Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-17 · Administracinė byla Nr. I-505-208/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
I-505-208/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02694-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-505-208/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02694-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 7.9; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algaudui Kiršai ir atsakovės atstovui Martynui Jakštui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 17-52/213 „Dėl V. M. priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos permokos nustatymo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją paskaičiuoti ir sugrąžinti pareiškėjui visą priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos permokos sumą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjui neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir paskirta tikslinė slaugos kompensacija. Skundžiamu Sprendimu paskirta tikslinė slaugos kompensacija sumažinta ir nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d. nustatyta 658,74 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoka. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad jį priimant turi būti taikoma Tikslinių kompensacijų įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 2016 m. gruodžio 20 d. redakcija, kurį įsigaliojo nuo 2017 m. balandžio 1 d., nes permoka yra nustatyta už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d. ir susidarė ne dėl pareiškėjo, o dėl atsakovės kaltės. Priimant Sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme numatyti reikalavimai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad pareiškėjas sunkiai sergantis. Šiuo atveju nėra nei teisinio pagrindo, nei pareiškėjo kaltės dėl permokos.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 39–41) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsakovė nustatė, jog pareiškėjui slaugos išlaidų tikslinė kompensacija nuo 2014 m. balandžio 5 d. paskirta ir yra mokama Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus. Kadangi pareiškėjas nepranešė apie pasikeitusias aplinkybes (gyvenamosios vietos pasikeitimą ir jam Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus mokama slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), jis pažeidė Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 19 straipsnio 15 dalį. Atsakovė nustatė pareiškėjui priežiūros išmokos permoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d., nes šiuo laikotarpiu pareiškėjui priežiūros išmoka pareiškėjui nepriklausė. Pabrėžė, kad abi šalpos išmokos rūšys (slaugos ar priežiūros išlaidų) vienam asmeniui už tą patį laikotarpį negali būti mokamas. Kadangi pareiškėjas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d., priežiūros išmoką gavo neteisėtai, atsakovė priėmė Sprendimą dėl 20 proc. išskaitymo iš kas mėnesį mokėtinos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos sumos. Tuo labiau, kad permoka susidarė dėl pareiškėjo kaltės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad permoka nustatyta už 2012 m., teisės norma taip pat pritaikyta galiojanti 2012 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. birželio 12 d. kreipėsi į Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių ir pateikė prašymą Nr. 52920 skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (toliau – ir priežiūros kompensacija) (b. l. 42–44). Socialinio paramos centro Socialinių išmokų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą Nr. 52920 ir paskyrė pareiškėjui priežiūros kompensaciją laikotarpiui nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2010 m. birželio 10 d. (b. l. 48) ir informavo pareiškėją 2008 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 95819„Dėl šalpos išmokų skyrimo“ apie aplinkybes, kurias būtina pranešti per 10 dienų nuo jų atsiradimo dienos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.) (b. l. 49). 2010 m. birželio 10 d. pareiškėjas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriui pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą SPP-2 Nr. 0182920 (b. l. 50). Remiantis šia pažyma, BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrius 2010 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 44660 ir paskyrė pareiškėjui priežiūros kompensaciją laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. (b. l. 51). Apie priimtą sprendimą pareiškėją informavo 2010 m. birželio 14 d. pranešimu Nr. 31996 „Dėl šalpos išmokų skyrimo“, taip pat pareiškėją įpareigojo pranešti apie šalpos išmokos paskyrimą ir (ar) mokėjimą kitoje savivaldybėje, taip pat ir apie išvykimą nuolat gyventi į kitą savivaldybę (b. l. 52). 2017 m. spalio 26 d. Socialinių išmokų skyriuje (ankstesni pavadinimai: Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrius ir BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrius), buvo gautas iš UAB „Gemma sveikatos centras“ asmenų, kuriems gydymas apmokamas iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, sąrašas (b. l. 53), kuriame nurodyti ir pareiškėjo duomenys.

Atsakovė 2017 m. spalio 31 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjui susidarė 658,74 Eur dydžio priežiūros kompensacijos permoka už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d. imtinai, nes nuo 2012 m. balandžio 5 d. jam paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (b. l. 11).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskaičiuota susidariusi priežiūros kompensacijos permoka už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) tikslas – nustatyti slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba neįgalumo lygis.

Kompensacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų tikslinei kompensacijai skirti gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos šalpos įstatymo (toliau – Šalpos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą Lietuvos Respublikoje nustatomos šios šalpos išmokos: <...> slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos <....>. Šalpos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalpos išmokos skiriamos ir mokamos pagal asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Pagal Šalpos įstatymo 19 straipsnio 15 dalį šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba vienam iš jo tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jei šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes savivaldybės administracijai laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Kompensacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad tuo atveju, kai tikslinės kompensacijos gavėjui nustatomas kitoks specialusis poreikis arba kitoks neįgalumo lygis ir dėl to keičiasi jam priklausančios tikslinės kompensacijos dydis, naujo dydžio tikslinė kompensacija pradedama mokėti, kai vietoj specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba vietoj vidutinio neįgalumo lygio nustatomas sunkus neįgalumo lygis, – nuo specialiojo poreikio arba neįgalumo lygio pakeitimo dienos.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėjantis administracines bylas dėl individualių administracinių aktų panaikinimo, yra įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš pateikto teisinio reglamentavimo, Šalpos įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje aiškiai įtvirtinta savivaldybės administracijos pareiga pranešti šalpos išmokos gavėjui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad po pareiškėjo prašymo Nr. 52920 skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją pateikimo pareiškėjui buvo įteiktas informacinis pranešimas (prašyme pareiškėjas savo paties parašu patvirtino, kad gavo informacinį lapelį (b. l. 44)). Pareiškėjui išduotame informaciniame lapelyje buvo nurodytos aplinkybės, apie kurias būtina pranešti Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių. Susipažinęs su informaciniu lapeliu, pareiškėjas deklaravo, jog jam yra žinomos aplinkybės, apie kurias būtina pranešti socialinės paramos skyriui (centrui), o tai reiškia, kad pareiškėjui taip pat buvo žinoma, kad nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokoms mokėti, permokėta suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju atsakovė šią savo pareigą įvykdė tinkamai – informavo pareiškėją apie aplinkybes, kurias būtina pranešti per 10 dienų nuo jų atsiradimo dienos, kaip tai numatyta Šalpos pensijų įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje (b. l. 49).

Kaip matyti iš informacinio lapelio turinio, pareiškėjas turėjo pareigą pranešti apie šalpos išmokos kitoje savivaldybėje paskyrimą ir (ar) mokėjimą (Informacinio lapelio 2 punktas), taip pat ir apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (Informacinio lapelio 6 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė gavo duomenys iš UAB „Gemma sveikatos centras“ asmenų, kuriems gydymas apmokamas iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, sąrašas (b. l. 53), Šiame sąraše taip pat nurodyti ir pareiškėjo duomenys. Pasak atsakovės, jai patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 22 d. deklaruoja gyvenamąją vietą adresu: Vosyliukų k., Trakų r., o patikrinus Tarnybos duomenų bazės išrašus, taip pat paaiškėjo, kad pareiškėjui nuo 2014 m. balandžio 3 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. spalio 30 d. patikrino Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenų bazės išrašą ir nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio 5 d. pareiškėjui paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri yra mokama Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus. Pareiškėjas šių aplinkybių skunde neginčija, tačiau teigia, kad šiuo atveju jo kaltės nėra, kad atsakovė elgėsi neteisėtai, nes be jokio teisinio pagrindo perkėlė savo kaltę pareiškėjui. Teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigą, tuo tarpu pareiškėjas pažeidė Šalpos pensijų įstatymo redakcija 19 straipsnio 15 dalį ir nepranešė Socialinių išmokų skyriui apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus jam mokamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, nors tokia pareiga jam buvo išaiškinta įteiktame informaciniame pranešime. Pareiškėjui nepranešus apie laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 30 d. gaunamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, susidarė situaciją, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu mokamos dvi šalpos išmokos rūšys – slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, tačiau abi šios šalpos išmokos rūšys vienam asmeniui už tą patį laikotarpį negali būti mokamos ir, kaip jau minėta, pagal Kompensacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kai tikslinės kompensacijos gavėjui nustatomas kitoks specialusis poreikis arba kitoks neįgalumo lygis ir dėl to keičiasi jam priklausančios tikslinės kompensacijos dydis, naujo dydžio tikslinė kompensacija pradedama mokėti, kai vietoj specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatomas specialusis nuolatinės slaugos poreikis <...>, – nuo specialiojo poreikio <...> pakeitimo dienos.

Pareiškėjas tvirtina, kad apie skundžiamo Sprendimo priėmimą nebuvo tinkamai ir laiku informuotas. Bylos duomenimis, apie priimtą skundžiamą Sprendimą pareiškėją informavo Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. SD-161 (b. l. 12), atsakydama į pareiškėjo pateiktą 2018 m. gegužės 18 d. prašymą. Pažymėtina, kad teismas įvertino šią aplinkybę ir pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 22 d. atnaujino praleistą terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą aktą turi būti taikoma Tikslinių kompensacijų įstatymo 7 straipsnio 9 punkto (2016 m. gruodžio 20 d. redakcija, kurį įsigaliojo nuo 2017 m. balandžio 1 d.) nuostatos, kad tuo atveju, jei tikslinė kompensacija permokama dėl savivaldybės administracijos kaltės, nereikalaujama, kad tikslinės kompensacijos gavėjas permokėtą sumą grąžintų, ir permokėta suma iš jo neišieškoma. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtas nuostatas, kaip teigia pareiškėjas, nes pareiškėjo kaltė įrodyta, todėl jo argumentas, kad šioje situacijoje kalta atsakovė ir dėl šios priežasties iš pareiškėjo negali būti išieškoma permokėta suma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Analizuojant skundžiamą Sprendimą teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Įvertinęs atsakovės Sprendimo turinį, teismas pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jis pagrįstas teisės aktų normomis, jame pakankamai aiškiai suformuluotos nustatytos pareigos, pasirašytas turinčio teisę jį priimti asmens, nurodyta apskundimo tvarka.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatavus, kad Šalpos įstatyme imperatyviai numatyta, kad mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, ir pripažinus, kad pareiškėjas apie gyvenamosios vietos pakeitimą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus jam mokamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją atsakovo per Šalpos įstatymo 19 straipsnio 15 dalyje įtvirtintą terminą neinformavo, darytina išvada, kad 658,74 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoka susidarė būtent dėl pareiškėjo neteisėto neveikimo (kaltės). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą pagrindo nėra.

Reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją paskaičiuoti ir sugrąžinti pareiškėjui visą priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos permokos sumą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat netenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas jas priteisti iš atsakovės netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėDonatas VansevičiusLiudmila Zaborovska