- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- eI-976-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03602-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Maris Matonis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Rūtos Miliuvienės,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Renaldui Muideikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 1SS-1922-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra 0,1370 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos bylos (toliau – ir Projektas) organizatorius (toliau – ir Organizatorius). Projekto organizatorius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbė apie parengtą Projektą ŽPDRIS ir nustatė terminą pastaboms pateikti iki 2017 m. lapkričio 22 d. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė Organizatoriui savo pasiūlymus ir pastabas bei prašė ištaisyti pažeidimus bei netvirtinti Projekto. Organizatorius 2018 m. vasario 15 d. informavo, kad pastabos nepagrįstos. Projektas pakartotinai visuomenei buvo pateiktas susipažinti 2018 m. gegužės 25 d. Pareiškėja 2018 m. birželio 8 d. pateikė savo pasiūlymus, kuriuos Organizatorius dar kartą atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad nauji argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsisakymo pagrįstumu, nepateikti, todėl pareiškėjos pakartotinis kreipimasis nenagrinėtinas. Pareiškėja Organizatoriaus atsisakymą apskundė NŽT, kuri informavo, kad skundas nebus nagrinėjamas.
Pareiškėja prieštaraudama Sprendimo argumentams nurodo, kad sklypas ginčo teritorijoje negali būti formuojamas, nes Sklype esantys statiniai neatitinka Taisyklių 46 punkte keliamų reikalavimų. Formuojamame Sklype yra tik ūkinės veiklos paskirčiai priskiriami pastatai – sandėliukai ir garažai, kurių pagrindinė paskirtis yra tarnauti pagrindiniam pastatui – gyvenamajam namui. Atskiro sklypo formavimas pažeis Taisyklių 46 punkto a) papunktyje nustatytą imperatyvą. Nors registre šie statiniai nenurodyti kaip priklausiniai, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes svarbi yra jų faktinė paskirtis. Sandėliukai, garažai ir ūkio pastatai nėra savarankiški statiniai ir Projekte numatyti teritorijos naudojimo būdai neatitinka šių statinių naudojimo specifikos. Be to, Projekte numatyti Sklypo naudojimo būdai prieštarauja Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiajam planui, kuriuo vadovaujantis senamiestyje neturėtų būti vystoma pramonės ir sandėliavimo veikla. Taip pat Sklype esantys statiniai yra skirtingos paskirties ir priklauso skirtingam savininkui, todėl apjungiant visus statinius, būtų pažeisti Taisyklių 32 punkto reikalavimai.
Pažymėjo, kad Sklypo plotas pirmiausia turėtų būti toks, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau Sklypas yra nepagrįstai didelis (bendras Sklype esančių statinių užimamas plotas – 238 kv. m, o Sklypo plotas – 1370 kv. m). Įėjimai į sandėliukus ir garažus yra pietinėje pusėje, todėl sandėliukų naudojimui nėra reikalingas 5,53 a plotas, kuris yra už galinės sandėliukų sienos. Sandėliukams nėra naudojamas ir pietinėje pusėje esantis 3,4 a sklypo plotas. Tai yra bendro naudojimo teritorija, kurioje yra parkuojami automobiliai, joje lankosi svečiai ir pan. Abu plotai iš viso sudaro 7,93 a, t. y. 57 proc. iš 13,7 a Projekte numatyto viso Sklypo ploto. Šie plotai nėra faktiškai naudojami Sklype esančių statinių eksploatacijai ir nėra tam reikalingi, taigi 7,93 a ploto priskyrimas Sklypo teritorijai yra neteisėtas. Priskyrus šiuos plotus Sklypui, ateityje atsiras galimybė visą Sklypo plotą užstatyti, dėl to gali būti pažeisti kaimyninių sklypų savininkų teisėti interesai.
Nurodė, kad Projekte nepagrįstai remiamasi Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus m. savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (toliau – ir Koncepcija). Tiek teisės aktai, tiek teismų praktika pasisako, kad formuojant sklypus svarbu atsižvelgti ne tik į Koncepciją, tačiau ir į faktinį teritorijos naudojimą. Tuo tarpu šiai dienai didelė Sklypo dalis nėra naudojama. Be to, 2015 m. spalio 21 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Sklypo plotas buvo numatytas mažesnis – 885 kv.vm, o tik vėlesniu 2016 m. spalio 13 d. įsakymu Sklypo plotas dėl neaiškių priežasčių padidėjo.
Pareiškėjos nuomone, buvo pažeista Projekto viešinimo procedūra. Viešojoje erdvėje nebuvo prieinami esminiai Projekto bylos dokumentai. Pabrėžė, kad Projektas prieštarauja imperatyviems galiojančių teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia kaimyninių sklypų pastatų ir savininkų naudotojų interesus. Šiuos argumentus turėjo išnagrinėti atsakovė, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl skundo argumentų, kuriais prieštaraujama dėl sklypo formavimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre dujų reguliavimo punktas ir garažai įregistruoti kaip atskirai funkcionuojantys statiniai, todėl Projektas buvo parengtas remianti Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta tvarka.
Dėl Sklypo dydžio nurodė, kad Sklypas formuojamas vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais planais, Taisyklių nuostatomis ir Projekto rengimo reikalavimais, todėl pareiškėjos pastabas dėl Sklypo ploto ir ribų vertino nepagrįstomis.
Dėl valstybinės žemės ploto nurodė, kad pareiškėja neturi teisės ginti (duomenys neskelbtini) gyventojų teisių, nes pati pareiškėja gyvena kitu adresu.
Dėl netinkamo su Projektu susijusių duomenų viešinimo nurodė, kad buvo viešinama tik tokia informacija, kurią viešinti reikalauja atitinkami teisės aktai.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė skundą nagrinėti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus.
Dėl skundo argumentų nurodė, kad Sklype esantys pastatai registre registruoti kaip atskiri statiniai ir Projektu Sklypui yra nustatomi susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdai. Tai atitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą registruotų pastatų tiesioginę paskirtį, todėl Projektas Taisyklių 46 punkto nuostatų nepažeidžia.
Nurodė, jog Sklypo plotas padidėjo dėl to, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsisakė derinti parengtą Projektą, todėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 13 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti 1370 kv. m ploto sklypą.
Pažymėjo kad tarp pareiškėjos nuosavybės ir formuojamo sklypo nėra laisvos valstybinės žemės ploto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas netaikytinas.
Visi su Projektu susiję dokumentai buvo įkelti į ŽPDRIS, o savivaldybė šios paslaugos neadministruoja, todėl dėl trūkstamų dokumentų pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1SS-1922-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į NŽT prieštaraudama Projekto teisėtumui. Pareiškėjos teigimu, Projektas neatitinka imperatyvių galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kaimyninių sklypų pastatų ir savininkų bei naudotojų interesus.
3. Pareiškėjai buvo atsakyta byloje skundžiamu 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 1SS-1922-(8.5.). Pareiškėja nesutikdama su šiame sprendime išdėstyta argumentacija, su skundu kreipėsi į teismą.
4. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A30-3097 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo leista pradėti rengti apie 885 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas) ir 2015 m. lapkričio 30 d. parengti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A30-2899 „Dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A30-3097 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pakeitimo“ buvo pakeistas Administracijos 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A30-3097 patvirtintas Projektas ir leista pradėti rengti apie 1370 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, o 2016 m. spalio 14 d. parengti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Vilniaus miesto savivaldybė yra 1370 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto ŽPDRIS paslaugos bylos organizatorius.
5. Pareiškėjos nuomone, dėl ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) esančių statinių, sklypas šioje vietoje iš esmės negali būti formuojamas, priešingu atveju, būtų pažeisti Taisyklių 46 punkte nustatyti imperatyvūs reikalavimai. Pareiškėjos teigimu, ginčo sklype yra tik ūkinės veiklos paskirčiai priskiriami pastatai, t. y. sandėliukai, garažai, kurių pagrindinė paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui.
6. Taisyklių 46 punkte nustatyta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Taisyklių 2.4 punkte įtvirtinta, kad Projektas gali būti rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš paminėtų teisės nuostatų turinio matyti, kad atskiri žemės sklypai negali būti formuojami žemės plote, kuriame yra laikini, neaiškios paskirties ir pan., ar inžineriniai tinklai, t. y. statiniai, kurie pagal savo paskirtį tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui), tačiau Projektas gali būti rengiamas ir sklypai gali būti formuojami tuose žemės plotuose, kuriuose jau esančių pastatų paskirtis atitinka formuojamo sklypo būdą.
7. Byloje nėra ginčo, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo sklype esantys pastatai yra įregistruoti kaip atskirai funkcionuojantys pastatai (ne tarnaujantys pagrindiniam daiktui, ar priklausiniui) ir kurių paskirtis nurodyta gamybos, pramonės, garažų. Būtent šios objektyvios aplinkybės leido formuoti Projektą nepažeidžiant Taisyklių 46 punkto reikalavimų, nes Projektu formuojamam žemės sklypui taip pat yra nustatomi susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir pramonės sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdai. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su su pareiškėjos argumentais, kad formuojant Projektą buvo pažeistos Taisyklių 46 punkto nuostatos. Minėta, kad ši teisės nuostata ir Taisyklių 2.4 punktas numato imperatyvias sąlygas, kad formuojamame sklype esantys statiniai būtų įregistruoti kaip atskirai funkcionuojantys, o formuojamo sklypo būdas atitiktų jame esančių pastatų paskirtį. Teisės aktuose nėra numatyta, kad svarbesnė turėtų būti ir turėtų būti vertinama būtent faktinė tokių statinių paskirtis, todėl šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti argumentai vertintini nepagrįstais.
8. Pareiškėja prieštarauja, kad Sklypo plotas yra nepagrįstai didelis (iš 238 kv. m, padidintas į 1370 kv. m). Pareiškėjos nuomone, Sklypas turėtų būti toks, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad formuojamo Sklypo ribos suformuotos vadovaujantis Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V, kuriame sklypų ribos nustatomos remiantis „iki 1940 m. susiklosčiusia padėtimi“ ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto tarybos 2003 m. sausio 22 sprendimu Nr. 764. Byloje nėra duomenų, kad minėti dokumentai būtų negaliojantys ar nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo formuojamo sklypo ribų (Sklypo ploto) vertinti kaip suformuotų pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus ar teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skunde šiuo aspektu išdėstytos pastabos taip pat vertinamos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, kad priežastis dėl kurios pasikeitė (padidėjo) formuojamo sklypo plotas, pareiškėjai buvo išaiškinta skundžiamame sprendime. Teismas papildomai tų pačių argumentų nekartoja.
9. Pareiškėja kritiškai vertindama formuojamo sklypo plotą (nepagrįstai padidintas) nurodo, kad pagal sklype esančius statinius neadekvatus Sklypo padidinimas daro žalą valstybei, pažeidžia kaimyninių statinių ir žemės sklypų savininkų ir nuomininkų interesus. Pareiškėja mini, kad nepagrįstai suformavus tokio dydžio sklypą yra pažeidžiami (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) namų gyventojų interesai. Kaip matyti iš skundo, pareiškėja nėra minėtų namų gyventoja. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjai suteikta teisė atstovauti minėtų namų gyventojų interesus. Pareiškėjai teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo pasiūlyta į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti skunde minimų kaimyninių sklypų gyventojus, kuriems Projektas galimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Pareiškėja skunde nedetalizavo, kokias konkrečiai pasekmes Projekto rengimas sukelia pačiai pareiškėjai, todėl vien abstraktūs prieštaravimai kitų namų gyventojų naudai, pareiškėjos pažeistų teisių nepagrindžia.
10. Pareiškėja skunde nurodė, kad buvo kliūtis susipažinti su dalimi Projekto dokumentų, kurie, kaip Sprendime ir atsiliepime nurodė atsakovė, pagrįstai nebuvo viešinami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja nors ir nurodo, kad tokiu būdu buvo ribojama jos teisės susipažinti su Projekto medžiaga, tačiau, kaip matyti, pareiškėjai nebuvo kliūčių savalaikiai teikti pastabas, pasiūlymus, kurie buvo išnagrinėti. Pareiškėja nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė atsakovė nepaviešindama atitinkamų dokumentų, kuriuos, remiantis tais teisės aktais turėjo paviešinti. Darytina išvada, kad pareiškėja argumentais dėl Projekto viešininimo procedūros pažeidimo, Sprendimo neteisėtumo neįrodė.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1SS-1922-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, į pareiškėjos skundą atsakyta, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos |I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.