Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta grąžinti ieškovui dalį žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio grąžinimo galimybę, kuomet byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

2014 m. sausio 14 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas K. K. pateikė prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki ieškovas padengs savo reikalavimą ar jo dalį iš jam įkeisto turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

CPK 87 straipsnyje yra įtvirtinti žyminio mokesčio grąžinimo atvejai, tarp jų paminint ir du bylos nutraukimo pagrindus, kuomet byla nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti (CPK 87 str. 1 d. 4 p.). Aiškinant šias teisines nuostatas kartu su CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis sisteminiu, loginiu ir gramatiniu būdu, darytina išvada, kad tais atvejais, kai teismas nutraukia civilinę bylą dėl tokių pagrindų, kurie nepaminėti CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ar grąžintinas žyminis mokestis už tokioje byloje pareikštą ieškinį nustatoma įvertinus bylos nutraukimo priežastį. Tuo atveju, jei byla nutraukta nesant ieškovo kaltės, kas reiškia, kad teismas neatliko savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą ne dėl to, kad šią pareigą jam įvykdyti sutrukdė ieškovas, žyminis mokestis ieškovui grąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 8 p.). Paaiškėjus, kad byla nutraukta dėl ieškovo kaltės, kas reiškia, kad teisingumas nebuvo įvykdytas dėl paties ieškovo veiksmų/neveikimo, žyminis mokestis ieškovui negrąžinamas (CPK 87 str. 1 d. 8 p.). Šią išvadą patvirtina ir kitos CPK nuostatos, iš kurių matyti, jog įstatymo leidėjas gina tik sąžiningo bylos dalyvio teises, įskaitant ir teisę susigrąžinti žyminį mokestį, kuomet byla baigta nagrinėti, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 5 str., 95 str. ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė grąžinti ieškovui žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad byla buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, pasirengimo bylos nagrinėjimui metu paaiškėjus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas bylos nutraukimo pagrindas taip pat yra įtvirtintas ir kaip atsisakymo priimti ieškinį pagrindas (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Vadinasi, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje būtų nustatęs, kad egzistuoja kitoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas būtų turėjęs atsisakyti priimti ieškinį bei vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtų turėjęs grąžinti ieškovui už jį sumokėtą žyminį mokestį. Kaip matyti iš ieškinio faktinio pagrindo ir kartu su ieškiniu pateiktų priedų, ieškovas jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo nurodęs apie hipotekos teisėjo priimtą nutartį bei pateikęs teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties kopiją (b.l. 1-13), kurią teismas ir laikė šios bylos nutraukimo pagrindu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui ieškovas savo veiksmais nebuvo sudaręs kliūčių dar ieškinio priėmimo stadijoje įvertinti hipotekos teisėjo nutartį kaip įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas tik po ieškinio priėmimo nustatė egzistuojant CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą, kuris buvo aiškus dar ieškinio priėmimo stadijoje, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė, siekiant piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, pareiškiant nepagrįstą ieškinį (CPK 12 str., 87 str. 1 d. 8 p., 178 str.).

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo K. K. atskirąjį skundą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio grąžinimo atvejį, nesant ieškovo kaltės, dėl ko nepagrįstai atsisakė ieškovui grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą byloje, nutrauktoje CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Dėl šios priežasties skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovui K. K. grąžinama 1 070 Lt žyminio mokesčio, kurį už jį sumokėjo atstovas advokatas P. K. (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Grąžinti ieškovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Žemynos g. 6-74, Vilnius) 1 070 Lt žyminio mokesčio, kurį už jį 2013 m. rugpjūčio 21 d. pavedimu sumokėjo atstovas advokatas P. K. per akcinę bendrovę „Swedbank“.