstovavimo išlaidas į valstybės biudžetą.